Foto Olga Posaškova

Foto Olga Posaškova

Rugpjūčio 21 d. įvyko kario savanorio, Parlamento gynėjo Artūro Sakalausko 24-ųjų žūties metinių minėjimas prie paminklinio akmens savanorio žūties vietoje. Ceremonijoje dalyvavo ir socialdemokratai – Seimo Pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Seimo narys Julius Sabatauskas bei Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas plk. ltn. Artūras Jasinskas, kario savanorio Artūro Sakalausko mama Genovaitė Sakalauskienė ir kiti.

Didžiulės verslo grupės „Vilniaus prekybos“ akcininkų konfliktas sulaukė ir Seimo narių dėmesio – savo nuomone apie konfliktą pasidalijo Seimo vicepirmininkas, socialdemokratas Algirdas Sysas.

Liepos 10 d. Seimo Pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas Europos namuose dalyvavo iškilmingoje ceremonijoje, kurios metu Lietuvos neįgaliųjų forumui (LNF) buvo įteiktas Europos piliečio apdovanojimas, įsteigtas Europos Parlamento.

Visų LNF narių vardu apdovanojimą atsiėmusi LNF prezidentė Dovilė Juodkaitė, akcentavo, kad toks garbingas apdovanojimas – tai sėkmingos LNF veiklos įvertinimas. LNF nariai vieningai ir aktyviai siekia Lietuvoje įtvirtinti Europos Sąjungoje galiojančias žmogaus teisių nuostatas pažeidžiamiausių visuomenės grupių atžvilgiu. Pasak D. Juodkaitės, Europos Parlamento pripažinimas įpareigoja Lietuvos valstybę ir visuomenę užtikrinti šių nuostatų taikymą visose gyvenimo srityse.

Prestižinis Europos piliečio apdovanojimas kasmet skiriamas Europos Sąjungos šalių žmonėms ar organizacijoms, reikšmingai prisidėjusioms prie ES idėjų ir vertybių įgyvendinimo. Nors apdovanojimas įsteigtas 2008 metais, Lietuvos neįgaliųjų forumas – pirmasis istorijoje jo laimėtojas iš Lietuvos. Jį nominavo EP narė Vilija Blinkevičiūtė (Socialistai ir demokratai). Iš viso minėtam apdovanojimui šiemet buvo pateikta per 100 įvairių organizacijų ir asmenų kandidatūrų iš įvairių ES valstybių, o apdovanojimai skirti 25 šalių atstovams.

Seimo Tarpparlamentinių ryšių grupės (toliau TRG) su Rumunija delegacija, kurią sudarė Seimo Pirmininko pavaduotojas, grupės pirmininkas Algirdas Sysas, grupės pirmininko pavaduotojas Sergej Ursul ir Seimo Ekonomikos komiteto narys Rokas Žilinskas 2015 m. birželio 22 – 24 d. lankėsi Rumunijoje Corneliu Popescu, Rumunijos parlamento Senato Draugystės su Lietuvos parlamentu grupės pirmininko, kvietimu (2015 m. birželio 17 d. Seimo Valdybos sprendimas SV-S-1111). Delegaciją lydėjo Seimo kanceliarijos Tarptautinių ryšių departamento Protokolo skyriaus vyr. specialistė Eglė Sabalienė.

Vizito metu delegacija lankėsi Rumunijos parlamento Senate.

Susitikime su Rumunijos parlamento Depatatų rūmų ir Senato specialaus Šengeno komiteto pirmininku Titus Corlatean padėkota Lietuvai už paramą siekiant prisijungti prie Šengeno sutarties, atsižvelgiant į techninius reikalavimus. Pažymėta, jog Lietuva nuosekliai remia Rytų partnerystės projektus Ukrainoje, Moldovoje.

Susitikime su Rumunijos parlamento Senato Draugystės su Lietuvos parlamentu grupės pirmininku Corneliu Popescu pasidžiaugta, kad vyksta abipusis šalių santykių gerinimas, naujų idėjų atradimas.Susitikimo metu diskutuota apie abiejų šalių parlamentinę veiklą, įstatymų priėmimo dažnumą, parlamentų populiarumą. Akcentuotas kultūrinio bendradarbiavimo skatinimas.

Lietuvos pusė pakvietė Rumunijos parlamento Senato Draugystės su Lietuvos parlamentu grupės pirmininką ir narius atvykti vizito į Lietuvą jiems patogiu laiku.

