2026 m. kaupiantys pensijai antroje pakopoje atsidurs kryžkelėje – kaupti toliau ar palikti kaupimą. Dvejus metus visi dalyviai galės laisvai apsispręsti. Šiuo metu pensijų kaupime dalyvauja 1,42 mln. asmenų. Kokios esminės atsiėmimo sąlygos ir galimybės? Kam verta kaupimą nutraukti, o kam likti jame?

Laidoje dalyvauja Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas, „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas dr. Žygimantas Mauricas, „Artea Asset Managment“ vadovas Vaidotas Rūkas, VU ekonomistas prof. Romas Lazutka, „Sodros“ Pensijų anuitetų skyriaus vedėja Daiva Gerulytė.

Visą laidą rasite čia.

Seimas priėmė 2026 metų valstybės biudžetą su rekordinėmis 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) išlaidomis gynybai, dosnesnėmis socialinėmis išmokomis, didesniais mokytojų, gydytojų, biudžetininkų ir kai kurių kitų sričių darbuotojų atlyginimais. 2026-ųjų biudžeto deficitas sudarys 2,7 proc. BVP, tačiau įtraukus ir karinius įsigijimus – 5 proc. BVP. Tuo metu valstybės skola kitąmet sieks 45,4 proc. BVP. Kitų metų biudžete krašto apsaugai, įskaitant ir Valstybės gynybos fondo lėšas, numatoma skirti 4,8 mlrd. eurų arba 5,38 proc. nuo BVP, o žmonių pajamoms ir socialiniams saugumui – 1,06 mlrd. eurų. Apie tai, kiek kils kainos, mokesčiai ir algos, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, ekonomistas Marius Dubnikovas ir Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, socialdemokratas Algirdas Sysas.

Visą laidą rasite čia.

1,1 tūkst. Eur į rankas – tiek Lietuvoje vienoje iš tarnybų uždirba vyr. specialistas su 12 metų stažu ir aukštuoju teisės išsilavinimu. Pasak jo, išgyventi už tokią algą darosi neįmanoma, darbuotojas ruošiasi palikti įtaigą.

Apie viešojo sektoriaus darbuotojų ir valstybės tarnautojų nusiskundimus algomis „Delfi“ pakalbino Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką Algirdą Sysą. Jo įsitikinimu, Vyriausybė turėtų sudaryti darbo grupę, paanalizuoti situaciją ir siekti padidinti algas tiems darbuotojams ir tarnautojams, kurių algos tikrai mažos.

„Prieš kokius dešimt ar devynerius buvo sudaryta komisija, kurioje irgi teko dirbti, ir buvo peržiūrėti visi atlyginimai viešajame sektoriuje – visų ministerijų, visų sričių. Ir daugmaž per porą metų jie buvo subalansuoti. Per 10 metų – vėl: kažkas prieina, kažkas geresnis būna, kažkas randa būdų pasididinti. Mačiau tuos išbalansavimus, todėl ir siūlau Vyriausybei vėl sudaryti darbo grupę, peržiūrėti atlyginimus, pabandyti juos didinti tiems, kurių jie tikrai mažesni, lyginant su kitais, ir pasiekti tam tikrą balansą“, – kalbėjo A. Sysas.

„Aš visada sakau, kad į darbo užmokestį reikia žiūrėti sistemiškai, o ne taip, kad prišokom, padarėm kažkam, tada iš vienos įstaigos visi pereina į kitą, ir vyksta amžinas judėjimas. Nepasitenkinimas darbo užmokesčiu yra nepasitenkinimas, kuris būna tarp darbuotojų“, – tęsė jis.

