Apie mane
Ko reikia, kad Lietuvos žmonės taptų laimingesni? Mano atsakymas labai paprastas - „Pirmiausia - noro!“ Esu nepataisomas optimistas, tad kiekvienam linkiu: mokėkime džiaugtis tuo, ką turime, vertintume, skatinkime vieni kitus, tuomet laimingų žmonių bus daugiau.
Esu kairysis
Į Lietuvos socialdemokratų partiją įstojau 2005 m., pasitraukęs iš Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininko pareigų. Ko gero, ir prieš 10 metų visi galvojo, kad esu partijos narys. Esu LSDP, nes esu kairiųjų pažiūrų – niekad neslėpiau savo įsitikinimų.
Dar prieš tapdamas Seimo nariu 1996 m., dalyvavau įvairiose Seimo darbo grupėse. Teko dalyvauti partijos atsikūrimui skirtame suvažiavime, daug bendrauti su partijos lyderiais: prof. Aloyzu Sakalu, prof. Kazimieru Antanavičiumi, Vyteniu Andriukaičiu, Rimantu Dagiu ir kitais. Mano draugystė su socialdemokratais prasidėjo nuo darbo profesinėse sąjungose ir ypač po tarybinių profesinių sąjungų reorganizavimo į Lietuvos nepriklausomų profesinių sąjungų konfederaciją. Anksčiau visuomeninės veiklos buvo daugiau, nes būdamas Seimo nariu, dirbau ir profsąjungose, buvau Respublikinės trišalės tarybos, tarptautinių organizacijų tarybų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos nariu.
Sportas, laisvalaikis ir kita
Mėgstu sportuoti: didžiąją laisvalaikio dalį skiriu orientavimosi sportui. Lietuvos orientavimosi sporto federacijos prezidentu buvau aštuonerius metus, iki Konstitucinis Teismas Seimo nariams uždraudė užimti kitas pareigas. Bet sportuoti nedraudžiama: dabar esu Vilniaus orientavimosi klubo „Labirintas" prezidentas.
Mėgstu skaityti: dažniausiai vienu metu skaitau keletą knygų. Norėčiau skaityti daugiau – deja, vis pritrūksta laiko.
Mums reikia teatro ir dailės. Mėgstu muziką: klasiką, džiazą, metalą. Muzika kaip sielos atgaiva: klausydamas pailsiu. Tikiu, kad muzikos garsai atstato smegenų pilkąsias ląsteles. Jei į koncertus žmoną kviečiu aš, tai į teatrą mane dažniau „vedasi" žmona, o dailės parodas ir muziejus mielai lankome pasitardami. Vadiname save beveik profesionaliais kultūros renginių vartotojais; matyt, esame neoficialios panašių į mus bendruomenės nariai – dažnai tuos pačius žmones sutinkame skirtinguose renginiuose. Tur būt išsiugdėme panašų skonį.
Namai: esu laimingai vedęs, turiu porą suaugusių vaikų, anūkėlę, laukiu, kad jų bus daugiau.
Esu pats sau statybininkas ir sodininkas - mėgėjas. Namą beveik pastačiau, o sode mielai dirbu vakarais ir savaitgaliais.
Geografiniai atradimai
Tiek darbo reikalais, tiek laisvalaikiu nemažai keliauju. Su klubo nariais vykstame į varžybas ir aplankome gražiausias vietas ir Lietuvoje, ir visoje Europoje.
Vaikystė ir mokykla
Gimiau 1954 m. kovo 5 d. Vilniuje. Kai buvau dar labai mažas, norėjau tapti vairuotoju. Tuomet gyvenome prie Naujosios Vilnios, Grigaičiuose. Autobusai važiuodavo retai, tad norėdami pasiekti Naująją Vilnią, iki jos kulniuodavome 4 km. Gal todėl ir svajojau apie vairuotojo profesiją, kad mamą galėčiau nuvežti bet kur. Svajonė išsipildė, nes vairuoju. Mokiausi Vilniaus A.Vienuolio vidurinėje mokykloje, joje baigiau aštuonias klases ir įstojau į tuometį Vilniaus politechnikumą. Įgijau radioelektronikos specialybę.
Mokyklos laikais, kai pradėjau domėtis muzika, ypač sunkiuoju roku, norėjau būti gitaristu, rokeriu. Politiku tapau tarsi netyčia. Tokios svajonės mano profesijų sąraše tikrai nebuvo. Pradėjęs dirbti profsąjungose, suvokiau, kad tik tapęs politiku, realiau galėsiu keisti tai, kas man nepriimtina.
Trumpai padirbėjęs Vilniaus radijo matavimo prietaisų mokslinio tyrimo institute, trejus metus (1973–1976 m.) tarnavau kariniame jūrų laivyne, grįžęs 1977 m. įstojau į Vilniaus universitetą, 1982 m. baigiau Pramonės ekonomikos fakulteto vakarinį skyrių, įgijau ekonomisto specialybę. Mokydamasis dirbau „Vilmos" gamykloje – nuo darbininko iki cecho, vėliau – biuro viršininko.
Profsąjunginis etapas
Nuo 1987 m. gyvenime prasidėjo profsąjunginis etapas – nuo gamyklos profesinės sąjungos pirmininko, Lietuvos metalistų profesinės sąjungos įkūrėjo ir pirmininko iki Lietuvos profesinių sąjungų susivienijimo, o sujungus dvi didžiausias organizacijas – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininko. 1995 m. prisidėjo ir pareigos Vilniaus miesto savivaldybės taryboje, kur buvau Socialinių reikalų komiteto pirmininko pavaduotoju.
Seimas
Nuo 1996 m. iki dabar esu Seimo narys. Pradžioje teko mokytis – tad dirbau ir sėmiausi patirties Socialinių reikalų ir darbo komitete, būdamas jo nariu, 2000 m. tapau šio komiteto pirmininko pavaduotoju, o 2001–2008 m. – komiteto pirmininku. Po 2008 m. Seimo rinkimų Socialdemokratų frakcija atsidūrė opozicijoje. Toliau dirbau Socialinių reikalų ir darbo komitete, kartu su kolegomis iš opozicijos negailėjau kritikos ir taisymų valdančiosios daugumos priimamiems sprendimams.
A. Syso ofisas
Gedimino pr. 53, LT-01109 Vilnius, Lietuva
Susisiekite
+370 699 05029
algirdas.sysas@lrs.lt