GPM panaikinimas Lietuvoje tik padidintų socialinę nelygybę

Gyventojų pajamų mokesčio (GPM), kuris mūsų šalyje siekia 15 proc., panaikinimas, siekiant mažinti darbo jėgos apmokestinimą, teoriškai yra gera idėja.

Tačiau praktiškai jos realizavimas Lietuvoje šiuo metu tik dar labiau padidintų socialinę nelygybę. Valstybės biudžetas prarastų net 15 proc. pajamų – būtent tiek surenkama iš GPM, o užpildyti atsiradusias spragas nebūtų kuo. Todėl čia reikia pragmatinių sprendimų, o ne utopinių pasiūlymų. Pirmiausia, turėkime galvoje, kad Lietuvos BVP (bendrojo vidaus produkto) perskirstymas per valstybės biudžetą – mažiausias Europos Sąjungoje (ES) ir siekia tik 27,2 proc. (ES vidurkis – 39,4 proc.). Ir dėl to mūsų šalyje vyrauja labai daug socialinių problemų. Lietuvoje žemiau skurdo ribos gyvena apie penktadalis žmonių, šiek tiek blogiau – tik Bulgarijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Kroatijoje ir Rumunijoje (ES vidurkis – 16-17 proc.). Vidutinė mėnesio alga atskaičius mokesčius 2014 metais Lietuvoje buvo 524 eurai, mažesnė tik Vengrijoje – 503 eurai, Rumunijoje – 398 eurai, Bulgarijoje – 333 eurai.

Dėl viso to socialinė nelygybė Lietuvoje nemažėja. GINI indeksas, rodantis, kokią dalį visų pajamų gauna 10 proc. turtingiausių šalies gyventojų, Lietuvoje 2013 m. tebesiekė 34,6 (ES vidurkis – 30,5). S80/S20 indeksas, rodantis skirtumą tarp 20 proc. turtingiausių ir 20 proc. vargingiausių visuomenės gyventojų pagal pajamų lygį – 6,1 (ES – 5). GINI ir S80/S20 indeksai rodo prastesnę ar panašią situaciją tik atitinkamai Bulgarijoje (35,4 ir 6,6), Graikijoje (34,4 ir 6,6), Ispanijoje (33,7 ir 6,3), Latvijoje (35,2 ir 6,3), Portugalijoje (34,2 ir 6) ir Rumunijoje (34 ir 6,6). Ką tai reiškia? Kadangi GPM sudaro net 15 proc. Lietuvos valstybės biudžeto (o tai yra labai dideli pinigai net su tokiu mažu perskirstymu kaip Lietuvos), dėl susitraukusio biudžeto, neturint garantuotų šaltinių, kaip padengti tuos praradimus dėl GPM panaikinimo, perskirstymas dar labiau sumažėtų, o socialinės problemos dar labiau paaštrėtų. Nors siūlantys naikinti GPM tvirtina, kad iš to išlos gyventojai, nes turės daugiau pajamų, tačiau iš tiesų GPM panaikinimas bendrai visos visuomenės gerovei to laukiamo teigiamo poveikio neturės. Kodėl? Dar kartą pabrėžiu – jis padidins socialinę nelygybę ir atskirtį. Panaikinus GPM, didesnes pajamas gaunantys iš to sutaupytų kokius 500 eurų, o uždirbantys vidutinį šalies ar mažesnį atlyginimą – tik kokius 50 eurų. O net 80 proc. Lietuvos gyventojų gauna iki 1,5 tūkst. eurų pajamų per mėnesį... Panaši situacija yra ir su pridėtinės vertės mokesčiu (PVM), kuris Lietuvoje siekia 21 proc. t.y., vienas iš didžiausių Europoje. Juo juk yra apmokestinamos kasdienės prekės, kurias kiekvieną dieną perkame ir vartojame. Pakėlus PVM, gaunantys mažas pajamas už tuos pačius maisto produktus santykinai mokėtų daugiau nei gaunantys didesnes pajamas.