Seimo Pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas pažymėjo, kad vyksta daug susitikimų politiniame lygmenyje, tad reikia pereiti į platesnį bendradarbiavimą įvairiose sferose: ekonomikos, kultūros, turizmo.

2015 m. rugpjūčio mėn. Rumunijoje su darbiniu vizitu lankysis Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, tad iš to seka, kad reikalingi glaudesni ryšiai ekonomikos srityje, nes jie Europos Sąjungos kontekste yra labai silpni. Pažymėta, jog reikia naikinti stereotipus apie Rumuniją ir skatinti Lietuvos verslininkus investuoti šioje šalyje.

Pažymėta, kad Seime pasirašytas politinių partijų susitarimas dėl 2014-2020 metų Lietuvos Respublikos užsienio, saugumo ir gynybos politikos strateginių gairių. Pasidalinta informacija apie atominę energetiką – Lietuva laikosi nuomonės, kad statant atomines jėgaines ES kaimynystėje turi būti laikomasi tarptautinių konvencijų.

Rumunijos pusė apgailestavo, kadpastebimas susilaikymas, mąstant apie investicijas Rumunijoje. Pažymėta, kad politinės, ekonominės ir kitos institucijos turėtų spręsti šią problemą, t. y. mažinti išankstinį nusistatymą šalies atžvilgiu. Rumunijoje yra nemažai įmonių, kurios domisi įvairios produkcijos - elektros įrangos, baldų, medienos, vyno -  eksportu į Lietuvą.

Pabrėžta, kad Rumunija garantuoja saugumą, tačiau jai pačiai taip pat reikalingas saugumas. Todėl stengiasi būti aktyvia NATO nare ir tikisi per 10 metų pasiekti 2 proc. šalies BVP krašto apsaugai. Pabrėžta, kad nacionalinis saugumas turi būti vykdomas su ekonominiu bei socialiniu saugumu.

Pristatytas kultūrinės programos „Noriu išmokti draugo kalbą“ projektas,kurio trukmė nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2016 m. gegužės 31 d.

Seimo Pirmininkės vizitas numatytas 2016 metais.

Susitikime su Senato užsienio reikalų komiteto pirmininku Petru Filip pasidžiaugta dėl Senato užsienio reikalų komiteto ir Seimo užsienio reikalų komiteto glaudžių bendradarbiavimo ryšių.

Rumunijos pusė pabrėžė,kad diplomatiniai politiniai santykiai ypatingai svarbūs jų šaliai, tačiau išreiškė apmaudą, kad nepakankamai suprantama parlamentinės diplomatijos svarba.

Pristatyti svarbūs užsienio politikos punktai: Rytų partnerystės klausimas, ES plėtra, politinė situacija ES viduje. Akcentuota, kad Rumunija vertina, jog Lietuva turi svarų balsą svarbiose politinėse institucijoje, tai reiškia, kad Rumunija turi patikimą partnerį ES sprendimuose.

Lietuvos pusė laikosi nuomonės, kad Lietuvos ir Rumunijos pozicijos sutampa sprendžiant daugelį klausimų. Lietuva padėkojo Rumunijos politikams už tvirtus ir ryžtingus pasisakymus dėl Rusijos agresijos Ukrainoje. Taip pat duotas pažadas, jog Lietuva palaikys Rumunijos inicijuotus projektus, susijusius su Vakarų Balkanų šalimis.

Susitikime su Rumunijos užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretoriumi RaduPodgorean pasidžiaugta dėl abiejų šalių vystomos parlamentinės diplomatijos. Pabrėžta, kad abi šalys laikosi panašių pozicijų dėl energetinio saugumo ir santykių ES viduje.

Rumunijos pusė akcentavo, jog tai yra svarbu abiejų šalių įvairiapusių santykių vystymuisi. Priminta, kad Klaipėdoje atidarytas Rumunijos garbės konsulatas. Pasidžiaugta sėkmingu Lietuvos pirmininkavimu ES Tarybai 2013 metais, nors politinis kontekstas buvo sudėtingas ir provokatyvus.

Rumuniją domina ekonominių santykių plėtojimas, kultūrinis bendradarbiavimas. Dabar Lietuva ir Rumunija yra tokioje situacijoje, kad abiems šalims reikia „perorientuoti rinką“. Rumunijos verslo dalis buvo nukreipta į ES, tačiau finansinės krizės metu paaiškėjo, kad reikia kreipti dėmesį į Rytų zoną. Apsvarstyta abiejų šalių bendros veiklos galimybės trečiose šalyse. Tačiau didžiausias dėmesys išlieka politiniam saugumui, ekonominėms problemoms. Išreikštas susirūpinimas galimos krizės energetikos srityje. Pastebėta, kad abi šalys turi labiau susivienyti Rytų partnerystės klausimu. Rumunija palaiko ES ir NATO politiką.

