Dar nesibaigus šiemet įsigaliojusiems II-osios pensijų pakopos sistemos pokyčiams, norintiems leista pasitraukti atsiimant sukauptas lėšas, Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, socialdemokratas Algirdas Sysas brandina naują iniciatyvą – naikinti pusantro procento siekiančią valstybės paskatą. O numatytą sumą – apie 300 milijonų eurų – išdalyti dabartiniams pensininkams.

Laidos ištrauką žiūrėkite čia.

Gegužės 11-ąją minima Pagarbos mokesčių mokėtojams diena. Tačiau ką iš tiesų reiškia pagarba mokesčių mokėtojui ir kaip ji turėtų būti išreiškiama?

Dažnai atrodo, kad pamirštame paprastą dalyką – mokesčius mokame patys sau. Iš jų finansuojamos viešosios paslaugos, įgyvendinami politiniai pažadai ir nustatomi valstybės prioritetai.

Tačiau ar valdžia pakankamai aiškiai atsiskaito, kaip naudoja mūsų pinigus? Ar piliečiai gauna pakankamai informacijos apie reformas, sprendimus ir jų naudą visuomenei?

Skirtingos politinės jėgos skirtingai mato ir pačią mokesčių sistemą – vieni siekia platesnio perskirstymo ir didesnio solidarumo, kiti mano, kad valstybė turėtų apsiriboti tik svarbiausiomis funkcijomis.

Taigi, kaip suprasti, kad valdžia gerbia mokesčių mokėtoją?

Laidoje dalyvauja Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, socialdemokratas Algirdas Sysas, Lietuvos verslo konfederacijos vadovas Andrius Romanovskis ir Biudžeto ir finansų komiteto narys, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Raimondas Kuodis. Vėdėjas - Raigardas Musnickas.

Visą laidą rasite čia. 

Gegužės 10 d. daugiau nei 250 dviratininkų ir bėgikų iš Lenkijos, Ukrainos ir Lietuvos atvyko į Nemenčinę dalyvauti X-ajame jubiliejiniame tarptautiniame MTB maratone „Wilia“.

MTB dviračių maratonas „Wilia“ yra vienas iš 12 pasienio maratonų, organizuojamų rytų Lenkijoje. Šis dviračių maratonas – ne tik varžybos, bet ir galimybė pažinti Vilniaus kraštą. Daug dalyvių šeštadienį atvyko iš Lenkijos į Nemenčinę, Bezdonis ir Vilnių. Nepaisydami užsitęsusio lietaus, jie susipažino su maratono trasa, o vakare apsilankė Vilniuje.

Dviratininkai, atsižvelgdami į savo fizinius gebėjimus ir norą, galėjo išbandyti jėgas „Mikro“ (200 m), „Mini“ (6 km), „Fit“ (19 km) ir „Mega“ pusmaratonio (38 km) distancijose. Ketvirtą kartą maratone dalyvavę bėgikai galėjo varžytis 6 ir 19 km rungtyse.

13.00 val. dviratininkai startavo 38 kilometrų „Mega“ pusmaratonyje ir 19 kilometrų „Fit“ varžybose. Startas buvo duotas biatlono šaudykloje. Dviratininkai važiavo miško takais 19 kilometrų ilgio trasa palei Neries upę, per Kreivalaužių ir Liepių kaimus. Maršrutas pasižymėjo itin banguotu reljefu, staigiais posūkiais, statiomis įkalnėmis ir gausiu purvu po penktadienio liūties.

Atkarpose palei Neries upę dviratininkai važiavo vos kelių dešimčių centimetrų atstumu nuo vandens, įveikė stačias įkalnes ir atodangas bei grožėjosi vaizdingais Neries pakrančių kraštovaizdžiais. Keliose vietose sportininkams teko įveikti purvą, upelį ir paskutinį statų kalną, dviratininkų pramintą „Everestu“. Tik nedaugeliui pavyko jį įveikti nenulipus nuo dviračio, o daugumai teko bėgti šalia savo „plieninių žirgų“. Netrukus maratono lyderiai įveikė pirmuosius 19 km ir, pravažiavę starto miestelį, išvyko į antrąjį ratą.

