Algirdo Syso asmeninė svetainė

Seimo Pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas, reaguodamas į Seime užregistruotą Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymo projektą, užregistravo pasiūlymą, kuriuo siūloma įtvirtinti paveldėjimo teisę į kompensuojamąją sumažintos pensijos dalį. Tai reiškia, kad, jeigu įstatymas bus priimtas, dėl sumažinimo atsiradę praradimai bus kompensuoti dirbusiems pensininkams, o pritarus A. Syso pasiūlymui, minėti praradimai būtų kompensuoti net ir asmeniui mirus, t.y. atsirastų paveldėjimo teisė į kompensuojamąją dirbusių asmenų sumažintos pensijos dalį.

Tokiu pasiūlymu A. Sysas siekia, kad būtų atsižvelgta į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimą, kuriuo įvairių išmokų sumažinimai buvo pripažinti antikonstituciniais. Tuo tarpu 2014 m. kovo 7 d. Konstitucinis Teismas savo sprendime pažymėjo, kad „tie praradimai, kurie atsirado senatvės pensijas sumažinus įstatymo nuostatomis, pripažintomis prieštaraujančiomis Konstitucijai, turi būti kompensuoti visa apimtimi“. A. Syso pasiūlymo tikslas, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo – įtvirtinti, kad kompensuojamos pensijų sumos yra paveldimos. Atsižvelgiant į tai, A. Sysas siūlo minėtą kompensavimo projektą papildyti nuostatomis dėl kompensuojamųjų sumų išmokėjimo paveldėtojams.

„Geresnės sistemos, kaip einamasis socialinio draudimo sistemos finansavimas, kol kas nėra.“ – „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ kalbėjo Seimo vicepirmininkas, socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Algirdas Sysas. Politikas tvirtino, kad žmonėms rūpi ir jų ateitis, ir kokio dydžio pensijos gali tikėtis sulaukę pensinio amžiaus. Pensijos yra pagrindinis vyresniojo amžiaus žmonių šaltinis. Tačiau, anot jo, ne mažiau svarbi yra senjorų galimybė socializuotis, išlikti aktyviais visuomenės nariais palikus darbo rinką. Ne veltui yra įsteigtas III amžiaus universitetas, veikia suaugusiųjų dienos centrai. Jei kaimuose ar vienkiemiuose gyvenantys senjorai randa veiklos dirbdami žemę, besirūpindami gražia aplinka, miestiečių senjorų galimybės sumažėja.

Algirdo Syso nuomone, į visuomeninį gyvenimą įtraukti senjorai gali prisidėti prie darnios ir atsakingos visuomenės stiprinimo. „Jei mes norime gyventi atsakingoje visuomenėje, turime pasirūpinti ir gyventojų įtrauktimi, užimtumu, ir negalinčiais dirbti bei užsidirbti. Kitu atveju reikėtų taikyti drastiškus būdus, paliekant silpnesnius likimo valiai. Kiekviena sistema turi būti tvari, bet ar ji gali būti tvari, jei skolinamės ir investuojame į ateitį?“ – klausė politikas.

Jis papriekaištavo laidoje dalyvavusiam pašnekovui Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentui Žilvinui Šilėnui dėl jo matematiškai apskaičiuoto siūlymo taupyti savarankiškai, reguliariai atidedant tam tikrą pinigų sumą ateičiai. Algirdas Sysas pastebėjo, kad toks siūlymas pasiteisintų tik idealioje visuomenėje, kurioje mes, deja, negyvename. „Negalime kalbėti apie tokios visuomenės modelį, kurioje visi žmonės turi darbą, yra sveiki ir nevaržydami savęs, nebijodami pinigų nuvertėjimo, gali kaupti senatvės pensijai,“ – sakė jis.

Seimo vicepirmininkas klausė, ką galima pasiūlyti tiems 700 tūkst. senatvės ir dar 300 tūkst. kitų pensinio amžiaus sulaukusių žmonių, kurie neturėjo galimybės taupyti ir kuriems privalu padėti? Jis tvirtino, kad lėšas būtina valdyti racionaliai, nes mana iš dangaus nekrenta. „Jei siūlysime tik privatų savarankišką kaupimą, bus pradėti griauti valstybės pamatai, sakė jis. – Atsiras socialinė įtampa, kuri visada yra stipresnė toje visuomenėje, kurioje atskirtis yra didesnė, vyrauja skurdas, o valstybė nekreipia dėmesio į problemas. Bandykime vairuoti laivą ta kryptimi, kad visiems būtų gera gyventi.“

Tėvynės sąjungos mesijai staiga ėmė gąsdinti pensininkus ir motinas dabartinės Vyriausybės rengiama socialinio draudimo reforma. Pirmiausia tai – ne reforma, o mokslininkų analizė, išvados ir siūlymai. Tai ne politiniai sprendimai. Nereikia klaidinti ir gąsdinti gyventojų, juolab, tokių jautrių socialinių grupių kaip pensininkų ir mamų. 

Gerbiami konservatoriai, po to, kai jūs iš šeimų atėmėte vaiko pinigus, nukarpėte motinystės, ligos, nedarbo pašalpas, viešojo sektoriaus algas, oponentų juodinimas tikrai nepadarys jūsų baltesniais tų žmonių akyse.

Socialinio draudimo sistemos tolesnis tobulinimas yra reikalingas, būtinas. Tai pripažįsta netgi tie patys konservatoriai. Tačiau jos reikia dabar todėl, kad konservatoriai kartu su liberalais sugalvojo ir įgyvendino tokį ydingą socialinį modelį, kad patys priekaištauja socialdemokratams, kodėl skubiai nesrebiame jų privirtos košės.

Kolega iš Seimo – Rimantas Dagys – gąsdina prastėjančios demografijos prognozėmis. Prisiminkime, kad būtent konservatorių valdymo laikotarpiu vyko didysis tautos kraustymasis iš Lietuvos. Ir ne vien dėl ekonominės krizės bėgo žmonės. Paklauskite emigrantų – papasakos, kaip jie nusivylė valdžios nesiskaitymu, nesikalbėjimu su žmonėmis, socialine neteisybe.

Dabar migracija iš Lietuvos stabilizavosi. O R. Dagiui, kuris kritikuoja mokslininkų siūlymus socialiniam modeliui ir sako, kad „tėvai, auginantys vaikus – visiškai neįdomūs dabartinei valdžiai“, galiu priminti kuriamo socialinio modelio nuostatas, pagal kurias tėvams būtų suteikiama galimybė dirbti iš namų vieną dieną per savaitę arba tėvystės atostogas pasiimti nebūtinai pirmąsias 30 dienų po vaiko gimimo, o per 56 dienas, kai gimsta kūdikis. Šie ir kiti punktai – tik siūlymai. Vis dėlto nereikia jais gąsdinti žmonių, o leisti reaguoti, diskutuoti. Nesinori ir priminti „vienos nakties“ reformų. Tačiau jų pasekmes – vaikus auginančių šeimų ir pensininkų apsunkintą gyvenimą – tenka lengvinti ne kam kitam, o socialdemokratų Vyriausybei, kurią dabar konservatoriai kaltina neveiklumu.

Kalbant apie neveiklumą ir tokias skelbiamas antraštes „Pensijų didėjimo tikėtis neverta“ – nepulsime čia muštis krūtinių, kalbėsime faktais - nuo liepos 1 dienos ketinama didinti Valstybinio socialinio draudimo pensijas, net ir esant sudėtingai finansinei situacijai dėl geopolitinės padėties, Krašto apsaugos resursų poreikio. Priminsiu, kad įsibėgėjo konservatorių atimtų pensijų grąžinimo procesas. Bus atiduodamos skolos dirbusiems pensininkams. Vyriausybėje rengiamas įstatymų paketas, numatantis pensijų indeksavimą. Tai leistų didinti pensijas atsižvelgiant į šalies ekonomikos augimą, infliaciją ir kitus ekonominius rodiklius, o ne priklausomai nuo konkrečios politinės jėgos valios.

