Daugiau politinės valios „Sodrai“
Nenutylant diskusijoms dėl opios „Sodros“ problemos ir mokslininkų sukurto bei neseniai pristatyto „socialinio modelio“, 2015 m. sausio 7 d. „Žinių radijo“ laidos „Atviras pokalbis“ vedėjas Raigardas Musnickas kalbėjo su LLRI eksperte Kaetana Leontjeva, socialinių mokslų daktaru Teodoru Medaiskiu, Seimo vicepirmininku Algirdu Sysu kaip spręsti šį klausimą.
Socialinio draudimo sistema turi trumpalaikių problemų dėl nevisiškai teisingų politikų sprendimų „Sodroje“ susikaupusios skolos. Pagrindinis „Sodros“ pajamų šaltinis yra gyventojų darbo užmokestis, kuris krizės metais ženkliai krito ir sunkiai grįžta į ankstesnį lygį arba yra didinamas. Be to, sumažintos pensijos buvo pradėtos grąžinti anksčiau, nei buvo padidintas darbo užmokestis.
Socialinių mokslų daktaras Teodoras Medaiskis kalbėdamas apie šiuo metu beveik 3,48 mlrd. eurų siekiančią „Sodros“ skolą ir galimybę mažinti „Sodros“ išlaidas perkeliant bazinę pensiją į valstybės biudžetą, pabrėžė, kad pripažinus esamą skolą, reikėtų pasiryžti daugiau nekartoti klaidų. Vertėtų aiškiai ir griežtai įstatymu nustatyti pensijų indeksavimo dydžius. Šis klausimas neturėtų priklausyti nuo politikų valios.
Kita vertus, jei „Sodros“ skola yra trumpalaikė, tai gyventojų senėjimas yra ilgalaikė ir gana rimta valstybės problema. „Sodros“ sistemos priemonėmis yra nedaug šios problemos galimų sprendimų. Vienas iš jų – pensinio amžiaus ilginimas. Šį būdą taiko daug Europos Sąjungos šalių, atsižvelgiančių į ilgesnę žmonių gyvenimo trukmę, geresnę sveikatą ir galimybę ilgiau dirbti. Visas kitas priemones gali taikyti kitos institucijos.
Ateities pensijų dydžiai priklauso nuo dirbančiosios visuomenės dalies pajėgumo užsidirbti sau ir pensinio amžiaus gyventojui padorų pragyvenimą. Reikia siekti, kad dirbančiųjų dalis būtų didesnė. Ją galima didinti pensinio amžiaus ilginimu, gimstamumo skatinimu, pažangių technologijų diegimu, darbo rinkos liberalizavimu, darbo našumo ir užimtumo didinimu, panaudojant vyresnio amžiaus žmonių potencialą.
„Nieko geresnio už Sodrą pasaulis nesugalvojo. Todėl reikia daryti viską, kad ji egzistuotų, - kalbėjo Algirdas Sysas. Niekas negali pasiūlyti alternatyvos ar veiksmingesnės sistemos. Kadangi „Sodros“ 3,48 mlrd. eurų skola yra politinių sprendimų pasekmė, tik jais, tik politine valia galima tas klaidas ištaisyti ir subalansuoti „Sodros“ biudžetą.“
LRS vicepirmininkais anksčiau įspėjo kolegas Seimo narius dėl žalingų sprendimų, kurių, deja, pasekmės dabar jaučiamos. Todėl mokslininkų siūlomas būdas yra priimtinas ir gali padėti „Sodrai“ jei ne išbristi, tai bent sumažinti susikaupusią skolą, palengvinti pensininkų dalią.
Anot Algirdo Syso, „Sodra“ – tai draudiminė sistema, kuriai neturi būti taikomos palūkanos. Jis atmeta skolinimosi būsimoms pensijoms variantą, nes jis neišsprendžia skolos grąžinimo ir nėra tinkamiausias pensijų didinimo būdas. O politinė valia, jo nuomone, galėtų pasireikšti tuo, kad įstatymų projektai neprieštarautų kompetentingiems mokslininkų siūlymams.
Seimo vicepirmininkas prieštarauja nuomonei, esą politikai galvoja tik nuo rinkimų iki rinkimų ir baigę kadenciją bei sulaukę pensinio amžiaus nesitiki pensijų. „Kuo skiriasi laisvosios rinkos ekspertų, mokslininkų ir politikų uždaviniai? Pirmieji kalba apie ateitį, užmiršdami šiandieninius pensininkus, kurie turi susimokėti už komunalines ir kitas teikiamas paslaugas, pirkti maistą, apskritai padengti pragyvenimo išlaidas. Teoriškai samprotauti yra viena, o priimti sprendimą, kad deramai jaustųsi nepriklausomą Lietuvą kūrę žmonės – visai kas kita. Turime atsisakyti utopinių idėjų ir dabartinę sistemą tobulinti taip, kad ji būtų tvari ir leistų didinti socialines išmokas bei pensijas“ – pokalbį užbaigė Algirdas Sysas.