Apie profesines sąjungas šiandieninėje Lietuvoje „Laisvosios bangos“ radijo laidoje „Vektorius“ 2014 m. spalio 9 d. kalbėjo profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė, Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas bei Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius.

„Priklausiau Metalistų profesinei sąjungai, kurį vienijo radijo elektronikos, metalo apdirbimo, laivų ir lėktuvų statybos, medicinos įrangos ir muzikos instrumentų gamybos pramonės sektoriaus darbuotojus,“ – diskusiją pradėjo Algirdas Sysas. „Seime esu lobistas, atstovaujantis dirbančiųjų interesams. Bandau padėti profesinėms sąjungoms kaip tik galiu, atstovaudamas jų interesams.“ Jis pripažino, kad yra nuomonių skirtumų tarp pačių profesinių sąjungų, jų vadovų, neretai skiriasi jo paties ir profesinių sąjungų nuomonės. „Gerai, kad sovietinis šleifas profesinėse sąjungose sklaidosi – tęsė Seimo vicepirmininkas, tačiau yra informacijos sklaidos apie profesines sąjungas problema. Nei vidurinėse, nei profesinėse, aukštesnėse ar aukštosiose mokyklose nėra kalbama apie tai, kad atėjęs į darbo rinką, darbuotojas turi kolektyvinį gynimo įrankį – profesines sąjungas.“

Skandinavijos ir kitose Vakarų Europos šalyse profesinių sąjungų yra apie 90 proc.  Tokią profesinių sąjungų gausą sąlygoja ne vien tai, kad apie profesines sąjungas kalbama ir aiškinama nuo mokyklos suolo. Labai populiarus yra ir papildomas profesinis draudimas, kai darbdavys su darbuotojais susitaria dėl įmokų, kurių fondus valdo profesinės sąjungos (Lietuvoje tai prilygtų II pensijų pakopai). Atsiradus būtinybei, profesinės sąjungos gali skirti išankstines pensijas. Valstybės joms priskiria tam tikras papildomas funkcijas. Visa tai lemia, kad profesinės sąjungos tampa dar vienu įrankiu užtikrinant socialines garantijas dirbantiesiems.

Didžiausia spraga Lietuvos profesinėse sąjungose – jauni žmonės. Tokia išvada daroma dėl to, kad iš susitikimų ir diskusijų su būsimaisiais darbo rinkos dalyviais, ypač su politologais ar teisininkais, apie profesinių sąjungų funkcijas ir naudą, matyti, kad dauguma jaunimo apie profesines sąjungas ar kad tokios egzistuoja apskritai nieko nežino.

Kita spraga – tai profesinės sąjungos virto manipuliacijos įrankiu arba veikia kaip sutelkta interesų gynimo grupė. Įkurti profesinę sąjungą gali ir trys žmonės. Kaip atsirinkti, kuri profesinė sąjunga iš tiesų atstovauja daugumos interesams?

Kartu su profesinių sąjungų konfederacija, konsultuojantis su profesine sąjunga „Solidarumas“ Algirdas Sysas Seime užregistravo Profesinių sąjungų įstatymo pakeitimo ir papildymo projektą dėl reprezentatyvumo. Gana dažnai pasitaiko nesutarimo tarp pačių profesinių sąjungų atvejų, nėra aišku kokia profesinė sąjunga ir kam atstovauja derybose su darbdaviu. Šie dalykai turi būti labai aiškūs, nes profesinės sąjungos derasi dėl įvairiausių klausimų, tarp jų ir darbo užmokesčio klausimą, kuris turėtų būti artimesnis bent Europos Sąjungos vidurkiui, o ne vienas mažiausių ES. Tikimasi, kad pataisos paskatins viešąjį diskursą apie atstovavimą. Svarbiausias siekis yra netrukdyti profesinėms sąjungoms priimti sprendimų ir užtikrinti jų skaidrumą.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2013 m. profesinių sąjungų narių Lietuvoje sumažėjo 3 200. Šiuo metu jos vienija 98 800 narių arba 8 proc. dirbančiųjų.