Europoje, o kartu ir visame pasaulyje tvyrant geopolitinėms įtampoms, daugelis valstybių didina išlaidas krašto apsaugai. Europos Sąjungos (ES) šalių gynybos biudžetai augo visą pastarąjį dešimtmetį – pernai Bendrijos narės iš viso nacionaliniam saugumui skyrė 343 mlrd. eurų.

Lietuva taip pat nemažina asignavimų gynybai. Kitų metų biudžete krašto apsaugai planuojama skirti 4,8 mlrd. eurų – 5,38 proc. nuo bendrojo vidaus produkto.

Vis tik, dalis politikų akcentuoja, kad saugumas – tai ne tik vadinamoji „kietoji" galia, bet ir socialinis saugumas bei gerovė. Tad Seime tęsiantis biudžeto projekto svarstymams, jau teikiami siūlymai mažinti krašto apsaugos asignavimų dydį – skirti dalį lėšų pareigūnų algoms, keliams tiesti ir pan.

Kyla klausimas: ko reikia labiau – ginklų ar sviesto? Ar valstybės pinigų gali užtekti abiem? Pokalbis su Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku, socialdemokratu Algirdu Sysu bei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nare, liberale Viktorija Čmilyte-Nielsen. Vedėja - Augustė Lyberytė