Dėl šiemet įsigaliojusių nekilnojamojo turto mokesčio pokyčių, pajamų iš šio mokesčio į valstybės biudžetą turėtų būti surinkta mažiau. Kai kurie politikai sako – valdžia pagaliau turėtų ryžtis įvesti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį, kaip ne vienus metus rekomenduoja tarptautinės institucijos. Vis dėlto net ir tam pritariantys politikai pripažįsta – nors ekonomikos augimui kenkia mažiausiai, mokestis visuomenėje toks nepopuliarus, kad nė viena valdžia nedrįsta jo imtis.

Europos Sąjungos duomenys rodo – lietuviams nuosavas būstas itin svarbus, nors kitose šalyse nevengiama ir nuomotis. Bet valdžiai tik prabilus apie visuotinį nekilnojamojo turto mokestį, kyla daug nepasitenkinimo.
„Lietuvaičiui žemė ir namai yra atributas numeris vienas. Tai gerai, tvarkoje, niekas neprieštarauja, bet geriau nedidelis mokestis visiems, diferencijuojant, priklausomai nuo vertės, negu užkeliam vertę iki milijono, kurios niekas nepasiekia ir tada iškreipia visą rinką“, – sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas.

Nors mokesčio pakeitimus inicijavo premjero Gintauto Palucko Vyriausybė, socialdemokratas Algirdas Sysas tai vadina žingsniu atgal. Mat tie, kurie iki šiol mokėdavo nedideles sumas mokesčio – nuo šių metų nebemoka išvis, o valstybės biudžetas dėl to praranda pajamų.
Galutinių šių metų duomenų dar nėra, tačiau A. Sysas atkreipia dėmesį, kad kitąmet iš nekilnojamojo turto mokesčio planuojama surinkti mažiau.

„Mes atleidom didžiąją dalį Lietuvos žmonių nuo NT mokesčio, nors visi ekspertai Europos sako, kad tai pats neskausmingiausias mokestis“, – tikina Seimo narys.

Iki šių metų mokestį mokėdavo tie, kurių bendra turimo nekilnojamojo turto vertė viršydavo 150 tūkst. eurų. Nuo sausio jį moka tik tie, kurių turimas pagrindinis būstas viršija 450 tūkst. eurų. Daugiau mokėti tenka tik turintiems du ar daugiau būstų. Finansų ministras sako – jei pokyčių ir būtų imtasi, jie būtų smulkūs.

Visą straipsnį rasite čia.