A. Syso vizitas Šiauliuose – kupinas klausimų, diskusijų ir pasiūlymų
Sausio 20 d. Seimo Pirmininko pavaduotojas socialdemokratas Algirdas Sysas lankėsi Šiauliuose. Vizito darbotvarkė buvo įtempta ir kupina susitikimų bei diskusijų įvairiose įstaigose – Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centre, Šiaulių profesinio rengimo centre, Šiaulių specialiojo ugdymo centre bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodros“) Šiaulių teritoriniame skyriuje.
Opiausia – pensijų ir išmokų problema
Pirmasis susitikimas įvyko Socialinių paslaugų centre, kurio vadovė Vida Šalnienė pristatė Centro veiklą bei teikiamas paslaugas, įvardijo grupes asmenų, kuriems Centras teikia pagalbą. Centre savo veiklą vykdo ir nemažai nevyriausybinių organizacijų, kurių nariai yra įvairūs asmenys – jaunimas, senjorai, neįgalieji ir kt.
Pirmojo susitikimo vinimi tapo ir pačiame susitikime dalyvavo žmonių su negalia klubas „Židinys“, šiuo metu jungiantis 102 šeimas. Klubo nariai, tarp kurių – ir Seimo narys Edvardas Žakaris, A. Sysą sutikę savo ansamblio dainomis, vėliau jį apipylė įvairiais klausimais. Opiausia analizuota problema tapo maži išmokų neįgaliesiems dydžiai. Klubo nariai senjorai taip pat kėlė senatvės pensijų dydžio klausimą. A. Sysas pabrėžė, kad kol kas didžiausias šioje srityje atliktas darbas – tai „Sodros“ išmokų atstatymas į buvusį lygį. Tuo tarpu, kaip teigė A. Sysas, didelių žingsnių į priekį šioje Seimo kadencijoje nebuvo padaryta todėl, kad iki šiol valdančioji koalicija taiso buvusios valdžios – konservatorių – padarytas klaidas.
„Socialinių reikalų srityje dirbu jau beveik dvidešimtmetį. Per tiek metų bendravau su įvairių socialinių sluoksnių atstovais, stengdavausi įsiklausyti ir išgirsti visų į mane besikreipiančių žmonių problemas ir bandydavau jas spręsti. Daugeliu atveju man pavyko ir mano siūlymai sulaukė palaikymo, todėl džiaugiuosi šitaip galėdamas prisidėti prie socialinio teisingumo įgyvendinimo mūsų šalyje“, – teigė A. Sysas. Tačiau jis pabrėžė, kad dėl politinio bangavimo kartais žlunga ir patys kilniausi tikslai. „Pastaruoju metu didelė dalis Seimo darbo susijusi su sumažintų pensijų, išmokų atstatymu. Atstatyti mes atstatėme, tačiau žmonės reikalauja grąžinti tai, kas buvo iš jų atimta. Visi puikiai žino, kas atėmė, tačiau grąžinti reikalauja čia ir dabar, todėl baksnojimas pirštais į konservatorius ir jų priimtų sprendimų kritikavimas nėra tai, ko reikia žmonėms. Turime keletą Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išvadų ir sprendimų, kurie vienareikšmiškai teigia, kad grąžinti reikia, tačiau kada ir iš kur – nepasako. Šiuo metu jau įgyvendinamas Seimo priimtas įstatymas dėl senatvės pensijų kompensavimo. Suprantu, kad ir kiti dalį pinigų praradę asmenys neturėtų būti diskriminuojami, tačiau „vienos nakties“ reformos kol kas būdingos tik dešiniesiems, ir jų poveikis, akivaizdu, nėra geras. Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) savo programoje yra numačiusi priimti daug žmogui reikalingų ir naudingų sprendimų, tačiau jie turi būti priimami sistemiškai, turi būti įvertintas ilgalaikis jų poveikis“, – apie susiklosčiusią padėtį ir bandymus atstatyti socialinį teisingumą kalbėjo A. Sysas.