Išlyginę skolų duobes ir apsvarstę socialinio modelio variantus trišalėje taryboje priimsime sprendimus, kurie atitiktų socialinio teisingumo principus. Beje, socialinė sritis tikrai nepalikta ir neužmiršta. 

Todėl ir nesuprantu konservatorių išsišokimų ir priekaištų dėl dar nepatvirtinto socialinio modelio. Galbūt jų manymu – daug skolintis ir tokiu būdu apiplėšiant jaunas šeimas ir tuos pačius pensininkus – tai ir yra socialinė politika?

Trišalė taryba vėl svarstė ir pritarė nutarimui didinti minimalią mėnesinę algą (MMA) iki 325 eurų nuo 2015 m. liepos 1 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, sausio mėnesį vidutinė alga, atskaičius mokesčius, siekė 554 eurus. Ji buvo trečdaliu mažesnė nei Estijoje ir dešimtadaliu mažesnė nei Latvijoje.

Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas 2015 m. balandžio 29 d. „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis" kalbėjo, kad pirma reikėtų nutarti dėl vidutinės mėnesinės algos dydžio, peržiūrėti biudžetinio sektoriaus darbuotojų algų koeficientus ir tik tada kalbėti apie tolesnį MMA didinimą.

„Turime matyti visus dirbančiuosius. Liepos 1 d. MMA pakilus iki 325 eurų, 52 tūkst. biudžetinio sektoriaus darbuotojų algos mažai skirsis nuo minimalių. Tokias algas mes mokame darbuotojams, kuriems keliame didelius išsilavinimo, kvalifikacijos, kompetencijos, patirties, net darbo stažo reikalavimus.“ – kalbėjo Algirdas Sysas.

Kol apyvartoje yra daug laisvų neapskaičiuotų grynųjų pinigų, tol egzistuoja „šešėlis“ ir „vokeliai“. Buvo teikiamos įstatymo pataisos dėl atsiskaitymo grynaisiais. Ši pataisa sulaukė didelio pasipriešinimo net iš koalicijos partnerių. Algirdas Sysas sakė nesuprantąs, kodėl pensininkams pensijos pervedamos į banko sąskaitą, o verslininkams kyla problemų, jei reikia pervesti 5000 eurų sumą bankiniu pavedimu. Jei nebus politinės valios, laisvi pinigai ir toliau kurs „šešėlį“.

Kai 2006-2007 m. socialdemokratai pasiūlė didesnes socialinio draudimo – nedarbo, ligos, motinystės išmokas, gana ženkliai sumažėjo MMA skaičius ir atlyginimų mokėjimas „vokeliuose“. Tuomet žmonės suprato, kad slėpdami mokesčius nukenčia patys.

Algirdas Sysas: „2015 m. sausio 1 dienai minimalią algą gavo 170 tūkst. darbuotojų, iš kurių – 9 tūkst. aukštesnio lygio vadybininkai, o 10 tūkst. – įmonių vadovai. Kas gali patikėti, kad įmonės vadovas dirba už minimalų darbo užmokestį? Šie žmonės ne tik nemoka mokesčių, bet ir apsunkina sąžiningai mokančiųjų gyvenimo sąlygas, ypač ateityje. Siūlau pataisą, labai panašią į Estijos modelį, pagal kurią tokiais atvejais už darbuotoją darbdavys turėtų mokėti įmokas Sodrai nuo MMA, kad ligos, atostogų, senatvės pensijos ar kitos išmokos jiems nebūtų mokamos kitų mokesčių mokėtojų sąskaita.“

Jis kvietė atsižvelgti ir į gyvenimo lygį, žmogaus sukuriamą produktą. Neveltui kalbama, kad darbo užmokestis, kuris „įstrigo“ 2006 m. lygyje, šiais metais turėtų didėti vien dėl to, kad Lietuvos makro ekonominiai rodikliai jau viršijo 2008 m. Pagal BVP Lietuva lenkia artimiausias savo kaimynes, tačiau nieko nedaro darbo užmokesčio srityje.

Vicepirmininkas yra įsitikinęs, kad skaidrų mokesčių mokėjimą galima skatinti veikiant visiems ir išvien: kontrolės institucijoms – mokesčių inspekcijai ar finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai, žiniasklaidai, vykdant švietėjišką darbą, valstybinėms įstaigoms, NVO ir kitoms organizacijoms. Tai visų bendras reikalas. „Norėdami gerai gyventi, – kalbėjo jis, – turime visiems sudaryti vienodas darbo, verslo vystymo ir vykdymo sąlygas, išsaugoti darbo jėgą. Šie ir kiti veiksniai daro įtaką Lietuvos vystymuisi.“

2015 m. balandžio 29 d. Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas kalbėjosi su „Žinių radijo“ laidos „Pozicija“ vedėju Aurimu Peredniu keliais nūdienos klausimais, kurių aktualiausias – švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio atšaukimas. Algirdas Sysas teigė, kad dėl stabilumo valdančioji koalicija neprieštaraus Darbo partijos siūlymui. Tokiu būdu bus išvengta papildomų problemų, nes Lietuvos žmonės laukia ne kėdžių stumdymo, o konkrečių darbo rezultatų.

„Bet kokiu atveju mes turime koalicinę sutartį. Mes negalime „pirkti" ministro su portfeliu. Už šios ministerijos darbą yra atsakinga Darbo partija, taigi, jei ponas Dainius Pavalkis ir išreikštų norą ateiti pas socialdemokratus, kėdė liktų ten. Ministrą vėl siūlytų Darbo partija, o ne socialdemokratai. Vargu, ar mes kvestionuosime Darbo partijos sprendimą. Valdančiajai koalicijai teks dirbti dar pusantrų metų. Vyriausybės programa didelė, iššūkiai dar didesni. Prezidentūra gali turėti savo nuomonę, koalicija – savo, kiekvienas dirbsime savo darbus. Prezidentūra gali teikti siūlymus, bet sprendimus priimsime Politinėje taryboje“, – kalbėjo Seimo vicepirmininkas.

Jis pridūrė, kad būtų gerai, jei Darbo partija įvardytų ministro atšaukimo priežastį. Jo nuomone, ji glūdi daugiau vidiniuose Darbo partijos sprendimuose, nei ministerijos veikloje. „Dėtos partijos viltys į deleguotus ministrus paaiškės vėliau, – kalbėjo Algirdas Sysas. – Pastarieji įvykiai rodo, kad partijoje ryškėja skirtingas nuomones turinčių partiečių grupės. Viktoras Uspaskichas liko toks pats, tačiau kiti pradėjo drąsiau reikšti savo nuomonę, matyti kitokį partijos kelią. Galiu tik pasveikinti. Partija, kurioje yra nuomonių įvairovė, laimi.“

Žurnalisto paklaustas apie gegužės 1 d. vyksiantį Lietuvos socialdemokratų partijos suvažiavimą ir jo metu renkamą partijos pirmininką, Algirdas Sysas pasakė, kad LSDP statute yra numatyta galimybė rinkti pirmininką tiesiogiai. Tačiau konferencijos metu visada nusprendžiama, kokiu būdu jis bus renkamas. Šį kartą už būsimą pirmininką balsuos ir jį slaptu balsavimu išrinks į suvažiavimą susirinkę partijos skyrių delegatai. Kandidatas yra aiškus, nes jį palaiko dauguma partijos narių, o ir rinkėjai pasitiki LSDP pirmininko bei Vyriausybės darbu, be to savivaldos rinkimų rezultatai buvo geri.

