A. Sysas: valstybės pajamos aukštesnės už 2008 m. lygį
Nuo šių metų liepos mėn. 1 d. minimalią algą ketinama didinti 25 eurais. Dar 25 eurais ją ketinama didinti nuo kitų metų. Tuomet minimali mėnesinė alga (MMA) sudarytų 350 eurų. Ar užteks biudžeto pajamų, klausė laidos „Lietuva tiesiogiai“ žurnalistė.
Laidoje dalyvavęs Seimo Pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas sakė, kad MMA didinimo klausimas buvo įtrauktas į valstybės 2015 m. biudžeto svarstymą ir patikino, jog valdančioji koalicija vykdys savo įsipareigojimus. Nuo šių metų kovo 1 d. padidintos biudžetinio sektoriaus darbuotojų algos. O dėl algų didinimo nuo kitų metų konkrečiau bus galima kalbėti, kai prasidės 2016 m. biudžeto svarstymas.
Anot vicepirmininko, valstybė turi rasti finansinių galimybių, nes kaimyninėse šalyse minimalios algos yra didesnės. „Nedidindami darbo užmokesčio, galime prarasti dar daugiau darbo jėgos, kurios ir taip trūksta, - kalbėjo Algirdas Sysas - Tai nėra vien sportinis azartas pasivyti Estiją ir Latviją. Reikia įvertinti realias gyventojų pajamas. Šiandien BVP, gyventojų ir kiti makro ekonominiai rodikliai viršija 2008 m. lygį, o darbo užmokestis siekia tik 2006 m. lygį. Akivaizdu, kad sukūrę produktą negauna daugiau pajamų. Lietuva pagal perskirstymą per biudžetą yra paskutinė Europos Sąjungoje.“
Lietuvos įmonių pelningumas augo daug sparčiau nei darbo užmokestis. MMA didinimas neturėtų pakenkti valstybės biudžetui, nes valstybės sektoriuje minimalią algą gauna labai mažai darbuotojų, tačiau privačiame ją gauna apie 170 tūkst. žmonių. Didindama minimalią mėnesinę algą, valstybė surinktų daugiau pajamų į biudžetą. Paprastai žmonės nekaupia minimalios algos bankuose, o visą ją išnaudoja vartojimo, kitoms privalomoms įmokoms sumokėti, pragyvenimui. Minimalios algos didinimas – tai vartojimo skatinimo priemonė.
Algirdas Sysas atmetė žurnalistės priekaištus neva algų didinimas – tai vienas iš kampanijos instrumentų, rengiantis naujiems Seimo rinkimams. Valdančiosios koalicijos ketinimus didinti algas nederėtų traktuoti kaip bandymo įtikti rinkėjams. Po ekonominės ir finansinės krizės, konservatorių vykdytos antikonstitucinės politikos dvejus metus teko priiminėti sprendimus, grąžinusius sumažintas išmokas, pašalpas ir algas. Tuomet apie algų didinimą nebuvo galima kalbėti.
Vicepirmininkas kvietė eiti europiniu keliu: sudaryti šakines kolektyvines sutartis. Sutarčių šalys – darbdaviai ir profesinės sąjungos – susitartų dėl skirtingo darbo užmokesčio tam tikrose šakose. Minėtas uždarbis taip pat galėtų priklausyti nuo šalies regiono. Be to, Seimas buvo priėmęs įstatymą dėl minimalaus darbo užmokesčio indeksavimo, pagal kurį minimalios išmokos didinamos atsižvelgiant į kainų indeksą. Įstatymas turėjo įsigalioti dar 2009 m. sausio 1 d. Deja naktinės reformos metu jis buvo panaikintas.
Valstybė surinks dar mažiau lėšų į biudžetą, jei bus didinamas neapmokestinamasis minimumas. Kitų siūlymų, leidžiančių kompensuoti nesurinktas lėšas, nėra. „Jei nekeisime mokestinės sistemos, neįvesime mokesčių, o tik kalbėsime apie algų didinimą, pamatysime, kad neturime lėšų užsibrėžtam tikslui įgyvendinti, – sakė Algirdas Sysas. – Reikia žiūrėti kompleksiškai ir atsižvelgti į užsienio, savo šalies ekspertų siūlymų bei realaus gyvenimo visumą.“
Jis atkreipė dėmesį į kitą labai aktualią problemą – biudžetinio sektoriaus darbuotojų algas. Po liepos 1 d., kai MMA bus padidinta 25 eurais, 52 tūkst. biudžetinio sektoriaus kvalifikuotų darbuotojų algos bus lygios MMA. Bazinio algos dydžio grąžinimas į ankstesnį 37 nuo 35 eurų lygį, pareikalaus nemažai lėšų. Todėl pirma reikia padidinti algas biudžetinio sektoriaus darbuotojams ir tik po to kalbėti apie MMA didinimą.
O dėl įmonių, gąsdinančių bankrotais, nereikėtų nuogąstauti. A. Sysas kalbėjo: „Didinama MMA ar ne, bankrotai vyksta kiekvienais metais. Yra tam tikras bankrutuojančių ir vėl naujai susikuriančių įmonių skaičius. Tai elementarūs rinkos dėsniai, o statistikos duomenys nepatvirtina, kad MMA didinimas daro lemiamą įtaką bankrotams.“