Susitikime dalyvavo ir Šiaulių miesto meras Justinas Sartauskas, kuris kovo 1 d. tikisi sulaukti ir tolimesnio šiauliečių palaikymo tiesioginiuose merų rinkimuose. Meras pasidžiaugė, kad nuo 2014 m. savivaldybėms perleidus socialinių išmokų mokėjimo, o nuo 2015 m. – ir būsto bei šildymo kompensacijų skyrimo funkciją miestas sutaupė apie 50 procentų šiam tikslui skirtų lėšų. A. Sysas pagyrė tokius rezultatus, tačiau pabrėžė, kad šiuo atveju negalima perlenkti lazdos, t. y. savivaldybėms perleidus minėtas funkcijas, didesnis darbo krūvis tenka socialiniams darbuotojams, kurie turėtų būti arčiausiai žmogaus ir betarpiškai su juo bendrauti, kad galėtų teisingai ir realiai įvertinti išmokų ar kompensacijų skyrimo būtinybę. „Būdamas čia taip pat noriu pasidžiaugti, kad, nors ir labai nežymiai, bet nuo kovo 1 d. didės socialinių darbuotojų darbo užmokestis, nuo liepos 1 d. bus pakelta minimalioji mėnesinė alga (MMA), kad didinamos senatvės pensijos“, – teigė A. Sysas. Į susitikimo dalyvių nepasitenkinimą dėl mažų sumų, kuriais didinami minėti dydžiai, A. Sysas su apmaudu atsakė, jog didinti norėtųsi labiau, tačiau, po 2012 m. Seimo rinkimų perėmus valdžią, paaiškėjo, kad valstybės skolos ir „Sodros“ biudžeto deficitas yra didesni, nei manyta, todėl bet kokie veiksmai turi būti daromi siekiant šias skolas mažinti ir kada nors subalansuoti biudžetą. „Net ir minimalus išmokos, pensijos ar darbo užmokesčio padidinimas vienam žmogui visos Lietuvos mastu sudaro dideles sumas, todėl mūsų priimami sprendimai, nors kartais pavieniam žmogui ir atrodo nereikšmingi, valstybės mąstu turi didelės įtakos“, – finansinių sprendimų priėmimą pagrindė A. Sysas.
Jaunimą domina ateities perspektyvos Lietuvoje
Antrojo susitikimo metu Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Sysas lankėsi Šiaulių profesinio rengimo centre. Jame buvo sudaryta galimybė susipažinti su Centro veikla, pabendrauti su Prekybos ir verslo skyriaus darbuotojais bei mokiniais. A. Sysas šio skyriaus vedėjos Renatos Veršinskienės buvo maloniai nustebintas, kai sužinojo, kad net 70 procentų šiame Centre profesiją įgijusių asmenų iškart įsidarbina pagal profesiją, o didelė dalis likusiųjų mokslo aukštumų toliau siekia aukštosiose mokyklose.
Karštoje diskusijoje su salę užpildžiusiais Centro mokiniais A. Sysas aiškino, kokia yra ir kaip veikia Lietuvos socialinio draudimo sistema, mat sulaukė klausimų, kodėl Lietuvoje tokie maži atlyginimai ir tokie dideli mokesčiai. Čia A. Sysas priminė savo jau daug metų siūlomą progresinio gyventojų pajamų mokesčio (GPM) sistemą. „Jau daug metų siekiu, kad GPM būtų progresinis, t.y. kad šio mokesčio dydis tiesiogiai priklausytų nuo gyventojo gaunamų pajamų. Tokiu atveju dideles pajamas gaunantys asmenys net nepajustų, kad moka šiek tiek daugiau mokesčių, nes jų pajamos vis tiek liktų gerokai didesnės nei vidutinės, o įplaukos į biudžetą būtų ženklios. Ir atvirkščiai, ateityje gal net būtų galima kalbėti apie GPM mažinimą mažiausias pajamas gaunantiems asmenims. Visada sakiau ir sakysiu, kad mokesčių mokėjimo sistema turi būti solidari visų žmonių atžvilgiu – jeigu kažkas daugiau uždirba, vadinasi, turi ir šiek tiek daugiau atiduoti. Tačiau Lietuvoje žmonių solidarumas kol kas – neatrasta žemė“, – savo idėją apie progresinio GPM įvedimą jaunimui dėstė A. Sysas.
Nors politinės temos Centro mokiniams nebuvo labai aktualios, tačiau A. Sysas džiaugėsi, kad galėjo politiniais klausimais su jaunimu diskutuoti per jiems suprantamą – profesijos, darbo užmokesčio, socialinių garantijų prizmę.
Baimė dėl darbo santykių liberalizavimo
Dar vienas numatytas susitikimas įvyko su Šiaulių specialiojo ugdymo centro, kuriam vadovauja Eglė Jankauskienė, darbuotojais. Šiame Centre vykdomas vidurinis ugdymas specialiųjų poreikių vaikams. Įdomu tai, kad šio susitikimo dalyviai iš karto kėlė naujo Darbo kodekso klausimą, mat juos išgąsdino visuomenės informavimo priemonėse paskleista informacija apie siūlomą darbo santykių liberalizavimą, kuris, kaip suprato darbuotojai, bus nukreiptas į darbuotojų socialinių garantijų siaurinimą. Socialdemokratas A. Sysas, siekdamas prislopinti kilusias aistras, paaiškino, kad darbo santykių liberalizavimas neturėtų būti vertinamas vien per Darbo kodekso nuostatų interpretavimą. „Noriu paaiškinti, kad naujas Darbo kodeksas rengiamas ne todėl, kad reikia keisti kai kurias nebeaktualias teisės normas – rengiamas apskritai naujas Lietuvos socialinis modelis, apimantis tiek Darbo kodeksą, tiek užimtumą, socialinio draudimo sistemą ir socialinės atskirties bei skurdo sritis. Negalima keisti vien Darbo kodekso ir negalima vertinti jo nuostatų pavieniui – viskas turi būti daroma sistemiškai“, – dėstė A. Sysas.