Praėjusioje kadencijoje valdantieji įgyvendino valstybės tarnybos pertvarką: apsispręsta keisti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų skaičiavimo tvarką. Tačiau po pertvarkos, kaip anksčiau „Delfi“ pasakojo anonimu norėjęs likti Finansų ministerijos specialistas, „atsirišo rankos“ padidinti algas nebent ministerijos vadovybei. A. Sysas vertino, kad po šios pertvarkos algos viešajame sektoriuje buvo išbalansuotos, atsirado ir daugiau subjektyvumo jas didinant. Šią padėtį, politiko įsitikinimu, derėtų taisyti.

Visą straipsnį skaitykite čia.

„Tvarka turi būti“, - sako socialdemokratas Algirdas Sysas, aiškindamas, kodėl palaikė pataisas dėl lengvesnio LRT vadovo atleidimo. Jo teigimu, nėra pagrindo baimintis dėl pavojaus žodžio laisvei: „Visada baimės ausys žymiai didesnės nei kas nors įvyksta“.

Tuo metu keli Lietuvos europarlamentarai dėl šio klausimo kreipėsi į Europos Komisiją ir socialdemokratus Europos Parlamente. „Viskas iš esmės prasideda arba baigiasi nepriklausomos visuomeninės žiniasklaidos užspaudimu ir kontrole, - sako Petras Auštrevičius. - Labai tikiuosi, kad galbūt dar bus išgirsti šitie žodžiai ir apeliacijos. Kitu atveju manau, kad atsistosime šalia Slovakijos, Vengrijos ir buvusios Lenkijos“. Ko iš kitų šalių gali pasimokyti Lietuva? Kodėl Seime skubiai sprendžiama dėl LRT pataisų? Ar politikai įsiklausys į žurnalistų perspėjimus dėl grėsmės žodžio laisvei ir raginimus atmesti pataisas?

Laidos pašnekovai Europos Parlamento narys, liberalas Petras Auštrevičius ir Seimo narys, socialdemokratas Algirdas Sysas. Veda Greta Klimkaitė.

Visą laidą žiūrėkite čia.

Būtų labai keista ir gal net veidmainiška, jei Seimo opozicinės partijos nebalsuotų už svarstomą 2026 m. biudžeto projektą, kuriame skirtas didžiulis dėmesys šalies gynybai, teigia parlamento Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas.

„Mūsų koalicijos partneriai daug šneka ir iš jų visko galima tikėtis, bet man labai keista, kai aš girdžiu konservatorių ir liberalų šnekas, kad jie nebalsuos už šį biudžeto projektą, nors visada daug šneka apie šalies gynybą. Dabar mes ketiname didžiulius pinigus jai skirti, tad nesuprasčiau jų balsavimo prieš – tai būtų veidmainiška, kitaip negalėčiau vadinti“, – antradienį Seime žurnalistams sakė A. Sysas.

Tiesa, ilgametis Seimo narys tikisi, jog opozicija taip kalba tik dėl to, nes nori pasiekti valstybei dar palankesnį sprendimą, tačiau savo balsavimu užtikrins planuojamą finansavimą gynybai.

„Tiesa, aš tikiu, kad taip nebus. Jie valstybiškai mąsto, valstybiškai kritikuoja dabartinę valdžią ir nori valstybei geriau, tai reikia balsuoti už tokį biudžetą. Kitaip bus blogai, nes priešas nesnaudžia“, – tikino socialdemokratas.

Visą straipsnį skaitykite čia.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas sako vis dar laukiantis normalesnio koalicijos darbo. Jo teigimu, partneriai jau yra torpedavę ne tik biudžetą, bet ir keletą kitų įstatymų. Socialdemokrato teigimu, koalicijoje vyksta tylūs ultimatumai, o biudžeto sabotavimas yra amoralus ir neatsakingas.

Visą laidą „Pasaulis per pusvalandį su Daiva Žeimyte-Biliene“ žiūrėkite čia.

Europoje, o kartu ir visame pasaulyje tvyrant geopolitinėms įtampoms, daugelis valstybių didina išlaidas krašto apsaugai. Europos Sąjungos (ES) šalių gynybos biudžetai augo visą pastarąjį dešimtmetį – pernai Bendrijos narės iš viso nacionaliniam saugumui skyrė 343 mlrd. eurų.

