Vyriausybė penktadienį pritarė kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžetų, taip pat „Sodros“ bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo projektams ir teiks juos Seimui.

Numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas kitąmet sieks 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir viršys Europos Sąjungos valstybėms taikomą 3 proc. Mastrichto kriterijų.

Gynybai siūloma skirti daugiau nei 4,8 mlrd. eurų, arba 5 proc. BVP. Krašto apsaugos sistemos biudžetas eurais bus keliasdešimčia milijonų didesnis nei šiemet, tačiau jo dalis, palyginti su BVP, sumažės.

Prognozuojama, kad valdžios sektoriaus skola kitąmet pasieks 48,2 proc. BVP, tačiau neviršys Mastrichto kriterijuje nustatytos 60 proc. ribos.

Vyriausybė numato apie 7,5 proc. didinti mokytojų, statutinių pareigūnų ir kultūros darbuotojų atlyginimus, o teisėjų padėjėjų ir sekretorių algas – apie 5,7 proc. Tam papildomai prireiks apie 315,4 mln. eurų.

Premjero Mindaugo Sinkevičiaus Vyriausybės inicijuotam šeimos paketui planuojama skirti apie 150 mln. eurų. Jis apims vaiko priežiūros ir užimtumo garantijas, papildomą paramą būstui jaunoms šeimoms įsigyti, didesnes pensijų garantijas auginantiems vaikus ir pradinuko krepšelį.

Pagal projektą, finansavimas keliams 2027 metais mažės nuo maždaug 815,5 mln. eurų šiemet iki 749,3 mln. eurų kitąmet. Nacionalinės lėšos kelių priežiūrai augs, tačiau Europos Sąjungos finansavimas mažės dėl besibaigiančio daugiamečio ES biudžeto.

Valstybės biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos lėšas, turėtų siekti 22,2 mlrd. eurų – 5,2 proc. daugiau nei šiemet, o išlaidos – 27,9 mlrd. eurų, arba 1,3 proc. daugiau.

Kam kitąmet pinigų užteks, o kam teks susiveržti diržus? Ar valstybė gali sau leisti didinti išlaidas ir skolintis daugiau?

Laidoje dalyvauja Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, socialdemokratas Algirdas Sysas, komiteto pirmininko pavaduotoja, konservatorė Gintarė Skaistė ir banko „Artea“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Visą laidą rasite čia.

Socialdemokratas Algirdas Sysas kritikuoja opozicinių konservatorių siūlymą įstatymu nustatyti 45 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiančias valdžios sektoriaus skolos lubas. Pasak jo, Lietuvai jau taikomi Europos Sąjungos (ES) fiskalinės drausmės reikalavimai, todėl papildomi nacionaliniai apribojimai ateityje gali sukelti problemų ir patiems šios iniciatyvos autoriams.

„Aš vertinu neigiamai. Pavadinčiau tai grėblio įstatymu, nes patys konservatoriai po to užlips ant to grėblio“, – pirmadienį LRT radijui sakė A. Sysas. Politiko teigimu, valstybės skolinimąsi jau riboja ES fiskalinės taisyklės, numatančios 60 proc. BVP valstybės skolos ir 3 proc. BVP biudžeto deficito orientacines ribas. „Manau, kad mes ir taip esame apriboti tam tikromis sąlygomis: 60 proc. (BVP valstybės skolos) – vienas iš rodiklių, kurio negalima viršyti, 3 proc. Mastrichto (kriterijaus apribojimas – ELTA), kurio negalima viršyti“, – aiškino socialdemokratas.

Anot jo, Lietuvai taip pat taikomi papildomi fiskaliniai reikalavimai, todėl naujų skolos apribojimų įtvirtinimas tik sumažintų valstybės galimybes reaguoti į besikeičiančias aplinkybes.

„Kitiems metams numatyta, kad mūsų išlaidos negali viršyti pajamų 4,8 proc., šiais metais buvo 5,2 proc. Tai yra tie kriterijai, kurių privalome laikytis“, – kalbėjo A. Sysas. „Nuo to, kad mes įsirašysime 45 proc. (ribojimą – ELTA), o po to staiga reikės kažką daryti, mes patys papildomų problemų sau sukelsime. Būtų gerai, kad kolegos, kai yra valdžioje, tokius įstatymus priiminėtų“, – pridūrė jis.

Visą straipsnį rasite čia.

Premjeras pranešė, kad kitų metų valstybės biudžeto deficitas gali siekti 3,8 proc. BVP ir taip viršyti ES nustatytą ribą 3 proc. ribą. Tuo metu valdantieji žeria naujus pažadus, o klausimų, iš kur bus paimta pinigų, tik daugėja.

