Seimo nario Algirdo Syso iniciatyva Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose vasario 19 – kovo 4 dienomis buvo surengta Vilniaus Verkių mokyklos–daugiafunkcio centro mokinių, turinčių specialiųjų poreikių, piešinių paroda „Mano svajonė“.

Paroda buvo ne tik kūrybinių darbų ekspozicija, bet ir kvietimas pažvelgti į mus supančią tikrovę taip, kaip ją regi vaikai – be išankstinių nuostatų, su nuoširdumu ir jautrumu.

Pasak parodos iniciatoriaus A. Syso, tokios iniciatyvos padeda kurti didesnį supratingumą tarp vaikų ir visuomenės.

„Per kūrybą vaikai dalijasi savo svajonėmis, troškimais ir emocijomis, o jų darbai tampa ne tik menine išraiška, bet ir dar vienu žingsniu kuriant atviresnę, jautresnę ir įtraukesnę Lietuvą, kurioje kiekvienas vaikas yra matomas, girdimas ir vertinamas“, – sako A. Sysas.

Seimo Pirmininko pavaduotojos, Europos reikalų komiteto narės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės vadovaujama Seimo delegacija, kurią sudaro Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius, Seimo nariai Valius Ąžuolas, Viktoras Fiodorovas, Linas Kukuraitis ir Darius Razmislevičius, dalyvauja Tarpparlamentinėje Europos Sąjungos stabilumo, ekonomikos koordinavimo ir valdysenos konferencijoje („European Parliamentary Week 2026“) Europos Parlamente, Briuselyje.

Konferencijos plenarinėje sesijoje apie verslui palankią Europą ir bendrosios rinkos perspektyvas rengiantis naujai ES daugiametei finansinei perspektyvai, kurios pagrindinis pranešėjas buvo Jacques Delor instituto prezidentas Enrico Letta, kalbėjusi Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė savo pasisakymą pradėjo padėka Ukrainai –  pirmiausia už tai, kad gina Europą. „Mes labai gerai žinome, ką gali agresorė rusija – tai esame patyrę ne vieną kartą. Jei ne sovietų okupacija, šiandien mums nereikėtų taip sparčiai vytis Europos Sąjungos, o pačiai ES – skirti tiek daug paramos. ES padėjo ir toliau padeda Ukrainai, tačiau esu įsitikinusi, kad galime padaryti dar daugiau. Dar ne vėlu priimti ryžtingus sprendimus, ypač dėl įšaldyto turto panaudojimo“, – teigė delegacijos vadovė.

Visą straipsnį rasite čia.

Išanalizavus Seimo narių  pasisakymus žiniasklaidoje, pažymėtina, kad sausio mėnesį dažniausiai buvo minimas Remigijus Žemaitaitis (2 627 pranešimai), Laurynas Kasčiūnas (729 pranešimai) ir Gintautas Paluckas (669 pranešimai).

Seimo narys Algirdas Sysas sausio mėnesį buvo minėtas 106 kartus (22 vieta pagal paminėjimų dažnumą).

2026 m. sausio mėnesį televizijos bei interneto portalų laidose iš viso parodyti 294 reportažai ir pokalbių laidos, susiję su Seimo darbu, Seimo narių veikla ar komentarais aktualiomis temomis (2025 m. gruodžio mėnesį – 321).

Didžiausias dėmesys buvo skiriamas saugumo ir gynybos klausimams. Šiomis temomis parodyta 110 reportažų ir pokalbių laidų. Tai sudaro 37 proc. visų laidų. Seimo veiklai teisėkūros srityje skirti 52 reportažai ir pokalbių laidos (18 proc.), valdančiosios koalicijos ir Vyriausybės veiklai – 41 (14 proc.), Seimo nario R. Žemaitaičio susitikimams su visuomene – 17 (6 proc.), istorinės atminties klausimams – 16 (6 proc.), ekonomikos temoms – 15 (5 proc.), sveikatos ir socialinės apsaugos klausimams – 13 (4 proc.), kitai Seimo narių veiklai – 30 (10 proc.).

