Lietuvoje viską galime
Kas slypi už šiuo metu Lietuvoje vykstančios visuomenės diskusijos dėl naujo socialinio modelio? Tokiu klausimu 2015 m. balandžio 17 d. „LRT aktualijų studijos“ laidą pradėjo vedėjas Rimgaudas Geleževičius.
Diskusijoje dalyvavęs Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas ragino mažiau kalbėti ir greičiau pereiti prie konkrečių veiksmų, jei norime galvoti apie geresnę Lietuvos žmonių ateitį ir gerovės valstybės kūrimą.
„Esame toli nuo gerovės valstybės, – sakė jis. – Palyginę šalies veiklos rezultatus Europos Sąjungos mastu, matome, kad socialinėje srityje esame pabaigoje. Nuo daugumos šalių atsiliekame tiek dėl prasto biudžeto perskirstymo, tiek dėl didėjančios socialinės atskirties ir beveik mažiausių pajamų.“
A. Syso nuomone, šiandien visos partijos atitolo nuo griežtų ideologinių nuostatų ir tapo pragmatiškesnės. Reikia objektyviai įvertinti šalies būvio kaitą ir priimti sprendimus, kurie stabdytų tolesnę emigraciją, siūlytų geresnę gyvenimo kokybę bei darbo aplinką Lietuvoje. Didesnis darbo užmokestis ir, svarbiausia, normalūs, visiems priimtini darbo santykiai – tai du svarbiausi aspektai darbo rinkoje, kuriems būtina skirti ypatingą dėmesį.
„Problema slypi ne tik algų dydyje, bet ir požiūryje į gamybos, paslaugų ar kitose srityse dirbantį žmogų. Nuo teorinių samprotavimų apie gerovės valstybę turime pereiti prie konkrečių veiksmų ir matymo, kaip gyvena žmonės, ko jiems reikia ir ką reikia daryti, kad jie liktų savo šalyje. Jei žmogaus gyvenimo kokybė gerėja, uždarbis atitinka poreikius, tai jis nesidairo svetur ir gali nuveikti daugiau tėvynėje,“ – kalbėjo Seimo vicepirmininkas.
Algirdas Sysas nesutinka su komentarais, kad dabartinis Darbo kodeksas yra nelanksti tarybinių laikų atgyvena: jo manymu, teoriją reikia susieti su praktika. Šalia Kodekso galioja „nerašyti“ įstatymai, kurie jį padaro labai lankstų. Todėl Seimo vicepirmininkas atmeta politikų ir ekspertų siūlymą apskritai panaikinti „neveikiančias“ normas, nes būtų dar daugiau įstatymų pažeidimų.
„Toks „stagnacinis“ Darbo kodeksas su jį lydinčiais teisės aktais leidžia „paprašyti“ valstybės sektoriaus darbuotojų išeiti neapmokamų atostogų arba visiems in corpore sumažinti algas. Darbo kodeksas tokius dalykus draudžia. Tai neįmanoma nė vienoje ES valstybėje. Tad, kad ir koks „nelankstus“ Darbo kodeksas, realiai šalyje galima atleisti žmones neišmokėjus išeitinės išmokos ir neįspėjus Darbo biržos apie masinius atleidimus,“ – tęsė Algirdas Sysas.
Reaguodamas į laidoje dalyvavusios Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narės liberalės A. Armonaitės aiškinimą apie viduriniąją klasę, jis pasakė, kad jaunieji politikai daro esminę klaidą – tuo pačiu metu siūlo didinti atlyginimus ir mažinti mokesčius. Tai neįmanoma! Be europietiškų mokesčių negali būti nei pajamų, nei taip trokštamos viduriniosios klasės. Gerovės valstybėse – Skandinavijoje ar net JAV yra nemaži progresiniai gyventojų pajamų mokesčiai.