Aiškumo nesuteikia ir finansų ministras Taurimas Valys. „Palaukime galutinio skaičiaus“, - apie deficitą sakė jis. Ministras neatvyksta į susitikimus su jš kviečiančiomis Seimo frakcijomis, kyla klausimų ir dėl jo dalyvavimo komitetų posėdžiuose. Ar Lietuva gali sau leisti tokį biudžeto deficitą? Iš kur valdantieji paims pinigų savo pažadams įgyvendinti? Ar dėl to ateityje teks didinti mokesčius? Kodėl finansų ministras vengia atsakyti į klausimus?

Dalyvauja: Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas Seimo narys, liberalas Eugenijus Gentvilas „Delfi“ verslo naujienų redaktorė Viktorija Chockevičiūtė-Žilinskė. Vedėja - Greta Klimkaitė.

Visą laidą rasite čia.

Išanalizavus Seimo narių  pasisakymus žiniasklaidoje, pažymėtina, kad rugsėjo mėnesį dažniausiai buvo minimas Laurynas Kasčiūnas (910 pranešimų), Remigijus Žemaitaitis (809 pranešimai) ir Robert Puchovič (540 pranešimų).

Seimo narys Algirdas Sysas rugsėjo mėnesį buvo minėtas 305 kartus (9 vieta pagal paminėjimų dažnumą).

Šiandien prasideda šildymo sezonas. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba prognozuoja, kad šilumos energija šį sezoną kainuos maždaug 13–25 proc. brangiau nei praėjusį. Rugsėjį gyventojai pateikė apie 9 proc. daugiau prašymų dėl būsto šildymo kompensacijų nei pernai tuo pačiu metu.

Kiek šį sezoną mokėsime už šildymą ir kas lems kainas? Ar bus grįžta prie lengvatinio PVM tarifo? Kam priklausys valstybės kompensacijos ir kokia bus jų skyrimo tvarka?

Laidoje dalyvauja Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos atstovas Mantas Paulauskas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos narys Matas Taparauskas ir „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Visą laidą rasite čia.

Socialdemokratas Algirdas Sysas registravo siūlymą naikinti valstybės paskatą kaupiantiesiems antrojoje pensijų pakopoje. Pasak jo, pinigai galėtų būti naudojami dabartinėms pensijoms didinti. Opozicija sako, kad tai sugriautų antrąją pensijų pakopą. Tuo metu ekonomistas pabrėžia, kad tam, jog gyventojai kauptų senatvei, valstybės paskata būtina.

Mažėjant kaupiančiųjų antrojoje pensijų pakopoje skaičiui, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, socialdemokratas Algirdas Sysas yra įregistravęs įstatymo pataisas, kuriomis siūloma atsisakyti valstybės paskatos gyventojams. Dabar skiriama paskata siekia pusantro procento vidutinio darbo užmokesčio – tai yra apie 34 eurus kas mėnesį. Šiemet tam skirta apie 300 mln. eurų.

„Ta pinigų suma tikrai galėtų būti naudojama dabartinių pensininkų visų pensijų didinimui, nes mūsų pensijų lygis tikrai yra labai žemas ir tai būtų logiška visų piliečių atžvilgiu“, – aiškina A. Sysas.

Visą straipsnį rasite čia.

Latvija nusprendė laikinai, iki metų pabaigos, sumažinti dyzelino ir benzino akcizus, Lenkija kiek anksčiau laikinai buvo sumažinusi PVM, dabar žada ieškoti kitų priemonių, vėl kalba apie „Orlen“ viršpelnių apmokestinimą. O Lietuvos valdantieji socialdemokratai kalba apie perpus pigesnius traukinių ir tolimųjų reisų autobusų bilietus. Premjeras Mindaugas Sinkevičius skaičiuoja, kad tokia lengvata  valstybei kainuotų gerokai mažiau nei akcizų mažinimai. Jis sako, kad atpiginti traukinių bilietus valstybei per mėnesiui kainuotų iki 2 mln. eurų, o autobusų – daugiau nei 3 mln. eurų. O dyzelino atpiginimas 12 centų biudžetui kainuotų 4 kartus daugiau – 20 mln. eurų. Tarpmiestiniais vežimais užsiimančios bendrovės BNS sako, kad toks sprendimas, atpiginti autobusų bilietus perpus. pagyvintų rinką – bent dešimtadaliu padidintų autobusų keleivių srautą. Tačiau jei Vyriausybė nesiimtų taikyti nuolaidų, verslas, tikėtina, didins bilietų kainas ar net atsisakys kai kurių tarpmiestinių krypčių. 

Tai socialdemokratų koalicijos partneriai „valstiečiai“ ir demokratai vertina skeptiškai ir siūlo pasižiūrėti į tai, ką daro kaimynai, imtis laikinų priemonių. Bet kiti žingsniai, apie kuriuos galvoja valdantieji socialdemokratai ir žada kalbėtis su Briuseliu – nuo kitų metų mažiau nei numatyta trimečiame plane didinti kintamą degalų akcizo dalį, siūlant paskirstyti numatytą didinimą per ilgesnį laiką, kad nebūtų prarasti šimtai milijonų eurų europinės paramos. Taip pat vėl planuoja pasvarstyti apie įpareigojimą degalinėms didinti degalų kainas tik kartą per parą.

