MMA – būtinybė ar ciniškas politinis kazino
Pasigirdus kaltinimams, kad minimali mėnesinė alga (MMA) Lietuvoje didinama nepagalvojant apie pasekmes ir, anot LLRI prezidento Žilvino Šilėno, tėra ciniškas politinis kazino, į diskusiją 2015 m. vasario 3 d. „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ susirinko Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas, Lietuvos Paslaugų Sferos Darbuotojų Profesinės Sąjungos pirmininkas Aleksandras Posochovas ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.
Jau 20 metų, kai Lietuva ratifikavo Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją Nr. 131 Dėl minimalaus darbo užmokesčio nustatymo, kad būtų užtikrinamas tinkamas pragyvenimo lygis pagal darbuotojų ir jų šeimų poreikius.
Visus šiuos metus vyksta aštrios diskusijos tarp MMA didinimo šalininkų ir priešininkų. Skirtingos šalys mato skirtingas pasekmes: vieni teigiamas, kiti – dažniausiai tik neigiamas. Minimalaus darbo užmokesčio dydžio nustatymo klausimas visada paliečia daug sričių - bendrą darbo apmokėjimo lygį šalyje, pragyvenimo išlaidas, socialinės apsaugos išmokas, kitų socialinių grupių pragyvenimo lygį, ekonominius veiksnius, įskaitant ekonominę plėtrą, darbo našumą ir ketinimus siekti bei išlaikyti aukštą užimtumo lygį.
„Reikia pasakyti, kad šį kartą politikai elgėsi labai apgalvotai, iš anksto planuodami ir leisdami darbdaviams pasirengti,“ – kalbėjo Algirdas Sysas. Anot jo, Lietuva, kurioje auga bendrasis vidaus produktas, didėja darbo našumo lygis ir įmonių pelningumas, negali būti sąrašo gale iš visų ES šalių pagal MMA dydį. Nuo 2015 m. sausio 1 d. minimalus mėnesinis atlyginimas Estijoje yra 390 eurų, Latvijoje 360 eurų, Lietuvoje 300 eurų, o Lenkijoje - 425 eurai.
Seimo vicepirmininkas pastebėjo kitus aspektus, kurie, panašu, virsta sunkiai sprendžiama užduotimi. Visų pirma – MMA ir biudžetinių įstaigų bei organizacijų darbuotojų darbo užmokesčio skirtumas, kuris, didinant MMA, dažnai išnyksta. „Keletą kartų didintas MMA jau pasivijo tam tikros kategorijos biudžetinio sektoriaus darbuotojų algas. Susidaro nenormali padėtis, kai vienodus atlyginimus gauna ir tie, kuriems keliami reikalavimai turėti gerą išsilavinimą, kvalifikaciją, patirtį, ir tie, kuriems kvalifikacija nebūtina.“ – kalbėjo jis.
Vyriausybė nesiekia specialiai apsunkinti verslininkų veiklą peržiūrėdama MMA dydžius ir juos didindama. Darbo užmokesčio dydžio nustatymas turi būti sprendžiamas kompleksiškai, atsižvelgiant į darbuotojų, verslininkų ir valstybės interesus. Ilgametė patirtis leidžia teigti, jei vyriausybė nereguliuoja MMA, privatus sektorius vangiai imasi atlyginimų peržiūrėjimo iniciatyvos, nekalbant apie jų kėlimą