Lietuva, kaip ir Lenkija, neįleido į savo teritoriją rusų baikerių grupės „Naktiniai vilkai” narių, kurie norėjo iš Maskvos pasiekti Berlyną ir tuo pažymėti II pasaulinio karo pabaigos 70-metį. Seimo vicepirmininko nuomone – tai politinė akcija, todėl Lietuvos naudojamos priemonės teisiškai teisingos. „Reikia pasirūpinti ir savo šalies, ir svečių, tranzitu važiuojančiu per šalį, saugumu, – kalbėjo jis. – Kiekvienoje šalyje veikia įvairios organizacijos ir grupės. Niekas negali prognozuoti, kokia galėtų būti gyventojų reakcija kitos šalies piliečių atžvilgiu. Žinome, kokie aršūs yra lenkų futbolo fanai. Kas galėtų garantuoti, kad užsienio svečių kelionė vyks sklandžiai, be jokių incidentų? Valstybės tarnybos tam ir yra, kad laiku reaguotų ir leistų išvengti problemų abiems pusėms.“ Taip pat jis pridūrė, kad Lietuva elgiasi teisingai nedeleguodama savo atstovo į minėjimą. Šalis nuosekliai laikosi savo pozicijos šiuo klausimu ir vieningai parodo, kad II pasaulinio karo pabaigos šventes galima švęsti kitaip.

Seimas svarstė Prezidentės teikiamas pataisas dėl įvaikinimo ir globojimo palengvinimo bei paskatinimo. Šiuo metu Lietuvoje veikia 95 vaikų globos įstaigos. 2014 m. duomenimis, jose gyveno daugiau nei 3 500 vaikų, apie 450 vaikų yra globojami šeimynose ir daugiau nei 5 500 vaikų globa ir rūpyba nustatyta šeimose.

Už šia pataisą nebalsavęs, tačiau kitas – dėl didesnio globėjus rengiančių mokytojų skaičiaus, intensyvesnio ir produktyvesnio švietėjiško darbo palaikęs Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas teigė, kad svarbūs yra visi vaikai ir visais jais reikia rūpintis. 2015 m. balandžio 21 d. LRT televizijos laidoje „Dėmesio centre“ jis pranešė, kad jam teko išklausyti ne vieną priekaištą iš tvarkingų vidutines arba mažas pajamas gaunančių šeimų, nesulaukiančių valstybės paramos.

„Apie tai, ką siūlo Prezidentė buvo kalbėta seniai. Ji nevetavo įstatymo, kai konservatoriai mažino paramą vaikus auginančioms šeimoms. Mes negalime skatinti vaikų auginimo svetimose šeimose. Nesu siūlomos sistemos šalininkas vien dėl to, kad man rūpi tie 88 tūkst. vaikų, kuriems skirtas nemokamas maitinimas mokyklose ir tos 180 tūkst. šeimų, kurios gavo socialines kompensacijas. Ką aš, kaip Seimo narys, galiu atsakyti vaikus auginančiai šeimai, kurioje vienas iš tėvų bedarbis, o kito darbo užmokestis yra minimalus ir kuriai tenka išleisti tokias pačias pinigų sumas, kaip ir finansiškai stipresnėms šeimoms?“ – klausė Algirdas Sysas.

Globojamiesiems vaikams skiriamos daug didesnės išmokos, tačiau labai retas iš globos namuose gyvenančių vaikų yra našlaitis. Daugiausiai – tai vaikai, turintys tėvus, kurie tikrai gali rūpintis jais. Didesnės finansinės paramos reikia ne tik įvaikinusioms arba globėjų šeimoms, bet ir švietimo bei paramos teikimo socialinių įgūdžių neturintiems tėvams sistemai tobulinti, kad ji būtų veiksminga ir nepriekaištingai veiktų. Iš tiesų Lietuvoje labai trūksta socialinių paslaugų – psichologo, atokvėpio, konsultavimo ir kitų.

Seimo vicepirmininkas sakė: „Skyrus papildomą finansavimą, buvo dėta labai daug vilčių į šeimynų įstatymą, tikėtasi, kad atsiras tūkstančiai vaikus globojančių šeimynų. Deja, šis įstatymas vilčių nepateisino. Jei įsigalios Prezidentės siūloma sistema, rezultatus pamatysime tik po metų-dvejų. O šiandien tokiomis pataisomis mes žeidžiame iš paskutiniųjų besistengiančias rūpintis savo vaikais ir gyventi be pašalpų šeimas.“

Nuo šių metų liepos mėn. 1 d. minimalią algą ketinama didinti 25 eurais. Dar 25 eurais ją ketinama didinti nuo kitų metų. Tuomet minimali mėnesinė alga (MMA) sudarytų 350 eurų. Ar užteks biudžeto pajamų, klausė laidos „Lietuva tiesiogiai“ žurnalistė.

Laidoje dalyvavęs Seimo Pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas sakė, kad MMA didinimo klausimas buvo įtrauktas į valstybės 2015 m. biudžeto svarstymą ir patikino, jog valdančioji koalicija vykdys savo įsipareigojimus. Nuo šių metų kovo 1 d. padidintos biudžetinio sektoriaus darbuotojų algos. O dėl algų didinimo nuo kitų metų konkrečiau bus galima kalbėti, kai prasidės 2016 m. biudžeto svarstymas.

Anot vicepirmininko, valstybė turi rasti finansinių galimybių, nes kaimyninėse šalyse minimalios algos yra didesnės. „Nedidindami darbo užmokesčio, galime prarasti dar daugiau darbo jėgos, kurios ir taip trūksta, - kalbėjo Algirdas Sysas - Tai nėra vien sportinis azartas pasivyti Estiją ir Latviją. Reikia įvertinti realias gyventojų pajamas. Šiandien BVP, gyventojų ir kiti makro ekonominiai rodikliai viršija 2008 m. lygį, o darbo užmokestis siekia tik 2006 m. lygį. Akivaizdu, kad sukūrę produktą negauna daugiau pajamų. Lietuva pagal perskirstymą per biudžetą yra paskutinė Europos Sąjungoje.“

Lietuvos įmonių pelningumas augo daug sparčiau nei darbo užmokestis. MMA didinimas neturėtų pakenkti valstybės biudžetui, nes valstybės sektoriuje minimalią algą gauna labai mažai darbuotojų, tačiau privačiame ją gauna apie 170 tūkst. žmonių. Didindama minimalią mėnesinę algą, valstybė surinktų daugiau pajamų į biudžetą. Paprastai žmonės nekaupia minimalios algos bankuose, o visą ją išnaudoja vartojimo, kitoms privalomoms įmokoms sumokėti, pragyvenimui. Minimalios algos didinimas – tai vartojimo skatinimo priemonė.

Algirdas Sysas atmetė žurnalistės priekaištus neva algų didinimas – tai vienas iš kampanijos instrumentų, rengiantis naujiems Seimo rinkimams. Valdančiosios koalicijos ketinimus didinti algas nederėtų traktuoti kaip bandymo įtikti rinkėjams. Po ekonominės ir finansinės krizės, konservatorių vykdytos antikonstitucinės politikos dvejus metus teko priiminėti sprendimus, grąžinusius sumažintas išmokas, pašalpas ir algas. Tuomet apie algų didinimą nebuvo galima kalbėti.    

Vicepirmininkas kvietė eiti europiniu keliu: sudaryti šakines kolektyvines sutartis. Sutarčių šalys – darbdaviai ir profesinės sąjungos – susitartų dėl skirtingo darbo užmokesčio tam tikrose šakose. Minėtas uždarbis taip pat galėtų priklausyti nuo šalies regiono. Be to, Seimas buvo priėmęs įstatymą dėl minimalaus darbo užmokesčio indeksavimo, pagal kurį minimalios išmokos didinamos atsižvelgiant į kainų indeksą. Įstatymas turėjo įsigalioti dar 2009 m. sausio 1 d. Deja naktinės reformos metu jis buvo panaikintas.