2026 m. sausio mėnesį televizijos bei interneto portalų laidose iš viso kalbėjo 71 Seimo narys. Pažymėtina, kad daugiausia Seimo narių pasisakė LRT laidose – 49. Lrytas.tv laidose pasisakė 42 Seimo nariai, LNK – 37, TV3 – 28, Info TV – 20, Alfa.tv – 17, Delfi.lt – 9, 15min.lt – 3.

Televizijos bei interneto portalų laidose daugiausia kartų pasisakė Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas (64 kartus), Remigijus Žemaitaitis (38 kartus) ir Juozas Olekas (36 kartus) (žr. 5, 6, 7 pav.). 

Seimo narys Algirdas Sysas sausio mėnesį buvo minėtas 11 kartų (15 vieta pagal paminėjimų dažnumą).

Dėl smarkiai išaugusių sąskaitų už šildymą vėl kilo diskusijos, ar nereikėtų centralizuotam šildymui grąžinti pridėtinės vertės mokesčio lengvatos. Valdantieji sako – lengvata buvo socialiai neteisinga, nes ja daugiausia naudojosi daugiabučių gyventojai, o tie, kurie kūrena malkomis, anglimi ar dujomis – ne. Opozicija teigia, kad prie didesnio mokesčio reikėjo pereiti palaipsniui.

Socialdemokratas Algirdas Sysas nemano, kad reikėtų grįžti prie mažesnio PVM tarifo centralizuotam šildymui. „Tie, kurie galėjo pasijungti prie šilto vamzdžio, tą lengvatą gavo, o tie, kurie naudoja dujas, anglį, malkas ir kitas kūrenimo priemones, jokių lengvatų neturėjo“, – teigia jis. Ir sako – kompensacijos tiems, kuriems sunku apmokėti sąskaitas, kur kas tikslingesnės, nes priklauso nuo gyventojo padėties – jo pajamų, turimo būsto, o ne tuo, kaip šildosi.

Visą straipsnį rasite čia.

Visai neseniai pasklido žinia, jog Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) ruošiasi kurti darbo grupę, kuri analizuos Lietuvoje veikiančias verslo formas ir pateiks siūlymų, kaip mažinti jų įvairovę. Pasirodžius tokiai informacijai, dalis smulkiojo verslo atstovų sunerimo ir teigė, kad tokios permainos daugumai jų būtų sunkiai pakeliamos, didėtų šešėlinės ekonomikos rizika. BFK pirmininkas Algirdas Sysas sakė, jog verslo rūšių Lietuvoje yra gerokai daugiau nei kitose Europos Sąjungos šalyse, o per didelė jų įvairovė skatina piktnaudžiavimą.

Kaip portalui LRT.lt teigė A. Sysas, pirmiausia siūloma diskutuoti apie tai, kiek verslo rūšių šaliai iš tiesų reikia.

„Kalba eina apie tai, kad individualią veiklą reglamentuoja net penkios ar šešios verslo rūšys, reikia palikti vieną. Kaip ji vadinsis – gal mažoji bendrija, gal didžioji bendrija, individuali veikla – čia klausimas ne tik dėl pavadinimo, bet ir dėl lengvatų, kurias gauna viena ar kita verslo rūšis“, – kalbėjo Seimo BFK pirmininkas.

A. Sysas akcentavo, kad kalbos apie tai, jog Lietuvoje verslo rūšių yra gerokai daugiau nei kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse, sklando ne vienus metus, nors, kaip pats teigė, natūraliai jų yra trys: uždarosios akcinės bendrovės, akcinės bendrovės ir individuali veikla.

Sumažinus verslo rūšių skaičių ir palikus tik A. Syso minimas, neliktų mažųjų bendrijų, kurių steigimas nuo sausio, kai įsigalėjo mokesčių reforma ir užsiimti individualia veikla tapo brangiau, tapo gerokai aktyvesnis nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu.

