Įveskime teisingą darbo vertinimą
Ar ugdome išlaikytinių visuomenę? Tokiu klausimu 2015 m. sausio 6 d. „Laisvosios bangos“ radijo laidą „Vektorius“ pradėjo jos vedėjas Audrys Antanaitis. Pokalbyje dalyvavo Vilniaus ir apskrities verslininkų darbdavių konfederacijos prezidentas prof. Rimvydas Jasinavičius bei Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas.
Moksliniais tyrimais remiantis, daroma išvada, kad šalyje gyvena žmonės, norintys daugiau gauti nei duoti. Šiuo metu Lietuvoje apie 60 proc. gyventojų yra pilnai arba dalinai išlaikytiniai, suvartodami produkto daugiau nei savo darbu ar veikla jį sukurdami. Suprantama, kad šiai grupei priklauso vaikai, pensinio amžiaus, ligoniai ir neįgalūs gyventojai. Tačiau Lietuvoje šią gyventojų grupę, lyginant su kitomis Europos šalimis, yra keturis kartus sunkiau išlaikyti, nes produktą, iš kurio gyvena šalis, sukuria mažesnioji gyventojų dalis.
„Egzistuoja terminas „dirbantys skurdžiai“, – kalbėjo Algirdas Sysas – dauguma pilną darbo dieną, dažnai viršvalandžius dirbantys žmonės neuždirba pakankamai, kad galėtų gyventi be valstybės pagalbos. Kyla klausimai, ar teisingai Lietuvoje yra apmokestinama darbo jėga ir ar teisingai sumokama už atliktą darbą? Ar tinkamai jis įvertinamas?“
Žmonių atsakingumą ir pareigingumą galima įvardyti kaip vieną aktualiausių problemų. Yra pavyzdžių, kai iš kartos į kartą pereina „tradicija“ gyventi iš pašalpų – kaip vertėsi tėvai, taip gyvena vaikai ir net vaikaičiai. Kita problema yra ta, kad kai kurie darbdaviai yra godūs, nenori pasidalyti gautu pelnu ir vengia įvertinti darbą tinkamai. Darbdavys negali sukurti galutinio produkto vienas. Jį kuria daug žmonių, todėl gautais rezultatais, pelnu vertėtų deramai pasidalyti.
Algirdas Sysas: „Esame jauna, klaidų neišvengianti valstybė, tačiau turėtume mokytis iš jų ir kurti tokią įstatyminę bazę, kuri leistų kurti pridėtinę vertę, skatintų socialinę atsakomybę ir garantijas. Visada pasisakiau už progresinių mokesčių įvedimą. Geru pavyzdžiu gali pasitarnauti išsivysčiusios demokratinės valstybės, kuriose didesnes pajamas gaunantys gyventojai sumoka didesnę procentinę mokesčių dalį. Privalome sutvarkyti darbo apmokėjimo sistemą.“
Anot LRS vicepirmininko, reikėtų susitarti dėl kelių dalykų: ko siekiame, ką norime šalyje padaryti, kokią Lietuvą norime matyti. Aiškiai suformulavus siekius ir tikslus, galima rasti būdus ir priemones, kaip juos pasiekti.
„Darbas, o tiksliau jo rezultatas yra tas socialinis aspektas, kuris užtikrina gerovę, savijautą ir savivertę“ – pokalbį baigė Algirdas Sysas.