Valstybė surinks dar mažiau lėšų į biudžetą, jei bus didinamas neapmokestinamasis minimumas. Kitų siūlymų, leidžiančių kompensuoti nesurinktas lėšas, nėra. „Jei nekeisime mokestinės sistemos, neįvesime mokesčių, o tik kalbėsime apie algų didinimą, pamatysime, kad neturime lėšų užsibrėžtam tikslui įgyvendinti, – sakė Algirdas Sysas. – Reikia žiūrėti kompleksiškai ir atsižvelgti į užsienio, savo šalies ekspertų siūlymų bei realaus gyvenimo visumą.“

Jis atkreipė dėmesį į kitą labai aktualią problemą – biudžetinio sektoriaus darbuotojų algas. Po liepos 1 d., kai MMA bus padidinta 25 eurais, 52 tūkst. biudžetinio sektoriaus kvalifikuotų darbuotojų algos bus lygios MMA. Bazinio algos dydžio grąžinimas į ankstesnį 37 nuo 35 eurų lygį, pareikalaus nemažai lėšų. Todėl pirma reikia padidinti algas biudžetinio sektoriaus darbuotojams ir tik po to kalbėti apie MMA didinimą.

O dėl įmonių, gąsdinančių bankrotais, nereikėtų nuogąstauti. A. Sysas kalbėjo: „Didinama MMA ar ne, bankrotai vyksta kiekvienais metais. Yra tam tikras bankrutuojančių ir vėl naujai susikuriančių įmonių skaičius. Tai elementarūs rinkos dėsniai, o statistikos duomenys nepatvirtina, kad MMA didinimas daro lemiamą įtaką bankrotams.“

2015 m. balandžio 22 d. vyko konferencija „Pirmoji lietuvių gimnazija – švietimo, pedagoginės minties ir kultūros istorijos šaltinis“. Renginyje buvo kalbama apie Vytauto Didžiojo gimnazijos paminėjimą dr. Jono Basanavičiaus publicistikoje, Vytauto Didžiojo gimnazijos savivaldą, nevyriausybinių organizacijų veiklą gimnazijoje 1915–2015 m. Renginio dalyvius pasveikino Seimo Pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas.

Skaitykite sveikinimo kalbą:

Gerbiamoji Direktore, mieli svečiai,

Dėkoju už kvietimą ir galimybę tarti sveikinimo žodį. Man didelė garbė, kad savo kukliu indėliu galėjau prisidėti prie šios konferencijos organizavimo. Džiugu matyti jus čia susirinkusius. Ir ypač džiugu, kad šiandieniniame reformų amžiuje, kai vienintelis pastovus dalykas yra laikinumas, galime visus metus minėti garbingą Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos šimto metų jubiliejų. Ilgamečių tradicijų išsaugojimas ir puoselėjimas šiandien turėtų būti mūsų visų vertybių sąrašo viršuje. Ši Gimnazija tikrai verta savo vardo iš didžiosios raidės, nes per šimtmetį užgriuvusių įvairių negandų našta nepalaužė tuometinių tautos šviesulių, siekusių išsaugoti gimnaziją.

Spaudos draudimas Lietuvoje atšauktas dešimtmečiu anksčiau, tačiau drąsiai galiu teigti, jog Gimnazijos įkūrimas 1915-aisiais metais užtvirtino šio draudimo panaikinimą ir viešai parodė, kad lietuviai nebebijo lietuviško raidyno. Tokiu būdu buvo įkurta pirmoji lietuviška gimnazija rytų Lietuvoje.

Didžiavyriai Mykolas Biržiška, Jonas Basanavičius ir Povilas Gaidelionis – tai asmenys, kurie paliko ryškų pėdsaką ne tik Lietuvos istorijoje, bet ir padėjo pamatus dabartinei Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijai. Tuomet, prieš šimtą metų, gimnazija buvo įkurta, kad galintys mokyti žmonės perduotų savo sukauptas žinias kitiems ir taip būtų atgaivinta bei išsaugota lietuvių kalba. Paradoksalu, bet šiandien, praėjus šimtmečiui, mūsų gimtosios kalbos išsaugojimui reikia dėti ne ką mažiau pastangų. Ne todėl, kad lietuviškas raidynas būtų draudžiamas, kaip anais laikais ir ne dėl trijų raidžių, kurias norime įrašyti į abėcėlę, o todėl, kad XXI‑asis amžius kelia vis naujus iššūkius – gyventojų migracija, kalbų ir kultūrų asimiliacija, visuotinė skaitmenizacija lemia tai, kad švietimas gimtąja kalba tampa vis svarbesnis ir reikalingesnis.

Kaip ir tada, taip ir dabar akivaizdu, kad švietimas yra būtinas ne tik kiekvienam individui, siekiančiam asmeninės gerovės, bet ir visai tautai – kad būtų išsaugotas jos identitetas. Todėl šia gražia proga noriu dar kartą pasidžiaugti, kad Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija taip stipriai kovojo už mūsų visų ateities kartų išsimokslinimą ir palinkėti, kad šios energijos ir ryžto užtektų dar ilgam.

Taip pat turiu atsiprašyti Jūsų, kad privalau eiti į Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdį. Problemų ir iššūkių nemažėja! Linkiu Jums ir sau gerų darbo rezultatų.

Kas slypi už šiuo metu Lietuvoje vykstančios visuomenės diskusijos dėl naujo socialinio modelio? Tokiu klausimu 2015 m. balandžio 17 d. „LRT aktualijų studijos“ laidą pradėjo vedėjas Rimgaudas Geleževičius.

Diskusijoje dalyvavęs Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas ragino mažiau kalbėti ir greičiau pereiti prie konkrečių veiksmų, jei norime galvoti apie geresnę Lietuvos žmonių ateitį ir gerovės valstybės kūrimą.

„Esame toli nuo gerovės valstybės, – sakė jis. – Palyginę šalies veiklos rezultatus Europos Sąjungos mastu, matome, kad socialinėje srityje esame pabaigoje. Nuo daugumos šalių atsiliekame tiek dėl prasto biudžeto perskirstymo, tiek dėl didėjančios socialinės atskirties ir beveik mažiausių pajamų.“

A. Syso nuomone, šiandien visos partijos atitolo nuo griežtų ideologinių nuostatų ir tapo pragmatiškesnės. Reikia objektyviai įvertinti šalies būvio kaitą ir priimti sprendimus, kurie stabdytų tolesnę emigraciją, siūlytų geresnę gyvenimo kokybę bei darbo aplinką Lietuvoje. Didesnis darbo užmokestis ir, svarbiausia, normalūs, visiems priimtini darbo santykiai – tai du svarbiausi aspektai darbo rinkoje, kuriems būtina skirti ypatingą dėmesį.

„Problema slypi ne tik algų dydyje, bet ir požiūryje į gamybos, paslaugų ar kitose srityse dirbantį žmogų. Nuo teorinių samprotavimų apie gerovės valstybę turime pereiti prie konkrečių veiksmų ir matymo, kaip gyvena žmonės, ko jiems reikia ir ką reikia daryti, kad jie liktų savo šalyje. Jei žmogaus gyvenimo kokybė gerėja, uždarbis atitinka poreikius, tai jis nesidairo svetur ir gali nuveikti daugiau tėvynėje,“ – kalbėjo Seimo vicepirmininkas.

Algirdas Sysas nesutinka su komentarais, kad dabartinis Darbo kodeksas yra nelanksti tarybinių laikų atgyvena: jo manymu, teoriją reikia susieti su praktika. Šalia Kodekso galioja „nerašyti“ įstatymai, kurie jį padaro labai lankstų. Todėl Seimo vicepirmininkas atmeta politikų ir ekspertų siūlymą apskritai panaikinti „neveikiančias“ normas, nes būtų dar daugiau įstatymų pažeidimų.

„Toks „stagnacinis“ Darbo kodeksas su jį lydinčiais teisės aktais leidžia „paprašyti“ valstybės sektoriaus darbuotojų išeiti neapmokamų atostogų arba visiems in corpore sumažinti algas. Darbo kodeksas tokius dalykus draudžia. Tai neįmanoma nė vienoje ES valstybėje. Tad, kad ir koks „nelankstus“ Darbo kodeksas, realiai šalyje galima atleisti žmones neišmokėjus išeitinės išmokos ir neįspėjus Darbo biržos apie masinius atleidimus,“ – tęsė Algirdas Sysas.

