Sesijoje posėdžiavo trys – Politinių reikalų ir saugumo, Ekonomikos reikalų, technologijų ir aplinkos apsaugos, Demokratijos, žmogaus teisių ir humanitarinių klausimų komitetai. 2014 m. liepos 2 d. ESBO PA priėmė galutinę Baku Deklaraciją. Ji apėmė trijų komitetų metines ataskaitas, išdėstė ESBO ir 57 dalyvaujančioms valstybėms politikos rekomendacijas saugumo, ekonomikos, aplinkos apsaugos ir žmogaus teisių srityse. Tačiau pagrindinė PA sesijos tema – įvykiai pietryčių Ukrainoje ir Ukrainos - Rusijos santykiai.
ESBO Nuolatinis komitetas asamblėjai siūlė svarstyti JAV senatoriaus ir delegacijos vicepirmininko Bendžamino Kardino inicijuotą rezoliuciją dėl „Aiškaus ir grubaus Rusijos Federacijos Helsinkio principų pažeidimo“, kuria pasmerkė Rusijos Federacijos veiksmus, keliančius grėsmę Ukrainos suverenumui ir teritoriniam vientisumui.
PA siekia sukurti ESBO paskirtų atstovų grupę, kviečiančią sėsti Ukrainos ir Rusijos Federacijos delegacijas už bendro stalo, ir visiems kartu ieškoti bendrų susidariusios padėties sprendimų. Pagrindinis asamblėjos tikslas – stiprinti bendradarbiavimą ir siekti, kad Helsinkio principai nebūtų pažeidžiami.
Ukrainos Aukščiausios Rados vicepirmininkas Ruslanas Košulynskis ir Rusijos Federacijos Dūmos pirmininkas Sergejus Naryškinas, kreipdamiesi į ESBO PA narius, pateikė skirtingą informaciją apie įvykius Ukrainoje.
Kalbėdamas prieš beveik 300 parlamento narių auditoriją, Ruslanas Košulynskis negailėjo griežtos kritikos Rusijai dėl jos veiksmų Ukrainoje ir Krymo gyventojų pilietinių laisvių pažeidimo, atkreipdamas dėmesį į sunkią totorių bendruomenės Kryme padėtį. Savo ruožtu Sergejus Naryškinas ragino palaikyti Rusijos siūlymą sesijoje „sakyti visą tiesą”.
Sesijos metu išaiškėjo, jog Rusijos Federacija atvirai kovoja informacinį karą. Apie šalies politiką Dūmos pirmininkas kalbėjo tezėmis virtusiomis frazėmis: „bus tik blogiau, jei nebus kalbama su Rusija; buvęs Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius nuverstas neteisėtai; Krymo referendumas yra teisėtas; Rusija išgelbėjo milijonus žmonių Kryme ir Padnestrėje; Ukrainoje stiprėja fašizmas ir pažeidžiamos žmogaus teisės. Sergejus Naryškinas nurodė, kad pagrindinis agresorius yra ne Rusija, o JAV, kuri su Europos Sąjunga paskatino perversmą Ukrainoje.
Be to, Rusija aktyviai ir sėkmingai vykdo agitacinį darbą, kviesdama šalis, įskaitant Lietuvą, į susitikimus, apskrito stalo diskusijas, kuriuose aktyviai dalyvauja į senųjų demokratijos valstybių parlamentus patekusių ultra dešiniųjų partijų, pvz. kraštutinių dešiniųjų lyderės Marin Le Pen „Nacionalinio fronto“ partijos Prancūzijoje, atstovai. Tai kelia nerimą, nes Europos šalys nesupranta tokios agitacijos subtilybių ir slypinčios grėsmės.
Lietuva kartu su kitomis septyniomis Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimo (NB8) narėmis 2014 m. gegužės pabaigoje laišku kreipėsi į buvusį PA prezidentą, klausdama dėl Rusijos Federacijos delegacijos tuometinio vadovo Nikolajaus Kovaliovo paskyrimo atstovu kovai su terorizmu, kai tuo metu Ukrainoje buvo sulaikyti ESBO stebėtojai. Šis NB8 narių kreipimosi laiškas prisidėjo prie reikalavimo juos išlaisvinti.
NB8 grupė taip pat pateikė nemažai pataisų JAV delegacijos vicepirmininko B. Kardino rezoliucijai, smerkiančiai Rusijos Federaciją dėl jos karinių veiksmų ir žmogaus teisių pažeidimo Ukrainoje. Vienoje iš pataisų kalbama apie tiesioginę Rusijos Federacijos karinę grėsmę Baltijos regionui, atskirai įvardijant Lietuvą, Latviją ir Estiją. Ši pataisa buvo įtraukta į Baku Deklaracijos priedu tapusią deklaraciją.
Demokratijos, žmogaus teisių ir humanitarinių klausimų komitetas be pagrindinės rezoliucijos priėmė dar šešias dėl imigracijos, pabėgėlių padėties Europos Sąjungoje, kultūros paveldo apsaugos, prekybos vaikais ir seksualinio jų išnaudojimo, kovos su kankinimu. Labai svarbi rezoliucija dėl valstybės ir privačių sektorių užtikrinančių saugumą demokratinėje visuomenėje. Algirdas Sysas sakė, kad ši rezoliucija kalba apie žurnalistų pasiklausymus, reikalavimą atskleisti šaltinius, žmogaus teisių pažeidimą ir kišimąsi į privačius reikalus. Valstybės buvo kviečiamos grįžti ir prie priimtų rezoliucijų svarstymo raginančių kontroliuoti karines ir specialiosios paskirties struktūras šalyse, kad pajėgos nebūtų naudojamos žmogaus teisių varžymui. Ši rezoliucija aktuali Lietuvai, nes stiprios parlamentinės kontrolės šalyje trūksta.
Nuotrauka iš renginio.
