Projektą pateikęs Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas siekė atkreipti dėmesį į tai, jog įmonėse ir įstaigose dažnai nėra atsižvelgiama į darbo sąlygas bei darbuotojams keliamą riziką. „Tikriausiai visi sutiksite, kad yra tam tikrų sričių, kuriose rizika visada galima. Pavyzdžiui policininkų darbas visada susijęs su rizika. Net gamyklose, kur laikomasi darbo saugos taisyklių, taip pat gali kilti pavojus ir padidėti rizika dėl netikėtų gedimų ar avarijų“ – kalbėjo Algirdas Sysas, Seimui svarstant įstatymo projektą. Jis pridūrė, kad darbas kenksmingomis ar padidintos rizikos sąlygomis turi atsispindėti darbuotojo darbo užmokestyje. Be to, atliekančių tą patį darbą skirtingose vietovėse darbo užmokestis neturi skirtis. Seimo vicepirmininkas atkreipė dėmesį, kad dėl nenustatyto normavimo dažnai vadovas asmeniškai nusprendžia dėl darbo užmokesčio dydžio. Tam ir reikalinga Darbo kodekso pataisa, kad būtų nustatyti aiškūs normavimo kriterijai. Be to, šiuo įstatymu siekiama suteikti darbuotojams galimybę tartis dėl darbo valandų, sąlygų ir apmokėjimo, pasirašant kolektyvines sutartis.

Algirdas Sysas: „Teikiau šį įstatymą, kad kolektyvinėse sutartyse būtų apibrėžtos darbo apmokėjimo sąlygos ir dydžiai, tarifai, darbuotojų tarifikavimo tvarka ir įvertinta profesinė rizika. Nors Lietuvoje augo darbo našumas ir bendrasis vidaus produktas, didėjo įmonių pelnas, darbo užmokestis Europos statistikos tarnybos Eurostat duomenimis Lietuvoje yra mažiausias lyginant su kaimyninėmis šalimis. Manau, kad dėl šios pataisos Darbo kodeksas nesuprastės, o verslui tai nebus papildoma našta. Tai – derybų klausimas, kurį darbuotojai turi aptarti su vadovais“.