2014 m. spalio 24 d. LRS Pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas dalyvavo Konstitucijos dienos minėjime, kur pasakė sveikinimo kalbą:

Sveikinimo žodis Konstitucijos dienos proga

Prezidento rūmai

Gerbiami Konstitucinio Teismo teisėjai, garbūs svečiai,

Džiaugiuosi galėdamas šią dieną būti čia ir kartu su jumis paminėti Konstitucijos dieną. Kaip įstatymų leidžiamosios valdžios atstovas, norėčiau, kad Konstitucija būtų prisimenama ne tik jos priėmimo dieną ar vis labiau populiarėjančiame Konstitucijos egzamine. Viliuosi, kad tokia proga surengtas minėjimas sulauks atgarsių ir Konstitucija neliks tik šios saulėtos popietės užkulisiuose.

Atstovauju Lietuvos Respublikos Seimui, kurio vienas iš tikslų – tobulinti mūsų šalies įstatymus, iš kurių svarbiausias – Lietuvos Respublikos Konstitucija. Net ir mūsų, tautos atstovų, darbe ji yra privilegijuota ir išlaiko tam tikrą neliečiamybę kitų teisės aktų atžvilgiu. Turiu omenyje, kad Konstitucijos keitimas yra stipriai suvaržytas ne tik teisiškai bei techniškai, bet ir moraliniu požiūriu. Juk kiekvieną kartą, kai mums, Seimo nariams, atrodo, kad būtina keisti vieną ar kitą įstatymą, visada yra vertinama, ar būsimi pakeitimai atitinka Konstituciją, ar nekeičia joje įtvirtintų pamatinių vertybių ir nuostatų esmės bei prasmės. O tai parodo, kad Konstitucijos dvasia yra (ar bent jau turėtų būti) mūsų visos visuomenės pagrindas, ramstis ir atskaitos taškas.

Deja, taip nėra. Daugelis rinkėjų, su kuriais tenka pastoviai bendrauti, nesusieja Konstitucijos su jiems kylančiais klausimais, kaip, pavyzdžiui kodėl Seimo sesija kartais prasideda sekmadienį; ar ne per daug Seimo narių – veltėdžių; Seimo narių atšaukimas; dviguba pilietybė; valstybinės kalbos vartojimas; tie patys Konstitucinio Teismo sprendimai socialiniais-ekonominiais klausimais, brangiai kainuojantys mokesčių mokėtojams. Sunku paaiškinti, ar 9 Konstitucinio Teismo teisėjai gali pakeisti Tautos Atstovybės institucijos valią, ir kodėl kai kurios teisės aktų nuostatos taikomos tik teisėjų korpusui. Tie klausimai bus keliami ir toliau, todėl kyla retorinis klausimas – ką darysime?

Pats esu daug kartų atstovavęs Seimui Konstituciniame Teisme, taip pat esu ir savo iniciatyva bei kartu su kolegomis kreipęsis į šią įstaigą. Ypač Konstitucinio Teismo ir Konstitucijos vaidmuo, mano manymu, sustiprėjo krizės laikotarpiu, kai Konstitucinio Teismo darbotvarkė buvo papildyta prašymais, susijusiais su Lietuvos žmonių gerovę sumenkinusiais teisės aktų pakeitimais. Net ir dabar, kai jau, atrodo, galime stebėti ekonominį augimą Lietuvoje, laikas nuo laiko paskelbiami nauji Konstitucinio Teismo nutarimai mums primena, kad mūsų šaliai sunkiu laikotarpiu ne visada sugebėjome tinkamai susidoroti su kilusiais sunkumais. Todėl daugumos politine valia priimami sprendimai ne visada yra teisingi žmonių ir ne visada teisėti Konstitucijos atžvilgiu.

Galiu tik apgailestauti, kad Konstitucinis Teismas, kurio itin didelis darbo krūvis mums visiems yra žinomas, Lietuvos žmonėms svarbius sprendimus priima kur kas vėliau, nei mums visiems norėtųsi. Tačiau tai tik patvirtina, kad tai, ką daro Konstitucinis Teismas, t.y. vertina teisės aktų atitiktį Konstitucijai, reikalauja kruopštaus ir intensyvaus darbo. O tai vėlgi leidžia vienareikšmiškai suprasti, koks svarbus ir nedalomas tai yra teisės aktas – Konstitucija, ir kad į šį teisės aktą žiūrėti pro pirštus ne tik kad negalima, bet ir gali būti itin skausminga net finansiniu požiūriu...

Baigdamas Lietuvos žmonėms ir Konstitucinio Teismo teisėjams, kurių priedermė yra „saugoti“ pagrindinį mūsų šalies įstatymą, norėčiau palinkėti išlikti „dvasingiems“ Konstitucijos atžvilgiu, nes, kaip Konstitucinis Teismas pasakė viename iš savo nutarimų, „Konstitucijos raidės negalima aiškinti ar taikyti taip, kad būtų paneigiama Konstitucijos dvasia“.

Ačiū. Sėkmės jums!