Reaguodamas į laidoje dalyvavusios Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narės liberalės A. Armonaitės aiškinimą apie viduriniąją klasę, jis pasakė, kad jaunieji politikai daro esminę klaidą – tuo pačiu metu siūlo didinti atlyginimus ir mažinti mokesčius. Tai neįmanoma! Be europietiškų mokesčių negali būti nei pajamų, nei taip trokštamos viduriniosios klasės. Gerovės valstybėse – Skandinavijoje ar net JAV yra nemaži progresiniai gyventojų pajamų mokesčiai.

Seimo delegacijos Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Parlamentinėje Asamblėjoje pirmininkas Algirdas Sysas ir kiti delegacijos nariai susitiko su 2015 m. balandžio 19–20 dienomis su darbo vizitu Lietuvoje besilankančiu Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) generaliniu sekretoriumi Lambertu Zanieriu (Lamberto Zannier) ir ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (ODIHT) direktoriumi Maiklu Džordžu Linku (Michael Georg Link).

Svarbiausi susitikimo klausimai – padėtis Ukrainoje, ESBO ir jos institucijų veiksmai Ukrainoje, ESBO Parlamentinės Asamblėjos vaidmuo.

Prezidentei Daliai Grybauskaitei pareiškus, kad, norint įgyvendinti socialinio draudimo reformą, reikėtų didinti mokesčius, nes ji kainuotų per milijardą eurų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) išplatino pranešimą, kuriame teigia, jog parengtam Socialiniam modeliui įgyvendinti ir Lietuvos žmonių gerovei užtikrinti naujų mokesčių nereikės. Neigiamai apie prezidentės poziciją atsiliepė ir Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas.

„Mokslininkai siūlo protingiau perskirstyti šiuo metu surenkamas lėšas. Mokslininkų siūlymas – bazinės pensijos surinkimą ir mokėjimą per 10–12 metų iš „Sodros“ perkelti į valstybės biudžetą. Atitinkamai pamažu mažinant „Sodrai“ mokamą pensijų įmokos tarifą (12 proc. per 12 metų). Mokesčiai nedidės, siūloma tobulinti jų surinkimą. Toks žingsnis leistų „Sodrai“ sukurti kaupiamąjį fondą ir iš jo nuolat didinti pensijas“, – aiškinama pranešime.

Ministerija pabrėžia, kad Socialinį modelį kūrę mokslininkai siūlo į vieną visumą sujungti keturis ramsčius, ant kurių tvirtai ir stabiliai laikytųsi visa Lietuvos socialinė sistema: darbo santykius, užimtumo skatinimą, tvaresnį socialinį draudimą ir skurdo mažinimą. Mokslininkų siūlymai apima darbo jėgos apmokestinimo mažinimą, pagrindinės (bazinės) pensijos finansavimą ir mokėjimą iš valstybės biudžeto, rezervo fondo sukūrimą, socialinio draudimo gavėjų ir atitinkamai mokėtojų rato plėtrą.

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Socialinio darbo katedros profesorius ir vienas iš Socialinio modelio autorių Romas Lazutka sakė, kad naujų mokesčių tikrai nesiūloma: „Siūloma vienus mokesčius (įmokas „Sodrai“) mažinti, o kitus didinti, t.y. iš dalies pakeisti vienus mokesčius kitais“.

Ekonomistas aiškino, kad įmokos „Sodrai“ šiuo metu yra labai didelė našta darbo užmokesčiui, ypač mažesnius atlyginimus gaunantiems darbuotojams. „Tai yra viena iš priežasčių, kodėl algos kartais mokamos „vokeliuose“, – LRT.lt sakė jis.

R. Lazutkos teigimu, geras būdas šią problemą išspręsti yra finansuoti pagrindinę pensijos dalį iš valstybės biudžeto. Tada „Sodros“ įmoką būtų galima sumažinti, tai būtų ir teigiamas postūmis darbo rinkai.

Lėšas pensijų mokėjimui ekonomistas siūlo surinkti iš kitų mokesčių, kurie Lietuvoje yra nedideli: gyventojų pajamų didelėms pajamoms, pelno, turto ir kitų. „Pasiūlytai socialinio draudimo reformai neprieštarauja ir darbdaviai bei bankų analitikai, su kuriais turėjome susitikimų““, – pastebėjo R. Lazutka.

A. Sysas: „Prezidentės poziciją vertinu blogai“

Prezidentės siūlymą priimti tik darbo santykius liberalizuojančias įstatymų pataisas, bet ne tas, kurios apima socialinį draudimą, A. Sysas pavadino blogu, nes visą Socialinį modelį reikėtų suvokti kaip bendrą projektą.

„Socialinio draudimo dalis netgi svarbesnė, nes apima visus Lietuvos gyventojus“, – lrt.lt aiškino jis.

Seimo vicepirmininkas sakė, kad socialinio draudimo sistema yra valstybės pamatas, tačiau siūlomame Socialiniame modelyje jis pasigedo konkrečių tikslų: „Kai mes siūlome reformas, juos visada nurodome – norime, kad būtų mažinama socialinė atskirtis, mažėtų skurdas“.

A. Sysas pastebėjo, kad, jo manymu, mažiau svarbus Darbo kodeksas sulaukia daugiau aistrų visuomenėje, o taip yra, nes darbo santykiai yra labai jautri sritis.

„Kartais atrodo, kad darbdaviai neskaitė siūlomų pataisų, nes vienbalsiai joms pritaria, nors ten yra naujų reikalavimų ir jiems, pavyzdžiui, skirti 5 dienas darbuotojų apmokymams, – svarstė Seimo narys. – Jie turbūt galvoja, kad turės vykdyti tik tas nuostatas, kurios jiems patinka, „mandravoja“, blefuoja.“

Be to, jis skeptiškai įvertino patį ketinimą liberalizuoti darbo santykius: „Galima pagalvoti, kad tą padarius Lietuvoje įsigalės grožis ir gėris“. A. Sysas pabrėžė, kad būtina apsaugoti šiandien ir taip labai ribotas darbuotojų teises.

<...>

SADM pranešime teigiama, kad, įdiegus mokslininkų siūlymus, per artimiausius 3–5 metus Lietuvoje būtų sukurta iki 85 tūkst. naujų ir kokybiškų darbo vietų, tokių, kur būtų mokamas tinkamas atlyginimas ir užtikrinama darbuotojų gerovė. Tai leis sumažinti ne tik nedarbo, bet ir skurdo lygį šalyje.

Negana to, mokslininkų prognozėmis, gyventojai galėtų tikėtis iki 5 proc. didesnių atlyginimų kasmet, o gaunantys minimalų mėnesinį atlyginimą – net 5–10 proc. prieaugio. Darbuotojams taip pat būtų sudarytos galimybės derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus, pavyzdžiui, dirbti keturias dienas per savaitę po 10 val. ir turėti tris laisvas dienas praleisti su artimaisiais.

„Iš esmės keistųsi ir bedarbių padėtis – jiems pirmaisiais nedarbo mėnesiais būtų ne tik padidintos nedarbo socialinio draudimo išmokos, bet jos apskritai būtų mokamos ilgesnį laiką, ir jas gautų didesnė bedarbių dalis. Be to, būtų išplėstas ir motinystės išmokas gaunančių jaunųjų tėvų ratas.

Padėties gerinimas numatytas ir pensininkams, kurie galėtų tikėtis iki 5 proc. pensijų augimo kasmet. To būtų pasiekta per aiškų, su ekonominiais ir demografiniais rodikliais susijusį pensijų indeksavimą, be to, pensijos būtų griežčiau susietos su mokėtomis įmokomis, ir žmogus žinotų bei matytų, kaip jo mokamos įmokos jam kaupia pensiją“, – informuoja ministerija.

