Dabartinės Vyriausybės iš mirties taško išjudinta daugiabučių renovacija  – tai tik pirmasis svarbus žingsnis  šalies energinio efektyvumo didinimo link. Nors padaryta iš tiesų daug – per mažiau nei metus sugrąžintas gyventojų pasitikėjimas renovacijos idėja, padėtas pagrindas kompleksiniam šalies savivaldybių energinio efektyvumo didinimui. Vis dėlto, galvojant apie tolimesnę kryptingą šalies energetikos ūkio vystymą, dar reikia nuveikti nemažai.

Todėl svarstoma galimybė pratęsti  valstybės 40 procentų remiamą daugiabučių namų renovaciją  dar metams. Dabartinės renovacijos  su parama  terminas baigiasi 2014 gruodžio 31 d.

„Renovacija taip įsibėgėjo, kad dabar problema tampa tai, jog norinčių renovuoti būstą yra daug, tačiau trūksta projektų rangovų, t.y. statybininkų. Dabar kai kuriuos projektus vykdo netgi rangovai iš Lenkijos“, - apie renovacijos  tempus sako Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas.

Kitas artimiausias Vyriausybės strateginis žingsnis šioje srityje – kvartalinės renovacijos šalyje vystymas ir plėtojimas. Apie tai diskutuojama ir kalbama jau seniai, tačiau konkrečių veiksmų imtasi nebuvo. Tuo tarpu dabartinei socialdemokratų vadovaujamai Vyriausybei pavyko rasti priemonių ir būdų, kaip kompleksinę kvartalų renovaciją realiai pradėti įgyvendinti.

Algirdas Sysas pranešė, kad Lietuvoje bendradarbiaujant su Vokietijos Vyriausybe pradedami pirmieji bandomieji kvartalinės renovacijos projektai Utenoje, Šiauliuose ir Birštone. Juos 80 procentų finansuos Vokietijos Aplinkos ministerija.

„Esam pasitvirtinę koncepciją  „Birštonas  ekomiestas“. Vieni pirmųjų pradėjom kalbėti ir apie pavienių namų renovaciją, po to pradėjom planuoti ir kvartalinę. Atrodė per ankstyvi projektai. Bet dabar matom, kad pačiu laiku pradėjom tam rengtis. Birštone bus renovuoti  24 namai, kuriuose gyvena apie 2000 gyventojų.“ – pasakojo Birštono merė Nijolė Dirginčienė.

Birštone, Utenoje, Šiauliuose kvartalinės renovacijos metu bus ne tik atnaujinti, apšiltinti daugiabučiai, bet ir šilumos mazgai, pakeisti vamzdynai, pagal atskirą architektūrinį planą sutvarkyta to kvartalo aplinka, įrengtas apšvietimas, vaikų žaidimų aikštelės, sutvarkytos viešosios erdvės.

Bandomieji kvartalinės renovacijos projektai turėti paskatinti ir suteikti pagrindą tolimesnei šalies kvartalinė renovacijai.

Lietuvos piliečiai šildymo išlaidoms per metus išleidžia 3 milijardus litų. Tai ženkli suma, kurią sumažinus būsto renovacijos būdu, žmonės į naują lygmenį pakeltų savo gerbūvį. Kvartalinė renovacija leistų tai daryti valstybės mastu.

www.lsdp.lt