Lietuvos pusė teigė, jog reikia skatinti eksportą, importą, tiesiogines investicijas, kultūrinį bendradarbiavimą. Padėkota Rumunijai už griežtų pozicijų laikymąsi Rusijos atžvilgiu. A. Sysas paminėjo, kad Lietuvoje gerai vystomos mokslo sritys, tad čia gali būti geros investicijos iš Rumunijos pusės.

Susitikime su Senato Pirmininko pavaduotoju Cristian Dumitrescu apsikeista nuomonėmis apie abiejų valstybių užimamas pozicijas Rytų partnerystės klausimu. Aptarti abiejų šalių socialiniai modeliai.

Į Užimtumo rėmimo įstatymą nuo liepos 1-osios sugrąžinta nuostata, kad bedarbio statusas panaikinamas, jeigu darbo ieškantis žmogus be svarbių priežasčių atsisako siūlomo tinkamo darbo arba sudaryti individualų užimtumo veiklos planą, dalyvauti individualiame užimtumo veiklos plane numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse ar naudotis numatytomis darbo rinkos paslaugomis, rašo „Lietuvos žinios“.

Daugiau informacijos: http://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-pulsas/grizo-prie-seno-atsisakei-darbo-pasiulymo-nebesi-bedarbis.htm

Lietuvos socialdemokratai neslepia ambicijų laimėti Seimo rinkimus. O vienu svarbiausių savo pastarųjų ketverių metų darbų „socdemai“ įvardija naująjį Darbo kodeksą.

Laidą galite pasiklausyti čia:

http://www.ziniuradijas.lt/laidos/ka-renkiesi/svarbiausi-darbai-paskutinei-dienai-3?video=1

Paskutiniame Seimo pavasario sesijos plenariniame posėdyje buvo priimti Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo pakeitimai, kuriais įteisinta išplėstinė slaugos praktika. Šiuos pakeitimus beveik prieš metus Seime užregistravo socialdemokratai Seimo Pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas ir tuometinis sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis. Įstatymas, jei jį pasirašys Prezidentė, įsigalios š. m. liepos 15 d., todėl jau nuo šio rudens medicinos gydytojus rengiantys universitetai (Vilniaus universitetas ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) galės rengti išplėstinės praktikos slaugytojus ir taip tobulinti sveikatos apsaugos sistemą.

Pagrindinės priežastys, paskatinusios įstatymo pakeitimų rengimą – nepakankamas sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas, sveikatos priežiūros paslaugų netolygumai tarp miesto ir kaimo gyventojų, nepakankamas slaugos paslaugų teikimas pacientų namuose, neefektyviai naudojamos PSDF biudžeto lėšos, didelis hospitalizacijų skaičius, nepakankamas pirminės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas ir ilgas laukimo pas gydytojus laikas. Išplėstinės praktikos slaugytojai, perimdami dalį gydytojų funkcijų, mažins pastarųjų didelį darbo krūvį, kuris dažnai yra nulemtas „biurokratinių“ procedūrų vykdymo būtinybės, taip pat sudarys galimybes pacientams greičiau gauti norimas paslaugas.