Vyriausias renginio dalyvis buvo Algirdas Sysas – Lietuvos Respublikos Seimo narys ir „Mega“ pusmaratonio 70+ kategorijos nugalėtojas.

Visą straipsnį rasite čia.

Išanalizavus Seimo narių  pasisakymus žiniasklaidoje, pažymėtina, kad balandžio mėnesį dažniausiai buvo minimas Saulius Skvernelis (2 124 pranešimai), Remigijus Žemaitaitis (1 649 pranešimai) ir Gintautas Paluckas (1 118 pranešimų).

Seimo narys Algirdas Sysas balandžio mėnesį buvo minėtas 310 kartų (12 vieta pagal paminėjimų dažnumą).

2026 m. balandžio mėnesį televizijos bei interneto portalų laidose iš viso parodyta 330 reportažų ir pokalbių laidų, susijusių su Seimo darbu, Seimo narių veikla ar komentarais aktualiomis temomis (kovo mėnesį – 345).

Didžiausias dėmesys buvo skiriamas Seimo veiklai teisėkūros srityje – 100 reportažų ir pokalbių. Tai sudaro 30 proc. visų laidų. Kita daug dėmesio sulaukusi tema – tyrimai dėl galimai neteisėtos Seimo narių veiklos – 50 reportažų ir pokalbių laidų (15 proc.). Saugumo ir gynybos temoms skirti 47 reportažai ir pokalbių laidos (14 proc.), Seimo narių partinei veiklai – 36 (11 proc.), socialinės apsaugos ir sveikatos klausimams – 25 (8 proc.), energetikos ir ekonomikos temoms – 24 (7 proc.), valdančiosios koalicijos veiklai – 17 (5 proc.), kitiems klausimams – 31 (10 proc.).

2026 m. balandžio mėnesį televizijos bei interneto portalų laidose iš viso kalbėjo 85 Seimo nariai. Pažymėtina, kad daugiausia Seimo narių pasisakė Lrytas.tv laidose – 55. LNK laidose pasisakė 53 Seimo nariai, LRT – 50, TV3 – 46, Info TV – 38, Alfa.tv ir Delfi.lt – po 7, 15min.lt – 4.

Televizijos bei interneto portalų laidose daugiausia kartų pasisakė Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas (59 kartus), Algirdas Sysas (45) ir Remigijus Žemaitaitis (40 kartų). 

Balandžio 27 d. Seimo Pirmininkas Juozas Olekas kartu su Seimo narių delegacija – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku Algirdu Sysu, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininku Jaroslavu Narkevičiumi ir Seimo nariu Tomu Tomilinu – darbo vizitu lankėsi Varšuvoje, Lenkijoje. Į Varšuvą J. Olekas ir delegacijos nariai vyko Lenkijos Respublikos Seimo maršalkos kvietimu.

„Lietuvą ir Lenkiją sieja šimtmetinis itin glaudžių ryšių palikimas – tai mūsų bendras turtas ir išgyventa patirtis, leidžianti suprasti vieniems kitus be ilgesnių įžangų, matyti ir kartu siekti bendrų strateginių tikslų, kuriuos apibendrinčiau paprastai – gyventi laisvoje, saugioje ir klestinčioje Europoje. Abi mūsų šalys pasižymi atsakingu požiūriu į saugumą ir gynybą, rimtai ruošiasi NATO viršūnių susitikimui Ankaroje. Vienas iš mano susitikimų Varšuvoje tikslų – pristatyti Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai prioritetus ir išgirsti Lenkijos politikų matymą apie svarbiausius darbus, kurie mūsų laukia 2027 metų pirmąjį pusmetį. Pastangų visais darbotvarkės klausimais veiksmingumas ir sėkmė labai priklauso nuo plataus nacionalinio sutarimo mūsų šalyse, o parlamentų vaidmuo čia yra ypač svarbus“, – sako Seimo Pirmininkas.

Dowództwo Garnizonu Warszawa nuotr.