Vis primenama, kad mokant brangiau už degalus, sumokama daugiau PVM – kodėl to negrąžinus kaip nors vairuotojams. Ar tikrai taip yra, premjeras pavedė išaiškinti Valstybinei mokesčių inspekcijai. Tik sako, kad pirminis atsakymas – jog nėra daugiau surenkama, nes žmonės pilasi mažiau kuro.

Ką daryti?

Laidoje dalyvauja Lietuviškų degalinių sąjungos vykdantysis direktorius Vidas Šukys, ekonomistas, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, socialdemokratas Algirdas Sysas, komiteto narys, liberalas Simonas Gentvilas ir Seimo Energetikos ir darnios plėtros komiteto pirmininkas, demokratas, buvęs premjeras Algirdas Butkevičius.

Visą laidą rasite čia.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas europarlamentaras V. Sinkevičius šią savaitę kviečia koalicinę tarybą pasitarti dėl veiksmų vis kylant degalų kainoms. Kada taryba planuoja rinktis ir kokie pasiūlymai guls ant pasitarimų stalo?

Laidoje dalyvauja: Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas ir europarlamentaras Virginijus Sinkevičius bei Seimo Pirmininko pavaduotoja, Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narė Aušrinė Norkienė.

Visą pokalbį rasite čia.

Rugsėjo 24–25 d. Dubline vykstančioje Tarpparlamentinėje konferencijoje stabilumo, ekonomikos koordinavimo ir valdysenos Europos Sąjungoje klausimais daugiausia dėmesio skiriama Europos konkurencingumui, investicijų finansavimui ir tam, kaip suderinti fiskalinę atsakomybę su augančiais strateginiais Europos poreikiais.

Lietuvos Respublikos Seimui konferencijoje atstovauja Ekonomikos ir inovacijų komiteto pirmininkė Jekaterina Rojaka, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas ir Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Tomas Tomilinas.

Europos Parlamento ir ES valstybių narių nacionalinių parlamentų atstovai diskutuoja apie būsimą 2028–2034 m. ES daugiametę finansinę programą, naujus ES nuosavus išteklius, Europos konkurencingumo fondą, inovacijų ir produktyvumo skatinimą bei galimybes sutelkti daugiau viešojo ir privataus kapitalo strateginėms investicijoms.

Lietuvos delegacija akcentuoja, kad Europos konkurencingumo stiprinimo priemonės būtų prieinamos visoms valstybėms narėms ir padėtų mažinti, o ne gilinti, investicijų skirtumus tarp atskirų ES regionų.

„Lietuva tvirtai remia Europos konkurencingumo fondo idėją. Tačiau Fondas turi padėti spręsti rinkos trūkumus, o ne juos didinti. Tai ypač svarbu ES rytinio pasienio valstybėms, kuriose geopolitinė rizika didina investicijų kainą būtent ten, kur kritiškai reikia stiprinti atsparumą ir gynybos pajėgumus. Europos konkurencingumą užtikrinsime tik tuomet, jei sugebėsime išnaudoti visos Europos – jos idėjų, kapitalo ir gamybinių pajėgumų – potencialą“, – savo pasisakyme pabrėžė J. Rojaka.

Konferencijoje taip pat aptariamas naujųjų ES fiskalinių taisyklių įgyvendinimas ir galimybės suderinti fiskalinę drausmę su investicijomis į ilgalaikį ekonomikos augimą, konkurencingumą, gynybą, energetinį saugumą ir žaliąją pertvarką. Diskusijose nagrinėjamas ir Europos ekonominės ir pinigų sąjungos stiprinimas, kapitalo rinkų ir bankų sąjungos plėtra, euro tarptautinis vaidmuo, skaitmeninio euro perspektyvos bei Europos finansinis atsparumas.

Dubline vykstanti konferencija Lietuvai svarbi ir rengiantis 2027 m. Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai. Ekonomikos ir inovacijų, Biudžeto ir finansų bei Socialinių reikalų ir darbo komitetai kartu rengiasi kitai ekonomikos valdysenos konferencijai, kuri 2027 m. vasario 2–3 d. vyks Europos Parlamente Briuselyje ir bus bendrai organizuojama Lietuvos Respublikos Seimo ir Europos Parlamento.

Visą straipsnį rasite čia.

Artėjant šildymo sezonui politikai susikirto, ar reikia grąžinti pridėtinės vertės mokesčio lengvatą šildymui. Kiek šiemet miestų gyventojams gali kainuoti šilti namai žiemą?

Visą diskusiją rasite čia.