Šaltiniai: Delfi.lt, lrt.lt ir lrytas.lt

Subliuško šmeižto burbulas, nukreiptas prieš Europos Sąjungos (ES) komisarą Vytenį Povilą Andriukaitį: jokių dvišalių sutarčių tarp Rusijos ir ES narių nėra, jokie produktai iš Prancūzijos į Rusiją nevežami. O juk neseniai apie komisaro „išdavystę“, neva leidžiant dvišalius susitarimus dėl maisto produktų eksporto, garsiai pasisakė Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir visas būrys Lietuvos dešiniųjų.

Ir tuomet, ir šiandien Europos Komisijos (EK) Prezidentas Žanas-Klodas Junkeris (Jean-Claude Juncker) jokių pretenzijų V. P. Andriukaičiui neturėjo ir neturi. Įdomu, ar jų tebeturi minėti „kritikai“ iš Lietuvos ir kas čia ką laimėjo?

Iš viso šio komisaro V. P. Andriukaičio puolimo skandalo labiausiai išlošė Rusija, kuri garsiai ir viešai buvo pripažinta padėties šeimininke. Dėl Lietuvos politikų skleidžiamų gandų ir kalbų ji galėjo rūšiuoti ES valstybes į drauges ir priešes, bandyti diktuoti joms sąlygas.

Tuo tarpu EK pareiškė, kad nuostatų nekeičia – dėl produktų eksporto negali būti dvišalių susitarimų su Rusija. Pavirtinta, kad (kaip ir anksčiau) Rusija gali atlikti fitosanitarinius tikrinimus bet kurioje iš šalių, o tai nereiškia jokių pavienių susitarimų.

Užsienio spaudos gandų ir, deja, Lietuvos oficialių pareiškimų pripūstas burbulas subliuško. Lietuvos dešinieji, iš gandų sufabrikavę kaltinimus, tyli.

Tai ką, gandais pagrįstas ES pareigūno juodinimas baigėsi be pasekmių? Ar mums gerai, kad Lietuvos dešinieji nepaisė ir nepaiso nei ES institucijų tvarkos, nei kaistančios geopolitinės situacijos grėsmių?

Ką apie tai mano Lietuvos žmonės? Ką mano šią nebūtą problemą ištrimitavusi nacionalinė žiniasklaida? Leido komisaras V. P. Andriukaitis prancūzams vežti lašinius į Rusiją ar neleido? Apie tai, kad leido – viešai prikalbėta ir prirašyta, o apie tai, kad neleido – tyla.

Geros žinios yra bent dvi: pirma, Lietuvos ūkininkai V. P. Andriukaičiui jokių pretenzijų nepareiškė. Atvirkščiai, susitikęs su eurokomisaru, Lietuvos Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas sukeltą skandalą pavadino nesusipratimu ir ėmėsi darbų. Kol Lenkijos ūkininkai, dėl Rusijos embargo patiriantys milžiniškus nuostolius, protestuodami blokuoja kelius, mūsiškiai žemdirbiai ir perdirbėjai, padedami Vyriausybės, intensyviai ieško ir sėkmingai atranda naujų rinkų produkcijai.

Antra gera žinia yra ta, kad gandus pavertę kaltinimais, konservatoriai negavo daugiau balsų savivaldos rinkimuose. Šmeižtas jiems patiems padarė nuostolių.

Vis dėlto negirdėti atsakymo į klausimą, ar bent vienas iš gandų kūrėjų atsiprašys apšmeižto ES komisaro V. P. Andriukaičio? Noriu priminti, kad puikybė yra pirmoji nuodėmių sąraše. Jai prilygstančios asmeninės ambicijos, prieš rinkimus virtusios aršiu kovos įrankiu, tikrai nepuošia krikščioniškai nusiteikusių dešiniųjų.

LSDP spaudos tarnyba

Šaltinis: Delfi.lt

Algirdas Sysas: „Argumentas, kad Lietuvoje sumažėjo gyventojų, yra teisingas, bet užmirštama, kad balsuoti gali visi – ir tie 500-600 tūkst. išvykusių gyventojų iki šiol tą teisę turi. Todėl teiginys, kad kitos mažesnės šalys turi mažiau parlamento narių, mažiau jų turėtų turėti ir Lietuva, ne visiškai atitinka tikrovės. Kai buvo pasirinkta, kad Seimą sudarys 141 narys, buvo atsižvelgta į kitų šalių patirtį. Sprendimas buvo logiškas ir teisingas. Juo labiau, kad mes taikome ir proporcinius rinkimus, ir renkame parlamentarus vienmandatėse apygardose. Jeigu turėtume tokį modelį kaip Skandinavijoje, kur yra tik sąrašai ir nekyla papildomų problemų dėl naujų rinkimų, tada galbūt mažesnis skaičius, atstovavimas tik partijoms, patiems rinkėjams būtų naudingesnis. Juk tai yra komandos, kurios laikosi tam tikrų žaidimo taisyklių. Bet iš mažyčių partijų atėję ar patys save iškėlę parlamentarai dažniausiai nevisiškai įsipaišo į šį kontekstą, o kur dar „gelbėtojų armijos“, kurių atsiranda kiekvienuose rinkimuose. Pastarieji dveji rinkimai parodė, kad iš to praktiškai būna tik dūmai, o rezultato – ne.

Trečias argumentas, į kurį dažnai neįsiklausoma, yra tas, kad demokratija kainuoja. Taip, tai yra pakankamai brangu. Bet dar brangiau kainuoja, kai demokratijos lieka labai mažai. Kuo mažiau Seimo narių, tuo lobistams, kurių veikla Lietuvoje nėra pakankamai gerai reglamentuota, lengviau daryti įtaką. Jų įtaka politiniams sprendimams mokesčių mokėtojams dažnai kainuoja brangiau negu per metus skiriama maždaug 30 mln. eurų suma Seimui išlaikyti. Ir tai yra viso Seimo išlaikymo išlaidos, Seimo nariams skiriama suma yra kur kas mažesnė, nes be jų dar dirba beveik 600 darbuotojų.

Visai neseniai buvo referendumas ir būrys didžiausių entuziastų buvo uždavę šį klausimą. Jeigu Seimas yra toks „blogietis“, Lietuvos gyventojai turėjo progą ateiti ir pasakyti, kad jo narių turėtų būti mažiau. Jeigu tai yra viena ir kertinių problemų, žmonės galėtų balsuoti. Šių argumentų pakanka, kad kiekvienoje sesijoje opozicijos darbotvarkėje nebūtų keliamas šis klausimas. Tai yra populistinis ir visiems suprantamas klausimas. Kur tik nuvažiuoju, reta auditorija, kuri neužduoda klausimo: „Kodėl jūsų tiek daug?“. Kai pradedi aiškinti, išvardini visus argumentus, pradedama klausyti.“

Parengta pagal žurnalą „Veidas“, 2015-04-03, Nr. 13, p. 9

Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas 2015 m. kovo 27 d. „Znad Wilii“ radijuje pasidalijo savo įžvalgomis apie naująjį įstatymo projektą, kuriuo numatomi Civilinio kodekso papildymai ir pataisos dėl registruotos partnerystės.

Šį projektą parašais parėmė Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė, frakcijos nariai Marija Aušrinė Pavilionienė, Birutė Vėsaitė, Giedrė Purvaneckienė ir Juras Požela.

„Socialdemokratai pasisako už žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių gynimą ir tai atsispinti jų programos nuostatose. Aš pritariu partnerystės įstatymo projektui. Juo labiau, kad Lietuvoje nesusituokusios poros gyvena seniai. Tokioms santuokos neįregistravusioms poroms yra būtinas partnerystės institutas, kuris leistų išvengti su šeiminio gyvenimo reglamentavimu susijusių kliūčių. Lietuvoje galioja šeiminė ir partnerystės sutartys. Pastarosios daugiau nei dešimt metų nereglamentuoja jokie įstatymai.“ – kalbėjo Algirdas Sysas.  