„Trumpai tariant, išplėstinės praktikos slaugytojai, kitaip „išmanieji“ slaugytojai, perims dalį gydytojų teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų, tokių kaip tęstinių receptų išrašymas, asmens sveikatos pažymų išdavimas, asmens sveikatos būklės tikrinimas, ligų profilaktika ir pan. Visos šios „išmaniųjų“ slaugytojų teisės galės būti įgyvendinamos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka, todėl nereikia bijoti, kad nuo šiol mus gydys slaugės, ir abejoti jų kompetencija“ – teigė A. Sysas. „Salėje svarstant minėtus pakeitimus, daugiausia diskusijų kilo dėl nuostatos, kad išplėstinės praktikos slaugytojus galėtų rengti tik medicinos gydytojus rengiantys universitetai. Kai kurie Seimo nariai buvo priešiškai nusiteikę prieš tokią nuostatą, teigdami, kad ji yra diskriminacinio pobūdžio ir užkerta kelią slaugos specialistus rengiančioms aukštosioms mokykloms ar net kolegijoms rengti išplėstinės praktikos slaugytojus. Tačiau šiuo atveju nugalėjo sveikas protas ir užsienio šalių praktikos pavyzdžiai, kad, jeigu siekiame „išmaniesiems“ slaugytojams perleisti kai kurias gydytojų funkcijas, tai tokie slaugytojai turi turėti kur kas aukštesnę kvalifikaciją nei dabar ruošiami slaugos specialistai, o tokią kvalifikaciją jie galės įgyti tik tuose universitetuose, kur yra atitinkamos katedros bei reikalingi mokslo ir praktikos specialistai. Išplėstinės praktikos slaugytojams bus suteikiamos tokios kompetencijos, kurios iki šiol buvo priskiriamos tik gydytojams – tai ir pilnas fizinis ištyrimas, ir savarankiškas paciento būklės vertinimas, ir kai kurių būklių diagnozavimas, t.y. gebėjimas formuluoti diagnozes, esant reikalui – nukreipti specialisto konsultacijai, lėtinėmis ligomis sergantiems ir nesant poreikio gydytojo konsultacijai tęsti anksčiau gydytojo paskirtą gydymą išrašant kompensuojamus receptinius vaistus, savarankiškas profilaktinių programų vykdymas, vadinasi, išplėstinės praktikos slaugytojų mokymo programoje turi būti mokoma įgūdžių, kurių yra mokoma vientisųjų medicinos studijų programoje.“

Gyventojų pajamų mokesčio (GPM), kuris mūsų šalyje siekia 15 proc., panaikinimas, siekiant mažinti darbo jėgos apmokestinimą, teoriškai yra gera idėja.

Tačiau praktiškai jos realizavimas Lietuvoje šiuo metu tik dar labiau padidintų socialinę nelygybę. Valstybės biudžetas prarastų net 15 proc. pajamų – būtent tiek surenkama iš GPM, o užpildyti atsiradusias spragas nebūtų kuo. Todėl čia reikia pragmatinių sprendimų, o ne utopinių pasiūlymų. Pirmiausia, turėkime galvoje, kad Lietuvos BVP (bendrojo vidaus produkto) perskirstymas per valstybės biudžetą – mažiausias Europos Sąjungoje (ES) ir siekia tik 27,2 proc. (ES vidurkis – 39,4 proc.). Ir dėl to mūsų šalyje vyrauja labai daug socialinių problemų. Lietuvoje žemiau skurdo ribos gyvena apie penktadalis žmonių, šiek tiek blogiau – tik Bulgarijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Kroatijoje ir Rumunijoje (ES vidurkis – 16-17 proc.). Vidutinė mėnesio alga atskaičius mokesčius 2014 metais Lietuvoje buvo 524 eurai, mažesnė tik Vengrijoje – 503 eurai, Rumunijoje – 398 eurai, Bulgarijoje – 333 eurai.

Dėl viso to socialinė nelygybė Lietuvoje nemažėja. GINI indeksas, rodantis, kokią dalį visų pajamų gauna 10 proc. turtingiausių šalies gyventojų, Lietuvoje 2013 m. tebesiekė 34,6 (ES vidurkis – 30,5). S80/S20 indeksas, rodantis skirtumą tarp 20 proc. turtingiausių ir 20 proc. vargingiausių visuomenės gyventojų pagal pajamų lygį – 6,1 (ES – 5). GINI ir S80/S20 indeksai rodo prastesnę ar panašią situaciją tik atitinkamai Bulgarijoje (35,4 ir 6,6), Graikijoje (34,4 ir 6,6), Ispanijoje (33,7 ir 6,3), Latvijoje (35,2 ir 6,3), Portugalijoje (34,2 ir 6) ir Rumunijoje (34 ir 6,6). Ką tai reiškia? Kadangi GPM sudaro net 15 proc. Lietuvos valstybės biudžeto (o tai yra labai dideli pinigai net su tokiu mažu perskirstymu kaip Lietuvos), dėl susitraukusio biudžeto, neturint garantuotų šaltinių, kaip padengti tuos praradimus dėl GPM panaikinimo, perskirstymas dar labiau sumažėtų, o socialinės problemos dar labiau paaštrėtų. Nors siūlantys naikinti GPM tvirtina, kad iš to išlos gyventojai, nes turės daugiau pajamų, tačiau iš tiesų GPM panaikinimas bendrai visos visuomenės gerovei to laukiamo teigiamo poveikio neturės. Kodėl? Dar kartą pabrėžiu – jis padidins socialinę nelygybę ir atskirtį. Panaikinus GPM, didesnes pajamas gaunantys iš to sutaupytų kokius 500 eurų, o uždirbantys vidutinį šalies ar mažesnį atlyginimą – tik kokius 50 eurų. O net 80 proc. Lietuvos gyventojų gauna iki 1,5 tūkst. eurų pajamų per mėnesį... Panaši situacija yra ir su pridėtinės vertės mokesčiu (PVM), kuris Lietuvoje siekia 21 proc. t.y., vienas iš didžiausių Europoje. Juo juk yra apmokestinamos kasdienės prekės, kurias kiekvieną dieną perkame ir vartojame. Pakėlus PVM, gaunantys mažas pajamas už tuos pačius maisto produktus santykinai mokėtų daugiau nei gaunantys didesnes pajamas.