Lietuva taip pat nemažina asignavimų gynybai. Kitų metų biudžete krašto apsaugai planuojama skirti 4,8 mlrd. eurų – 5,38 proc. nuo bendrojo vidaus produkto.

Vis tik, dalis politikų akcentuoja, kad saugumas – tai ne tik vadinamoji „kietoji" galia, bet ir socialinis saugumas bei gerovė. Tad Seime tęsiantis biudžeto projekto svarstymams, jau teikiami siūlymai mažinti krašto apsaugos asignavimų dydį – skirti dalį lėšų pareigūnų algoms, keliams tiesti ir pan.

Kyla klausimas: ko reikia labiau – ginklų ar sviesto? Ar valstybės pinigų gali užtekti abiem? Pokalbis su Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku, socialdemokratu Algirdu Sysu bei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nare, liberale Viktorija Čmilyte-Nielsen. Vedėja - Augustė Lyberytė

Visą laidą rasite čia.

2025 m. lapkričio 17–21 d. Seime vyko Nacionalinė šešėliavimo savaitė, kurios metu 9–12 klasių moksleiviai buvo supažindinami su Seimo narių ir Seimo kanceliarijos darbuotojų kasdienybe. 

Kadangi šiais metais Nacionalinės šešėliavimo savaitės metu siekiama išryškinti Seimo komitetų veiklą ir reikšmę, Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) kvietė politika ir teisėkūros procesais Lietuvos Respublikos Seime besidominčius moksleivius vienai dienai tapti Seimo nario, BFK pirmininko Algirdo Syso asistentais. 

Vizito metu 10-os klasės moksleiviai Darja ir Gabrielius susipažino su Seimo nario teisėmis, jo vaidmeniu parlamente ir komitetų veikla. Jie taip pat turėjo galimybę gyvai stebėti Biudžeto ir finansų komiteto posėdį, kuriame buvo svarstomi 2026 metų valstybės biudžetui pateikti parlamentarų pasiūlymai.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas skaičiuoja, kad Seimo nariai būsimajame biudžete pateikė šimtamilijoninės vertės siūlymų. To paties komiteto narys Mindaugas Lingė stebisi, kad aktyviausiai siūlymus teikė ne opozicijos, o valdančiųjų koalicijos nariai.

Seimo nariai visuomet teikia įvairių savo siūlymų. Jų būna daug ir už įvairias sumas. Jeigu visi Seimo narių siūlymai būtų įgyvendinti, valstybei tai kainuotų apie milijardą eurų. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas A. Sysas sako, kad Seimo nariai pateikė siūlymų daugiau kaip už 800 milijonų eurų, o komitetai – daugiau kaip už 600 mln. eurų.

Visą laidą rasite čia.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas sako, kad šiemet priimtas nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelis neduos norimų rezultatų – iš jo surenkamos pajamos nedidės. Anot socialdemokrato, mokestį reikėtų vėl taisyti, nes jis neatitinka tarptautinių institucijų rekomendacijų.

„Europos ekspertai visi daug metų rašė, kad mūsų šitas NT mokestis yra ne visiškai tikslingas ir ne toks, koks yra Europos šalyse. Tai jį reikėtų vėl taisyti, bet (...) NT lietuviui yra šventas dalykas ir jį palietus, didžiausia diskusija ir vyko“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė A. Sysas. „Nežinau, ar mūsų politinė vadovybė imsis dar kartą grįžt prie šito mokesčio, bet iš to, kas buvo padaryta priimant šitą mokestį, tikrai rezultatas ne tas, kokio tikėjosi ir Vyriausybė, ir tie, kas siūlė šitą įstatymą“, – pabrėžė jis.

Visą straipsnį skaitykite čia.