Statistikos departamento Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis, 2001 m. Lietuvoje buvo 55,2 tūkstančio santuokos neįregistravusių porų, kurios sudarė 3,2 proc. visų šalies gyventojų. Daugiau kaip trečdalyje (37 proc.) buvo vaikų iki 18 metų. Palyginus Baltijos šalių gyventojų šeiminę padėtį, daugiausia sugyventinių buvo užfiksuota Estijoje – 90 (iš 1000 gyventojų), Lietuvoje ir Latvijoje šis rodiklis atitinkamai buvo 32 ir 28.

Daugelyje ES šalių galima oficialiai įteisinti partnerystę nesituokiant, t.y. sudaryti registruotą partnerystę, kuri laikoma lygiaverte arba prilygintina santuokai. Devyniose ES šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, registruota partnerystė įstatymais nenumatyta. Tam įtakos gali turėti ir religiniai įsitikinimai.

Algirdas Sysas: „Tai žmogaus teisė gyventi taip, kaip jis nori. Socialdemokratai visada pasisako už žmogaus teisių užtikrinimą. Manau, kad pagrindinė priežastis, kodėl Lietuvoje per tiek metų žmonėms nesuteikiama galimybė pasinaudoti savo įgimtomis teisėmis, yra bažnyčios įtaka. Nors bažnyčia ir yra atskirta nuo valstybės, jos daroma įtaka yra nemaža, o šiuo klausimu – didelė. Tai akivaizdu. Dar nesubrendome kalbėti atvirai apie nūdienos aktualijas. Mes bėgame nuo realybės.“

Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas 2015 m. kovo 25 d. „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ teigė, jog mokslininkų parengtam socialinio modelio projektui pirmiausia turi pritarti Trišalė taryba, kuri jau buvo susirinkusi ir ketina projektą apsvarstyti per mėnesį. Tik jai pritarus, šio modelio imsis svarstyti Seimas. Algirdas Sysas abejoja, ar per mėnesį Trišalė taryba baigs nagrinėti šį socialinio modelio projektą.   

„Tai paketas, jungiantis keletą labai didelės apimties įstatymų. Vieni mato tik Darbo kodekso pakeitimus, tačiau yra ir socialinio draudimo įstatymo pakeitimai, kurie reikalauja didelių papildomų finansinių išteklių. Yra įtrauktas ir užimtumo įstatymų paketas. Tačiau nėra įstatymo dėl skurdo ir socialinės atskirties mažinimo, nors mokslininkai teikė pasiūlymus. Taigi, reikės ilgai ir kruopščiai dirbti. Žinant skirtingas socialinių partnerių nuostatas ir pažiūras, nemanau, kad bus susitarta greitai dėl abipusiai naudingo projekto. Seimui teks palaukti. O man labiau norėtųsi komentuoti tik tą projekto variantą, kurį pateiks Trišalė taryba“ – kalbėjo Algirdas Sysas.  

Seimo vicepirmininkas įsitikinęs: „Vieša diskusija – neišvengiama. Skiriasi tiek darbuotojų, tiek ir darbdavių požiūris. Reikia pripažinti, kad mokslininkų pateiktas modelis – labai modernus, šiuolaikiškas, naujoviškas, galbūt lenkiantis kitų valstybių modelius, tačiau jis atitrūkęs nuo realybės. Mes neturime idealių darbdavių, idealių darbuotojų, idealių darbo santykių, kurie užtikrintų, kad įdiegus naująjį modelį, visa mūsų visuomenė liktų patenkinta.“

Jis atkreipė dėmesį, kad visų pirma reikėtų atsakyti į klausimą, ko šiuo socialiniu modeliu siekiama? Ar pakeitimai darbo užmokesčio srityje leis darbuotojams gauti didesnę algą? Atsakymo į šį klausimą jis nerado, tačiau rado siūlymus, kaip lengviau atleisti darbuotoją iš darbo su mažesnėmis išmokomis. „Reikėtų grįžti į realias pozicijas, realų gyvenimą. Ir todėl, kai Trišalė taryba, realiai veikiantys asmenys darbo rinkoje, nuleis tą modelį iš padangių ant žemės, jis įgaus aiškesnius kontūrus ir bus pateiktas Seimui“, – kalbėjo jis.

Algirdas Sysas pastebėjo, kad šio modelio viešinimas neišvengė klaidų vien dėl to, jog visų pirma buvo pradėta kalbėti apie socialinio modelio rengimui skirtas didžiules pinigų sumas. Po to buvo pristatomi tokie „perliukai“, kaip lengvesnis atleidimas, sumažinta išeitinė pašalpa, kurie neišvengiamai iššaukė visuomenės nepasitenkinimą ir neigiamas emocijas. Be to, mokslininkų darbo grupei buvo skirta labai mažai laiko, o socialinio modelio pristatymuose dalyvaudavo specialistai, atitinkamų sričių atstovai, bet ne plati visuomenė.    

Seimo Pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas 2015 m. kovo 23 d. dalyvavo seminare-diskusijoje „Informacija ir žinios parlamento veikloje. Parlamentinių tyrimų departamento indėlis“. Šį renginį organizavo Seimo kanceliarijos Parlamentinių tyrimų departamentas, minėdamas veiklos 25-metį.

Seminare-diskusijoje pristatyta Parlamentinių tyrimų departamento veikla ir aptartos aktualios teisėkūros problemos.

Lietuva džiaugiasi išsirinkusi naujus miestų ir rajonų merus, savivaldybių tarybas. Žmonės kupini vilčių. Tačiau, savivaldos rinkimai baigti 57-iose iš 60 savivaldybių. Dėl šiurkščių rinkimų įstatymų pažeidimų buvo panaikinti Trakų rajono savivaldybės tarybos rinkimai, o Širvintų rajone buvo pripažinti negaliojančiais tiesioginių mero rinkimų rezultatai. Šiose savivaldybėse pakartotiniai rinkimai vyks 2015 m. birželio 7 d. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas pranešė, kad VRK taip pat panaikino savivaldybių tarybų ir mero rinkimų rezultatus Šilutės rajone. Ten pakartotiniai rinkimai vyks birželio 21 d.

Laikas pradėti sąžiningą konkurenciją. „Juodosios“ technologijos ar kitokie netaktiški veiksmai rinkimų kampanijos metu turi būti nutraukti. Negalima taikstytis su nekorektiškai rinkimuose besivaržančiais kandidatais, kurie, siekdami išrinkimo, yra pasirengę daryti šiurkščius demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų principų pažeidimus. Ypač, negalima taikstytis su tais kandidatais, kurie ne pirmą kartą patenka į savotišką su įstatymų pažeidimais susijusių „nesusipratimų“ sūkurį.

Per šiemetinius savivaldybių tarybų ir merų rinkimus tiek apygardos, tiek VRK pripažino, kad Darbo partijos Širvintų rajono kandidatai elgėsi nesilaikydami įstatymų. Kad ir mažavertės dovanėlės – nemokamas laikraštis „Širvintų kraštas“, lazeriukai su užrašu „Mes už Živilę Pinskuvienę“, sėklų rinkinukai su agitacine medžiaga, galėjo padaryti įtaką rinkėjų apsisprendimui. Juo labiau, VRK pateiktos deklaracijos neatitiko tikrovės, nes realiai išplatintas mažareikšmių dovanėlių kiekis buvo gerokai didesnis. Be kita ko, kyla klausimas, kodėl buvo sulaikytas žmogus su nemenka grynųjų pinigų suma smulkiomis eurų kupiūromis ir lankytinų žmonių sąrašu, bei pradėtas ikiteisminis tyrimas?

Šių rinkimų metu jau reikėjo elgtis išmokus gautas pamokas ir nekartoti tų pačių nesąžiningų metodų. Tikėtina, kad palaipsniui Lietuvoje rinkimai vyks taip, kaip vyksta visose demokratinėse, civilizuotose šalyse. Tuose rajonuose, kuriuose anksčiau buvo panaikinti rinkimų rezultatai, savivaldybių rinkimai jau vyko sklandžiau, laikantis įstatymų. Kuo daugiau bus išaiškinta neskaidrių rinkimų atvejų, tuo ateityje jie bus sąžiningesni, o konkurencija garbinga.

