Vizito į Iraną delegacijos nariai vyko Irano Parlamentinės draugystės grupės kvietimu. Į trijų dienų darbotvarkę buvo įtraukti susitikimai su Irano Parlamentinės draugystės grupės pirmininku J. E. Vahid Agmadi, Parlamento pirmininku J. E. Dr Larijani, Parlamentinio nacionalinio saugumo ir užsienio politikos komiteto pirmininku J. E. Boroujerdi, Užsienio reikalų viceministru, Tabrizo miesto meru. Sekmadienį, Irane tai darbo diena, delegacija stebėjo Parlamento atvirą posėdį.
Nors buvo nuogąstaujama dėl vizito būtinybės, jis buvo privalus ir įvyko laiku. Kalbėdami apie Iraną, delegacijos nariai teigė matantys nemažai perspektyvų. Didelį susidomėjimą Iranu rodo ir Europos Sąjunga, nors JAV taiko griežtas sankcijas Iranui ir taip varžo jo rinką. Pirmiausia Europą domina energijos šaltiniai – dujos ir nafta, kurių rezervai Irane labai dideli. ES per Turkiją tiesia dujotiekį iš Azerbaidžano. Delegacijos nariai neatmetė galimybės, kad su Azerbaidžanu besiribojantis Iranas, taip pat galėtų prisidėti prie dujų ir naftos tiekimo į Lietuvą.
Lietuva siūlo teikti Iranui informaciją apie Lietuvos pajėgumus ir potencialą, pristatyti abipusio investavimo galimybes, supažindinti su teisės aktų baze, plėsti akademinių bendruomenių ryšius ir vykdyti studentų mainų programas, rengti privataus verslo konferencijas ir seminarus. Į šį sąrašą delegacijos nariai įtraukė turizmą. Irano turistai kitose šalyse kasmet išleidžia apie 10mlrd. JAV dolerių. Lietuva iraniečiams būtų egzotiška šalis ir vartai į Europą.
Algirdas Sysas pastebėjo, kad Iranas savo ruožtu galėtų tapti vartais Lietuvai į Artimųjų Rytų šalis. „Iranas turi giliavandenius uostus, gerus kelius, ribojasi su Azerbaidžanu, Armėnija, Turkmėnija, Afganistanu, Pakistanu, Iraku ir Turkija“ – kalbėjo Seimo vicepirmininkas.
Eksporto į Iraną suma yra apie 165 mln. litų per metus. Iranas į Lietuvą importuoja savos produkcijos už 5 mln. litų. Daugiausiai Lietuva eksportuoja grūdus, informacinių technologijų įrangą, medieną, pieno miltelius. Lietuvos verslininkai galėtų eksportuoti maisto produktus, nes 80 mln. gyventojų turinčio Irano, kuriame amžiaus vidurkis yra apie 40 metų, vartojimas ir rinka didelė. Algirdas Sysas pastebėjo, kad kol kas lietuviška produkcija Iraną pasiekia per trečiąsias šalis, dažniausiai Azerbaidžaną.
Visuose politinio lygmens susitikimuose Iranas išreiškė aiškų norą aktyviau bendradarbiauti, skatinti prekybą, nes šalis susidūrė su nedarbo problema dėl JAV sankcijų. Tikimasi, kad derybos dėl branduolinės programos, kuriose iš vienos pusės dalyvauja ES valstybės – Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija kartu su JAV, Kinija, Rusija bei Iranas iš kitos pusės, iki šių metų lapkričio 24 d. baigsis sėkmingai ir duos teigiamų rezultatų.
Algirdas Sysas: „Mūsų vizito tikslas ne pristatyti verslą, bet politiniame lygmenyje siekti tiesioginio bendradarbiavimo galimybių. Gali būti užmegzti tiesioginiai ryšiai su Iranu, iš kurių Lietuva gali gauti ekonominės naudos. Dabar reikia planuoti konkrečių ministrų ir specialistų vizitus.“
Apie galimybes bendradarbiauti su Iranu Algirdas Sysas kalbėjo ir LNK televizijos „Žinių“ laidoje.
