Atviras pokalbis apie algas
Trišalė taryba vėl svarstė ir pritarė nutarimui didinti minimalią mėnesinę algą (MMA) iki 325 eurų nuo 2015 m. liepos 1 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, sausio mėnesį vidutinė alga, atskaičius mokesčius, siekė 554 eurus. Ji buvo trečdaliu mažesnė nei Estijoje ir dešimtadaliu mažesnė nei Latvijoje.
Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas 2015 m. balandžio 29 d. „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis" kalbėjo, kad pirma reikėtų nutarti dėl vidutinės mėnesinės algos dydžio, peržiūrėti biudžetinio sektoriaus darbuotojų algų koeficientus ir tik tada kalbėti apie tolesnį MMA didinimą.
„Turime matyti visus dirbančiuosius. Liepos 1 d. MMA pakilus iki 325 eurų, 52 tūkst. biudžetinio sektoriaus darbuotojų algos mažai skirsis nuo minimalių. Tokias algas mes mokame darbuotojams, kuriems keliame didelius išsilavinimo, kvalifikacijos, kompetencijos, patirties, net darbo stažo reikalavimus.“ – kalbėjo Algirdas Sysas.
Kol apyvartoje yra daug laisvų neapskaičiuotų grynųjų pinigų, tol egzistuoja „šešėlis“ ir „vokeliai“. Buvo teikiamos įstatymo pataisos dėl atsiskaitymo grynaisiais. Ši pataisa sulaukė didelio pasipriešinimo net iš koalicijos partnerių. Algirdas Sysas sakė nesuprantąs, kodėl pensininkams pensijos pervedamos į banko sąskaitą, o verslininkams kyla problemų, jei reikia pervesti 5000 eurų sumą bankiniu pavedimu. Jei nebus politinės valios, laisvi pinigai ir toliau kurs „šešėlį“.
Kai 2006-2007 m. socialdemokratai pasiūlė didesnes socialinio draudimo – nedarbo, ligos, motinystės išmokas, gana ženkliai sumažėjo MMA skaičius ir atlyginimų mokėjimas „vokeliuose“. Tuomet žmonės suprato, kad slėpdami mokesčius nukenčia patys.
Algirdas Sysas: „2015 m. sausio 1 dienai minimalią algą gavo 170 tūkst. darbuotojų, iš kurių – 9 tūkst. aukštesnio lygio vadybininkai, o 10 tūkst. – įmonių vadovai. Kas gali patikėti, kad įmonės vadovas dirba už minimalų darbo užmokestį? Šie žmonės ne tik nemoka mokesčių, bet ir apsunkina sąžiningai mokančiųjų gyvenimo sąlygas, ypač ateityje. Siūlau pataisą, labai panašią į Estijos modelį, pagal kurią tokiais atvejais už darbuotoją darbdavys turėtų mokėti įmokas Sodrai nuo MMA, kad ligos, atostogų, senatvės pensijos ar kitos išmokos jiems nebūtų mokamos kitų mokesčių mokėtojų sąskaita.“
Jis kvietė atsižvelgti ir į gyvenimo lygį, žmogaus sukuriamą produktą. Neveltui kalbama, kad darbo užmokestis, kuris „įstrigo“ 2006 m. lygyje, šiais metais turėtų didėti vien dėl to, kad Lietuvos makro ekonominiai rodikliai jau viršijo 2008 m. Pagal BVP Lietuva lenkia artimiausias savo kaimynes, tačiau nieko nedaro darbo užmokesčio srityje.
Vicepirmininkas yra įsitikinęs, kad skaidrų mokesčių mokėjimą galima skatinti veikiant visiems ir išvien: kontrolės institucijoms – mokesčių inspekcijai ar finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai, žiniasklaidai, vykdant švietėjišką darbą, valstybinėms įstaigoms, NVO ir kitoms organizacijoms. Tai visų bendras reikalas. „Norėdami gerai gyventi, – kalbėjo jis, – turime visiems sudaryti vienodas darbo, verslo vystymo ir vykdymo sąlygas, išsaugoti darbo jėgą. Šie ir kiti veiksniai daro įtaką Lietuvos vystymuisi.“