Visą straipsnį rasite čia.

Trims iš keturių Lietuvos gyventojų išaugusios maisto kainos išlieka didžiausia finansine našta, rodo LRT užsakymu atlikta apklausa. Toliau rikiuojasi išlaidos transportui, kurioms didžiausią įtaką daro pabrangę degalai, taip pat elektros ir šildymo kainos.

Iš trijų galimų pasirinkimų trys iš dešimties apklaustųjų nurodė, kad labiausiai jaučia išlaidų būstui augimą (29 proc.) bei vaistų ir sveikatos paslaugų brangimą (28 proc.). Mažiausiai gyventojus jaudina pabrangusios laisvalaikio ir pramogų paslaugos (7 proc.) bei kainų augimas viešojo maitinimo srityje (7 proc.).

Vertindamas apklausos duomenis, ekonomistas Nerijus Mačiulis pastebi, kad kovo mėnesį gyventojai galėjo ypač pajusti išaugusias degalų kainas. Vis dėlto, vertinant kitų prekių ir paslaugų kainas, reikšmingo augimo nebuvo.

Laidoje dalyvauja „Artea“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė, „Norfos“ akcininkas Dainius Dundulis ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas.

Visą laidą rasite čia.

Įtampa Artimuosiuose Rytuose, tebesitęsiantis karas Ukrainoje, nestabili JAV politika, valdžios pokyčiai Venesueloje ir, regis, nuolat vis atsirandantys nauji konfliktų taškai – visa tai atsispindi rekordinėse naftos kainose ir bendrai pasaulio ekonomikoje. Kokių turime kitų pasirinkimų, nei tiesiog plaukti pasroviui? Kaip ekonomiką veikia pinigų lietus iš žmonių atsiimtų pinigų iš antrosios pakopos pensijų fondų? Kokius saugiklius galime susidėti ruošdamiesi pasauliniams ekonomikos pokyčiams? Apie tai – diskusija su ekspertais „Saugu“ forume.

„Saugu“ forume dalyvauja Prezidento vyr. patarėjas ekonomikos klausimais Vaidas Augustinavičius, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas, verslininkas Dainius Dundulis, ILTE vyr. ekonomistė Jonė Kalendienė.

Visą diskusiją rasite čia.

Iš antrosios pensijų pakopos vos per pirmus tris mėnesius pasitraukė tiek žmonių, kiek prognozuota per dvejus metus. Kol prekybininkai džiaugiasi, sako pastaroji savaitė kaip antros Kalėdos, likusieji kaupime nerimauja, kas bus toliau. Kodėl žmonės nenori kaupti savo senatvei. Ar antroji pakopa išliks?

Laidoje dalyvauja Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas, Seimo Tėvynės Sąjungos-krikščionių demokratų frakcijos narė Gintarė Skaistė, Demokratų „Vardan Lietuvos“ frakcijos narys Linas Kukuraitis, Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas Jonas Dirginčius.

Vedėja - Justina Ilkevičiūtė.

Visą laidą rasite čia.

Nuo šių metų liberalizavus antros pakopos pensijų kaupimo sistemą, per pirmąjį lango etapą – sausio–kovo mėnesiais – iš kaupimo pasitraukė apie 40 proc. sistemos dalyvių, tai yra apie 580 tūkst. žmonių. Tai kiek daugiau, nei prognozavo Lietuvos bankas.

Gyventojams jau išmokėta 2,9 mlrd. eurų. 875 tūkst. dalyvių toliau kaupia sistemoje, o pensijų fonduose sukaupta suma siekia apie 6,2 mlrd. eurų.

Ką rodo trijų mėnesių pasitraukimo rezultatai? Kas dabar laukia fondų? Ką žmonės darys su atsiimtais pinigais?

Laidoje dalyvauja Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas, „Swedbank“ investicijų valdymo laikinasis vadovas Valdas Sejavičius, Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Teodoras Medaiskis, Seimo narė, buvusi finansų ministrė Gintarė Skaistė ir Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas Jonas Dirginčius.

Visą laidą rasite čia.