Nors kaimyninėje Lenkijoje PVM siekia 23 proc., tačiau ten – didelės lengvatos mėsai, daržovėms ir kt. būtiniems maisto produktams, ir tai radikaliai keičia situaciją. O Lietuvoje, naikindami GPM ir keldami PVM, socialinės lygybės nesumažintumėme, o tik didintumėme. Pasiūlymas – tuo pačiu metu panaikinti GPM ir įvesti visuotinį nekilnojamo turto (NT) mokestį, taip neva ir kompensuojant tuos 15 proc. valstybės biudžeto praradimus, – yra nerealistiškas. Aš esu už visuotinį NT mokestį, tačiau realybė yra tokia, kad visada yra praktiškai neįmanoma įvertinti visiškai naujo mokesčio surinkimo efektyvumo tol, kol jis neįvestas. Juk jau išbandėme su NT mokesčiu prabangiam turtui (kai nuo 2013 m. fizinių asmenų NT vertei viršijus 1 mln. litų, viršijanti dalis buvo apmokestinama 1 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifu; nuo 2015 m. sausio 1 d. – viršijus 220 000 eurų, viršijanti dalis apmokestinama 0,5 proc.) – 2013 metais NT mokesčio buvo surinkta nebe 17 mln. litų, o vos 5 mln. Todėl pirmiau reikėtų įvesti visuotinį NT mokestį, įvertinti jo surinkimo efektyvumą ir tada, jei mokesčio surinkimas pateisina lūkesčius, – galima keisti ir kitų mokesčių tvarką, o ne – naikinti GPM ir po to stebėti, kaip surenkamas visuotinis NT mokestis. Negalime kalbėti taip teoriškai: štai panaikinsime vieną mokestį, įvesime kitą naują mokestį, surinksime iš jo pinigų valstybės biudžetui, dar paimsime iš kitos srities, kažkiek ištrauksime iš šešėlio ir turėsime lėšų subalansuoti biudžetą. Taigi, privalome užsitikrinti tvirtus šaltinius valstybės biudžeto spragoms užpildyti. Europos Komisija, Tarptautinis valiutos fondas ir Pasaulio bankas ne kartą kritikavo Lietuvą dėl iškreiptos mokesčių sistemos: progresinių mokesčių nebuvimo, pernelyg didelio darbo jėgos apmokestinimo bei pernelyg mažo – kapitalo, pelno ir kitų pajamų iš verslo. Tai turi pasikeisti. Džiaugiuosi, kad Lietuvoje jau keičiasi požiūris į mokesčius ir jų mokėjimą valstybei. Lietuvos laisvosios rinkos instituto kasmet organizuojama diena be mokesčių diena šiemet buvo ypač plačiai kritikuojama dėl požiūrio į valstybę (valdžią) kaip nereikalingą institutą. Toks požiūris valstybei iš vidaus kenkia dar labiau nei geopolitiniai iššūkiai.

Tačiau bet kokie mokestiniai pakeitimai turi būti labai gerai pasverti, o ne vykdomos naktinės mokesčių reformos. Lietuva pirmiausiai privalo išsiveržti iš paskutinių pozicijų ES pagal įvairius socialinius rodiklius. Tai – valstybės garbės reikalas. Nemažėjanti socialinė nelygybė – ir vienas iš svarbiausių gausios emigracijos veiksnių. O Lietuva turi tapti patraukli vieta gyventi savo piliečiams. Lietuvos politikai, verslininkai ir bankų ekspertai, dirbantys taip pat ir Skandinavijos bankams, pagaliau privalo nustoti proteguoti vien turtingųjų interesus, o įsisąmoninti, kad socialinių skirtumų gilinimas kenkia visai visuomenei. Ekonomistai jau seniai yra įrodę – kuo visuomenėje daugiau socialinės lygybės, tuo ji labiau klestinti ir turtinga.