„Jei visa kampanija vyko laikantis įstatymų, nėra reikalo taip stipriai jaudintis ir prieštarauti VRK pateiktam prašymui ištirti užfiksuotus pažeidimų atvejus, – 2015 m. kovo 18 d. „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Sąmokslo teorija“ kalbėjo LSDP centrinio rinkimų štabo vadovas Algirdas Sysas. Iškilusį klausimą visada galima išspręsti, išsiaiškinti ar viskas buvo atlikta teisingai, be pažeidimų. Jei kyla abejonės, jas galima išsklaidyti. Dėl tokių kreipimųsi neturėtų būti grasinama valdančiajai koalicijai ir Valstybei.“

Labai norėtųsi, kad politikės išreikštas noras „tikėti, kad gyvename teisinėje ir demokratinėje valstybėje, kur gerbiamas kiekvieno žmogaus pasirinkimas, jo valia. Teisingumas, o ne įžeistos politikierių ambicijos turi nugalėti“ išsipildytų, o rinkimai vyktų laikantys rinkimų įstatymo nuostatų.

Kasmet Seimo Aplinkos apsaugos komitetas kviečia paminėti Pasaulinę Žemės dieną iškilmingu renginiu Vilniaus miesto Nepriklausomybės aikštėje. Ta proga 2015 m. kovo 20 d. Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas, Aplinkos apsaugos komiteto ir kiti Seimo nariai iškėlė Žemės vėliavą, taip pažymėdami ir Pavasario lygiadienį su įspūdingu gamtos bei astronomijos reiškiniu – daliniu Saulės užtemimu.

Atkreipdamas aikštėje susirinkusiųjų dėmesį į šį sutapimą, Algirdas Sysas paragino saugoti žemę, tausoti jos gamtinius išteklius. Jis kvietė mažiau vartoti, daugiau rūšiuoti, kad į sąvartynus, pakeles, miškus ir vandens telkinius nepatektų neorganinių ir chemiškai kenksmingų šiukšlių. Jis pabrėžė, kad kitos tokios planetos neturime, todėl privalome ją išsaugoti ateities kartoms.

Įžangos žodyje Seimo narys ir Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Linas Balsys sakė matąs Lietuvos žmonių akyse susirūpinimą dėl žemės likimo ir kylančių klimato kaitos, aplinkos apsaugos problemų. Jis paragino ypač rūpintis Baltijos jūra, kuri yra viena labiausiai užterštų jūrų ir kvietė Seimo narius ratifikuoti Helsinkio konvenciją, garantuojančią ir reglamentuojančią Baltijos jūros apsaugą.

Deja, neatsakinga žmogaus veikla ir abejingumas daro labai didelę įtaką klimato kaitai, dirvos erozijai, floros ir faunos nykimui.

Internetinis naujienų centro tinklalapis „Common Dreams“ skelbia, kad apie 26 milijonus tonų plastiko pakuočių ir kitokių šiukšlių patenka į jūras ir vandenynus. Dažniausios atliekos vandenyje yra: plastiko maišai, cigarečių nuorūkos, maisto pakuotės, medvilniniai tamponėliai ir krapštukai, plastikinės kosmetikos prekių detalės.

Teršti pradeda žmogus, nusipirkęs daiktą, kuris visas arba jo dalys galiausiai tampa šiukšle. „Žmogus perka, o jūra sumoka“ – toks yra organizacijos „Surfrider Foundation“ kampanijos, skirtos atkreipti dėmesį į vandenynų ir jūrų taršos problemas, šūkis. Organizatoriai skelbia, kad daugiau nei 250 žuvų, paukščių ir kitų gyvūnų rūšių gresia mirtis dėl į vandens telkinius patekusių šiukšlių ir kitokių cheminių atliekų.

Jie kviečia prisijungti prie devynių žingsnių ekologinės programos, kad būtų apsaugoti vandens telkiniai:

1.       Saikingai ir atsakingai vartoti

2.       Mažinti atliekas ir išmetamų pakuočių kiekius

3.       Taisyti sugedusius daiktus arba surasti naujus jų panaudojimo būdus

4.       Išmesti atliekas tik tam skirtose vietose

5.       Rūšiuoti ir atiduoti atliekas perdirbti

6.       Rinktis „švaresnį“ keliavimo būdą

7.       Nepalikti šiukšlių, kitų apsilankymo ar viešnagės gamtoje ženklų

8.       Taupyti vandenį ir elektros energiją

9.       Prisijungti prie aplinkos apsaugos kampanijos.

Nuotraukose „Surfrider Foundation“ kampanijos vaizdinės medžiagos pavyzdžiai.

Gerbiamieji,

Prieš 25-erius metus mūsų pergalė buvo grįsta ryžtu gyventi laisvai ir nepriklausomai. Mūsų kelias į tikrąją demokratiją ir socialinį teisingumą tapo kelrodžiu daugeliui valstybių ir viena iš pažangos varomųjų jėgų.

Į Kovo 11-ąją mus vedė vienybės dvasia ir socialdemokratinės vertybės - laisvė, teisingumas, pagarba žmogaus teisėms, visiems lygios galimybės visose socialinėse srityse, deramas užmokestis už darbą.

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga linkiu daugiau solidarumo, patriotiškumo, kūrybiško darbo žmonių ir Tėvynės vardan.

Algirdas Sysas

Vyriausybė pritarė Krašto apsaugos ministerijos parengtam įstatymo pakeitimo projektui, sudarančiam galimybę pakviesti karius į devynių mėnesių nuolatinę privalomąją karo tarnybą. Neabejojama, kad pagrindinis 2015 m. kovo 10 d. prasidėsiančios Seimo pavasario sesijos klausimas bus nuolatinės privalomosios šauktinių pradinės karo tarnybos grąžinimas. Seimo vicepirmininko Algirdo Syso nuomone, staiga atsiradusio klausimo svarstymas labiau primins mėtomą karštą bulvę ir iššauks diskusijų gausą.

„Jei konservatorių vyriausybė nebūtų labai sumažinusi krašto apsaugos finansavimo, toks klausimas nekiltų, o Lietuvos kariuomenės tiek kokybinis, tiek ir kiekybinis stovis būtų buvęs kur kas geresnis nei yra dabar“, - „Žinių radijuje“ kalbėjo Seimo vicepirmininkas. Tenka susitikti su gyventojais įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose, kurių nuomonė dėl šauktinių kariuomenės labai skiriasi. Deja, tik maža jų dalis pritaria tokiai kariuomenei.“

Be pradinės karo tarnybos grąžinimo Seimas svarstys žmonių gyvenimo kokybės gerinimo, darbo užmokesčio, minimaliosios algos didinimo, pensijų kompensavimo vykdymo, neteisėtai sumažintų darbuotojų atlyginimų kompensavimo tvarkos klausimus.

Nusimato intensyvi pavasario sesija, į kurią bus įtraukti nauji Vyriausybės parengti projektai su nesvarstytais praėjusios rudens sesijos klausimais. Rudens sesijos metu pirmumas buvo skirtas euro įvedimo Lietuvoje ir 2015 metų biudžeto klausimams, o Seimo narių įregistruotų įstatymų pataisų buvo svarstoma nedaug.

Šį pavasarį LRS vicepirmininkas tikisi konstruktyvaus darbo, kadangi Seimas dažniausiai sutaria visais klausimais, nepalikdamas vietos beprasmiams ginčams ir rietenoms. Be to jis pastebėjo, kad kai kurių klausimų, pavyzdžiui pensijų grąžinimo, neįmanoma įgyvendinti per vienerius metus, kaip to reikalauja konservatorių lyderiai, ir pakvietė atsisakyti populistinių pasisakymų.