Seimo delegacijos Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Parlamentinės Asamblėjos (ESBO PA) pirmininkas Algirdas Sysas ir jo pavaduotoja Vilija Aleknaitė-Abramikienė LR Seime surengtoje spaudos konferencijoje „Iš ESBO Parlamentinės Asamblėjos posėdžio sugrįžus“ pristatė 2014 m. spalio 3 – 5 d. Ženevoje vykusią 13-ąją rudens ESBO Parlamentinės Asamblėjos posėdžių darbotvarkę.

Sesijoje dalyvavo 200 parlamentarų iš daugiau nei 50 šalių. Posėdžiavo trys – Politinių reikalų ir saugumo, Ekonomikos reikalų, technologijų ir aplinkos apsaugos, Demokratijos, žmogaus teisių ir humanitarinių klausimų  komitetai. ESBO darbą pradėjo parlamentinė konferencija „Nauji saugumo iššūkiai: parlamentų vaidmuo”. ESBO PA pirmininkas Ilkka Kanerva (Suomijos Parlamento narys) pabrėžė, kad „Parlamentinė Asamblėja, būdama jungiamąja ESBO vyriausybių ir ESBO zonos piliečių grandimi, užima ypatingą vietą, stiprindama viešą diskursą bei pačią organizaciją rengiantis Helsinkio Akto 40-mečiui.“

Pagrindiniu klausimu, kaip ir liepos mėn. vykusioje ESBO PA metinėje sesijoje, liko Ukrainos krizė, Ukrainos – Rusijos santykiai. Įvykiai pietryčių Ukrainoje ir netikslus jų apibūdinimas paskatino ESBO pirmininką ir Šveicarijos užsienio reikalų ministrą Didier Burkhalter, ne kartą besilankiusį Kijeve ir Maskvoje, kviesti pradėti diskusiją apie ESBO stiprinimą, įskaitant finansavimą ir galias, bei Europos ateitį apskritai. „Pastaraisiais mėnesiais, – kalbėjo jis, karinė logika virto politine, tačiau iki galutinio politinio sprendimo dar toli gražu.“ Pirmininkas teigė, kad karo veiksmai ir konfrontacija Rytų Ukrainoje, daugiau nei 3 500 aukų ir skurdi humanitarinė pagalba privertė pereiti į politinį įvykių analizavimo lygmenį. Tai rodo, kad Ukrainos klausimas yra ypač aktualus, reikalauja rimto visų ESBO narių aptarimo, dėmesio ir paramos. Šiuo metu Ukrainoje dirba apie 500 ESBO stebėtojų.

„Nors pasiekta šiokia tokia pažanga, konflikto šalys privalo dėti pastangas, kad karo veiksmai būtų nedelsiant nutraukti ir įgyvendinti visi įsipareigojimai, numatyti Minsko susitarime. Dialogo, bet ne jėgos būdu, būtina spręsti nesutarimus. Šio konflikto negalima įšaldyti.” – tęsė Didier Burkhalter ir pabrėžė, kad Šveicarija yra pasirengusi būti derybų tarp Ukrainos ir Rusijos tarpininke.

ESBO pirmininkas prisiminė, kaip buvo rastas sprendimas išeiti iš šaltojo karo krizės. Todėl kvietė ESBO sutelkti dėmesį į Ukrainos krizės pamokas, o tai, ką iš jų išmoko, panaudoti rengiant „Helsinkio+40“ programą. Anot jo, stiprinant Europos saugumą, būtina išplėsti ESBO veiksmų galias, o ESBO vaidmuo Ukrainos krizėje įrodo, kad organizacijos platforma yra tinkamiausia dialogui.

Debatuose dėl krizės Ukrainoje dalyvavo ir Rusijos Dūmos pirmininkas, ESBO PA Rusijos delegacijos vadovas Sergejus Naryškinas, ESBP PA Ukrainos delegacijos vadovas Olegas Zarubinskij. Vakarų valstybių, net ne NATO narių, atstovai diplomatiškai pastebėjo, jog Rusijos politikai nemato reikalo rūpintis tuo, kad jų žodžiai sutaptų su faktais. Asamblėjoje dauguma dalyvių pastebėjo, kad Rusija kalba ne tiesą ir kvietė bet kokią informaciją tikrinti. Lietuvos ir Lenkijos seniai skleidžiama žinia apie Rusijos informacinį karą perėjo į viešą diskursą kitose Europos šalyse, JAV ir Kanadoje.

Politiniame lygmenyje Ukrainos krizės problema suprantama, tačiau imtis konkrečių veiksmų krizei užbaigti yra labai sunku. Rusija – labai didelė ir stipri šalis. Todėl nė viena šalis nenori, kad Ukrainos krizė peraugtų į dar stipresnį ir platesnį konfliktą. Todėl ESBO PA Ukrainos delegacijos vadovas Olegas Zarubinskij ir atkreipė dėmesį, kad nė vienas iš bene svarbiausios šių metų vasaros sesijoje priimtos rezoliucijos dėl Rusijos veiksmų Ukrainoje punktų nėra įgyvendintas. 

ESBO yra ypatinga organizacija, veikianti konsensuso principu. Išimčių, kada organizacija gali veikti neatsižvelgdama į šalies agresorės nuomonę, nėra daug. O ir tomis išimtimis yra naudojamasi gana santūriai. Aišku yra tai, kad ir ESBO yra įtraukta į informacinį karą, kurio scenarijų rašo Rusija. Neabejojama, kad ESBO PA Rusijos delegacijos vadovas Sergejus Naryškinas vaidina tokį patį vaidmenį, kokį vaidino Rusijos diplomatai prieš II Pasaulinį karą. 

Šioje vietoje telieka būti santūriais optimistais, nes bet koks karas ar konfliktas atneša labai daug nuostolių ir nereikalingų aukų. Tikimasi, kad iki Helsinkio 40-mečio aiškumo bus daugiau, o po rinkimų Ukrainoje, pasikeis padėtis ir Aukščiausioje Radoje.

Susirinkusieji parlamentarai taip pat dalyvavo Viduržemio forume „Dabarties iššūkiai Viduržemio regiono saugumui: ESBO modelis“, kuriame diskutavo Islamo respublikos grėsmės regione, krizės Irake, Libijoje, Sirijoje, Izraelio-Palestinos konflikto bei migracijos klausimais.

Asamblėja didelį dėmesį skyrė klimato kaitos bei sąsajos tarp aplinkos apsaugos ir technologijų plėtros klausimams. Dalyviai akcentavo, kad būtina užtikrinti ryšį tarp žmogaus teisių ir saugumo apskritai.

Tarptautinio Raudonojo kryžiaus komiteto pirmininkas Peter Maurer paragino parlamentarus labiau susieti tarptautinius humanitarinės pagalbos klausimus ir kylančius iššūkius su nacionaliniais įstatymais. „Kai politika bejėgė užkirsti kelią ar sustabdyti konfliktą, mažiausiai ko reikėtų – tai skirti humanitarinės pagalbos darbuotojams vietą, kur jie galėtų suteikti pagalbą tiems, kuriems jos reikia” – kalbėjo P. Maurer.