2014 m. balandžio 3 d. Seimo pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas dalyvavo „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ su žurnalistu Raigardu Musnicku ir pašnekovais Gitanu Nausėda, SEB banko patarėju, Arvydu Avuliu, bendrovės HANNER vadovu ir Vytautu Žukausku, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertu.

Naujausias „Eurostat“ tyrimas parodė, kad 2013 m. darbdavių išlaidos darbo valandai įmonėse, kuriose dirba daugiau nei 10 žmonių, Lietuvoje buvo vienos mažiausių Europos Sąjungoje ir nuo kitų ES, o ypač Šiaurės šalių, skyrėsi kelis kartus. Lietuvoje darbuotojo valanda darbdaviui kainuoja vidutiniškai 6,2 euro. Tai beveik keturis kartus mažiau nei ES vidurkis, kuris sudaro 23-24 eurus. Sąrašo apačioje yra Bulgarija, kur valandinis darbo užmokestis siekė 3,7 euro, Rumunija - 4,6 euro. Trečioje nuo galo vietoje yra Lietuva. Palyginkime su kitame sąrašo gale esančiomis šalimis: Švedijoje viena darbo valanda darbdaviui kainuoja daugiau nei 40 eurų, t.y. 6,5 karto daugiau nei Lietuvoje. Taip pat sąrašo viršuje yra Danija ir Belgija – kiekvienoje jų darbo valanda kainuoja 38 eurus ir kitos, ne ES narės, kaip pavyzdžiui Norvegija, kur darbdaviai savo darbuotojams per vieną valandą moka beveik 49 eurus.

„Lietuviai Europoje darbo užmokesčiu yra didžiausi nevykėliai.“ – tokią išvadą padarė žurnalistas R. Musnickas.

Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas priminė, kad šie duomenys ne naujiena. Tokie tyrimai daromi kasmet. Kiti tyrimai MMA, vidutinį darbo užmokestį, taip pat rodo, kad Lietuva užima paskutiniąsias vietas. „Ne pirmus metus vedamą statistiką apie lietuvių, estų ar latvių vadovų atlyginimus. Lietuvių vadovų darbo užmokestis yra 10-20 % aukštesni nei latvių ir estų. Tai viena iš priežasčių, kodėl Lietuvoje vadovų darbo užmokestis 7,5 kartų skiriasi nuo paprastų darbuotojų darbo užmokesčio. Kaip pavyzdžiui galėtų būti laidoje dalyvaujančio pono Gitano Nausėdos darbo užmokestis, kuris tikrai yra 7,5 karto didesnis už vidutinį darbo užmokestį gaunantį SEB banko darbuotoją.“

Į SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos išsakytą komentarą dėl pašalpų mokėjimo, Seimo vicepirmininkas teigė, kad jos šioje vietoje nedaro jokios įtakos. 2008 m. Lietuvoje pašalpom buvo skirta 150 milijonų litų, 2011 m. – vienas milijardas trys šimtai milijonų litų. Pašalpos buvo mokėtos dėl didelio nedarbo - žmonės nukentėjo nuo krizės. Europos mastu Lietuvoje pašalpoms skiriama suma nėra didelė. Algirdas Sysas pridūrė, kad „ne tik šešėliniai darbo užmokesčiai egzistuoja Lietuvoje, yra ydinga darbo apmokėjimo sistema, kai vadovams yra mokami ženkliai didesnis darbo užmokestis nei paprastiems darbuotojams.“

„Statistika rodo, kad per tris paskutinius mėnesius daugiau nei 10 tūkst. litų uždirbančių skaičius padidėjo, tačiau žemesnio sektoriaus darbuotojų darbo užmokestis nekito.“ – sakė Algirdas Sysas. Jis pridūrė, kad „net ir viešajame sektoriuje skirtumai tarp vadovų ir darbuotojų yra labai dideli. Tai patvirtina, kad darbo užmokesčio apmokėjimo sistemą būtina keisti.“

Seimo vicepirmininkas paminėjo dar vieną labai svarbų dalyką – tai galimybė darbuotojams kovoti už savo teises ir deramą darbo užmokestį. „Galiu prisiminti „Švyturio“ ir Vilniaus transporto darbuotojų norą streiko būdu priversti mokėti didesnį atlyginimą“, - sakė jis, - „ir po to sekusius ribojančius teismų sprendimus. Galbūt paskutinis ATPK sprendimas dėl teisės streikuoti bus akstinas drąsiau kovoti už deramą ir teisingą darbo užmokestį.“

Kitas aspektas - Estijoje darbo užmokestis yra 30 % didesnis nei Lietuvoje. Estijoje, jei lyginsime užsienio investicijas vienam gyventojui, jos tris kartus didesnės nei Lietuvoje. Turime suvokti, kad investicijų skatinimas sudaro sąlygas naujoms technologijoms atsirasti. Būtų sukuriama daugiau darbo vietų ir automatiškai kils darbo užmokestis.

A.Avulis siūlė taikyti Estijoje egzistuojantį principą neapmokestinti reinvestuojamo pelno. Už 2013 m. du milijardai litų buvo išmokėti dividendais ir bus išvežti į užsienį. Įvedus nulinį reinvesticijų apmokestinimą, gal būt būtų išvežamas tik vienas milijardas litų, o vienas milijardas būtų investuojamas Lietuvoje?

Vytautas Žukauskas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas, sakė, kad šia tema labai sunku kalbėti, nes pokalbis tampa labai emocingas arba labai ciniškas. Paprastai darbuotojo darbo užmokestis parodo kiek jis yra vertas, kaip jį vertina darbdavys. Ekonomiškai mąstant apie skirtumus, dažnai galvojama, kad darbuotojų darbo užmokestį lemia darbdavių gera valia arba godumas.. Kaip ir mes parduotuvėje ieškome pigesnės prekės, taip ir darbdaviai, galvodami didinti darbo užmokestį ar ne, ieško pigesnių gamybos būdų. Jei darbuotojai nepateisina lūkesčių didesniu savo darbo našumu, nėra prasmės tikėtis, kad darbdavys padidins darbo užmokestį. Darbo užmokestį darbdaviai kelia tada, kai jie yra priversti tai daryti. Vienintelis būdas išlaikyti gerą darbuotoją įmonėje yra mokėti didesnį darbo užmokestį. Šioje vietoje svarbų vaidmenį vaidina konkurencija. Darbdavys turi pamatyti, kad kai kurie darbuotojai, gaunantys mažą darbo užmokestį, bet sukuriantys didesnę vertę, turėtų gauti daugiau. Kitas būdas – didinti visuomenės moralinį spaudimą tiems verslo modeliams, tiems darbdaviams, kurių įmonėse darbuotojai sukuria didelę vertę, tačiau gauna minimalų darbo užmokestį.