Už paramos verslumui skatinti panaudojimą šiuo metu atsakingos trys ministerijos. Nelieka tęstinumo, nes įdirbį turėjusios ministerijos savo kuruojamą sritį perduoda kitoms. Pavyzdžiui Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2007-2013 m. buvo atsakinga už įmonių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo projektus. Dabar ši funkcija atiduota Ūkio ministerijai, kurios darbuotojai kuria visiškai naujas programas ir naujus tokios paramos principus.
Algirdas Sysas: „Buvau vienas iš pataisas teikusių Seimo narių, kuriomis raginau neperduoti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kontroliuojamos žmogiškųjų išteklių srities Ūkio ministerijai. Nesu tikras, ar kurioje nors Europos Sąjungos valstybėje žmogiškųjų išteklių sritis yra kuruojama su verslu susijusios ministerijos. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2014-2020 m. svarstė paramos verslui planus ir pateikė nemažai klausimų bei pastabų. Nuspręsta tęsti parlamentinę kontrolę, kad trečiajame laikotarpyje lėšos būtų panaudotos kuo racionaliau.“
Seimo vicepirmininkas pastebėjo, kad po 2020 m. Lietuva apskritai gali negauti finansinės paramos. Todėl turimą finansinę paramą šalis privalo panaudoti ne eksperimentams, o įmonių, verslo apskritai, konkurencingumo, gaminamos produkcijos, novatoriškų sprendimų skatinimui, kad produkcija būtų įperkama, o verslas rentabilus. „Visa žmonėms ir verslui skiriama parama turi duoti apčiuopiamą naudą šalies ūkiui“ – sakė Algirdas Sysas ir pridūrė, kad vykstantis eksperimentas, net ir prijungus darbo rinkos apmokymo centrus prie švietimo ministerijos, nepasitvirtino. „Investavome milijonus į darbo rinkos mokymo centrus, kurie dabar dirba nepilnu pajėgumu.“
Anot Algirdo Syso, verslumo skatinimas Lietuvoje neprasideda nuo didelių įmonių. Verslumas prasideda nuo vieno žmogaus, nusprendusio imtis verslo. „Jei norime skatinti verslumą, privalome pradėti nuo paramos vienam žmogui“ – pabrėžė Seimo vicepirmininkas. Jis sakė, jog parama smulkiajam verslui neapsiriboja vien mikrokreditų teikimu. Parama turi apimti ir rinkos analizės, ir verslo nišų paieškos, ir novatoriškų technologinių sprendimų sklaidos paslaugas, leidžiančias vieno ar kelių žmonių sukurtai verslo įmonei įsitvirtinti rinkoje ir plėstis. Vicepirmininkas apgailestavo, kad valdantieji nepasimoko iš klaidų ir neįsiklauso į verslo atstovų argumentus. „Siūlysime pagalbą teikti ne vien 10 ar daugiau žmonių turinčioms, bet ir mažoms įmonėms su keliais darbuotojais. Asmeniškai paraginsiu ūkio ministrą atkreipti dėmesį į tai, kad verslas yra įvairus, kad būtina suteikti vienodą galimybę visoms įmonėms gauti paramą. “ – sakė Algirdas Sysas.
Europos Komisijos Mažų ir vidutinių įmonių metiniame 2012/2013 m. pranešime skelbiama, kad 2012 m. Europoje veikė daugiau nei 20 milijonų mažų ir vidutinių įmonių, iš kurių daugiausia buvo mikroįmonės, įdarbinusios apie 86.8 mln. žmonių. Tai sudarė 66.5% visų darbo vietų ir sukūrė 57.6% BVP.