Darbo santykių liberalizavimas, A. Syso teigimu, reikalingas, nes, kai teisės aktų nuostatos yra labai siauros ir griežtos, atsiranda daug siekių ir būdų jas pažeidinėti: „Naujasis darbo santykių reglamentavimas suteiktų didesnę reikšmę profesinėms sąjungoms, o tai reiškia, kad daug klausimų būtų palikta darbuotojų ir darbdavio deryboms, kas Vakaruose jau seniai priimta ir sėkmingai įgyvendinama“. Šiame Centre veikia profesinė sąjunga, kuriai priklauso dalis darbuotojų, todėl A. Sysas juos paskatino aktyviau vykdyti savo veiklą ir siekti tikslų.
Centro darbuotojai A. Syso taip pat pasiteiravo apie antrąją pensijų pakopą ir išgirdo griežtą jo nuomonę šiuo klausimu, mat A. Sysas ne kartą buvo akcentavęs šios sistemos trūkumus. „Be to, kad žmonės negali būti tikri, ar jie sukaups sumą, reikalaingą pastovioms išmokoms gauti, tai dar yra ir valstybės skurdinimas, nes į pensijų fondus pervedama dalis ta pačia dalimi mažina „Sodros“ biudžetą. O nuo šių metų, kai už antroje pensijų pakopoje dalyvaujančius asmenis nustatytą procentą perveda ir valstybė, tai yra dar didesnė netektis biudžetui. „Sodros“ pensiją asmenims garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, o pensijų fondai masina žmones dalyvauti antroje pensijų pakopoje neva savo gerovei senatvėje užsitikrinti, tačiau nereikia pamiršti, kad šie fondai yra privatūs, o bet kuris privatus juridinis asmuo, visų pirma, yra suinteresuotas pelnu“, – pensijų fondų atžvilgiu A. Sysas dėstė griežtą savo nuomonę.
Be diskusijų darbuotojams aktualiais klausimais, A. Sysas pasidžiaugė, kad Specialiojo ugdymo centre sėkmingai vykdomas mokinių ugdymas, padedantis jiems integruotis visuomenėje ir taip mažinantis socialinės atskirties riziką.
„Sodroje“ – siūlymas tobulinti teisės aktus
Paskutinis darbinis susitikimas vyko su „Sodros“ Šiaulių skyriaus darbuotojais. Vadovas Leonas Strazdauskas aktyviai sukvietė didžiąją dalį darbuotojų. Reikia pastebėti, kad šio susitikimo metu iš darbuotojų buvo išgirstas pasipiktinimas Lietuvos teisėkūros sistema. Įdomu tai, kad „Sodros“ darbuotojai, priešingai nuo ankstesnių tos dienos susitikimų dalyvių, kėlė ne jiems patiems asmeniškai svarbius klausimus, o aktualius visiems Lietuvos žmonėms.
Susitikime dalyvavę „Sodros“ atstovai teigė, kad Lietuva – teisinė valstybė, tad kodėl įstatymai mūsų šalyje „nuleidžiami iš viršaus“, kitaip tariant, kodėl teisės aktų priėmimas yra atribotas nuo paprastų žmonių, kurie, pasak diskusijos dalyvių, geriausiai žino, ko jiems trūksta ir ko reikia. A. Sysas šiuo atveju tvirtai teigė, kad teisės aktų priėmimo procese visos institucijos ir piliečiai yra laisvi teikti pasiūlymus. „Galiu užtikrinti, kad iš kai kurių „Sodros“ skyrių Lietuvoje esu sulaukęs nemažai pasiūlymų, kuriuos vėliau realizavau savo kaip Seimo nario darbe, registruodamas juos Seime. Labai tikiuosi, kad ir jūs, čia susirinkusieji, pristatysite savo pastabas ir pasiūlymus ir tokiu būdu bendromis jėgomis galėsime tobulinti teisės aktus“, – savo lūkesčius dėstė A. Sysas.
Darbo dienai pasibaigus, Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Sysas LSDP Šiaulių skyriaus bičiulių buvo pakviestas kartu paminėti Naujuosius Metus Valstybiniame Šiaulių dramos teatre, kur buvo parodyta Tenesio Viljamso drama „Geismų tramvajus“ (rež. Algirdas Latėnas).