BFK pirmininkas svarstė, jog tokia statistika signalizuoja apie galimą problemą.

„Kodėl nesirinko mažųjų bendrijų praeitais metais, jeigu tai buvo lengvesnė [veiklos vykdymo forma]? <...> Mažosios bendrijos, tokia verslo rūšis, Lietuvoje jau gyvuoja daugiau nei 10 metų, bet jei jūs pasižiūrėsite, kaip kito užsiregistravusiųjų skaičius, jūs pamatysite, kad per paskutinius porą metų... [pastebimas augimas]. Pradžioje buvo socialinio draudimo lengvata, tai skatino išeiti iš individualių įmonių ir registruotis mažosiose bendrijose, o dabar atsirado pelno mokestis“, – svarstė A. Sysas.

Visą straipsnį rasite čia.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas siūlo mažinti verslo formų skaičių – atsisakyti mažųjų bendrijų. Pasak jo, MB steigimas pastaraisiais metais išaugo keletą kartų, o individualios veiklos formos populiarumas sumažėjo. Seimo nariai įtaria, kad mažųjų bendrijų populiarėjimas gali būti susijęs su mokestiniu arbitražu – bandymu išvengti didesnių mokesčių. Todėl siūloma palikti tik tris verslo formas: akcines bendroves, uždarąsias akcines bendroves ir individualią veiklą.

Tuo metu Lietuvos verslo konfederacija teigia, kad mažųjų bendrijų naikinimas būtų žalingas. Verslo formų įvairovė, jų nuomone, yra būtina, o tokios diskusijos kuria nepasitikėjimą ir nestabilumą verslo aplinkoje. Verslo atstovai mano, kad valdžia taip ruošia dirvą dar vienai mokesčių reformai.

Laidoje dalyvauja Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas, Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis ir Seimo narys, ekonomistas Raimondas Kuodis. Vedėjas - Aurimas Perednis.

Visą laidą rasite čia.

Ar naujus mokesčius įvedinėjanti valdžia geba sukurti taisykles taip, kad jos būtų logiškos ir įgyvendinamos? Apie tai laidoje „Tikroji kaina“ žurnalistas Vytautas Bruveris ir verslininkas Dainius Dundulis kalbasis su Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku Algirdu Sysu. Kodėl įvedus cukraus mokestį vienuose produktuose cukrus tampa problema, o kituose – nebe? Jeigu dėl nelegalios tabako rinkos valstybė nesurenka mokesčių, kodėl neįvedami efektyvūs kontrolės įrankiai? Ir kodėl pasienyje stovi neveikiantys rentgeno aparatai, o kelias iki jų po sniego atkasamas tik tam, kad atrodytų, jog jie veikia?

Visą laidą rasite čia.

Nuo šių metų pasikeitus individualios veiklos apmokestinimui ir gerokai išaugus mažųjų bendrijų steigimui, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas sako, kad komitetas kurs darbo grupę, kuri analizuos Lietuvoje veikiančias verslo formas ir pateiks siūlymus, kaip mažinti jų įvairovę, skelbia portalas „Verslo žinios“.

Kaip portalui teigė A. Sysas, Lietuvoje likti turėtų likti trys verslo formos – akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė bei skirta individualiai veiklai – ir mažosios bendrijos turėtų nebelikti, o sumažinus veiklų formų skaičių būtų daugiau surenkama į biudžetą, nebeliktų galimybės piktnaudžiauti.

Visą straipsnį rasite čia.

Koalicinė taryba antradienį Vyriausybėje rinkosi aptarti Kapčiamiesčio poligono, tolimesnę LRT įstatymo eigą bei kitus svarbius klausimus. Apie tai plačiau pasakojo Seimo narys Algirdas Sysas.

Visą reportažą/straipsnį rasite čia.