Nors kaimyninėje Lenkijoje PVM siekia 23 proc., tačiau ten – didelės lengvatos mėsai, daržovėms ir kt. būtiniems maisto produktams, ir tai radikaliai keičia situaciją. O Lietuvoje, naikindami GPM ir keldami PVM, socialinės lygybės nesumažintumėme, o tik didintumėme. Pasiūlymas – tuo pačiu metu panaikinti GPM ir įvesti visuotinį nekilnojamo turto (NT) mokestį, taip neva ir kompensuojant tuos 15 proc. valstybės biudžeto praradimus, – yra nerealistiškas. Aš esu už visuotinį NT mokestį, tačiau realybė yra tokia, kad visada yra praktiškai neįmanoma įvertinti visiškai naujo mokesčio surinkimo efektyvumo tol, kol jis neįvestas. Juk jau išbandėme su NT mokesčiu prabangiam turtui (kai nuo 2013 m. fizinių asmenų NT vertei viršijus 1 mln. litų, viršijanti dalis buvo apmokestinama 1 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifu; nuo 2015 m. sausio 1 d. – viršijus 220 000 eurų, viršijanti dalis apmokestinama 0,5 proc.) – 2013 metais NT mokesčio buvo surinkta nebe 17 mln. litų, o vos 5 mln. Todėl pirmiau reikėtų įvesti visuotinį NT mokestį, įvertinti jo surinkimo efektyvumą ir tada, jei mokesčio surinkimas pateisina lūkesčius, – galima keisti ir kitų mokesčių tvarką, o ne – naikinti GPM ir po to stebėti, kaip surenkamas visuotinis NT mokestis. Negalime kalbėti taip teoriškai: štai panaikinsime vieną mokestį, įvesime kitą naują mokestį, surinksime iš jo pinigų valstybės biudžetui, dar paimsime iš kitos srities, kažkiek ištrauksime iš šešėlio ir turėsime lėšų subalansuoti biudžetą. Taigi, privalome užsitikrinti tvirtus šaltinius valstybės biudžeto spragoms užpildyti. Europos Komisija, Tarptautinis valiutos fondas ir Pasaulio bankas ne kartą kritikavo Lietuvą dėl iškreiptos mokesčių sistemos: progresinių mokesčių nebuvimo, pernelyg didelio darbo jėgos apmokestinimo bei pernelyg mažo – kapitalo, pelno ir kitų pajamų iš verslo. Tai turi pasikeisti. Džiaugiuosi, kad Lietuvoje jau keičiasi požiūris į mokesčius ir jų mokėjimą valstybei. Lietuvos laisvosios rinkos instituto kasmet organizuojama diena be mokesčių diena šiemet buvo ypač plačiai kritikuojama dėl požiūrio į valstybę (valdžią) kaip nereikalingą institutą. Toks požiūris valstybei iš vidaus kenkia dar labiau nei geopolitiniai iššūkiai.

Tačiau bet kokie mokestiniai pakeitimai turi būti labai gerai pasverti, o ne vykdomos naktinės mokesčių reformos. Lietuva pirmiausiai privalo išsiveržti iš paskutinių pozicijų ES pagal įvairius socialinius rodiklius. Tai – valstybės garbės reikalas. Nemažėjanti socialinė nelygybė – ir vienas iš svarbiausių gausios emigracijos veiksnių. O Lietuva turi tapti patraukli vieta gyventi savo piliečiams. Lietuvos politikai, verslininkai ir bankų ekspertai, dirbantys taip pat ir Skandinavijos bankams, pagaliau privalo nustoti proteguoti vien turtingųjų interesus, o įsisąmoninti, kad socialinių skirtumų gilinimas kenkia visai visuomenei. Ekonomistai jau seniai yra įrodę – kuo visuomenėje daugiau socialinės lygybės, tuo ji labiau klestinti ir turtinga.

Pranešimas spaudai

 

Dėl tikrovės neatitinkančios informacijos

2015 m. gegužės 27 d. pagrindiniai Lietuvos interneto portalai ir laikraščiai, remdamiesi „Žinių radijo“ parengtu pranešimu „Seimo vicepirmininkas kritikuoja savus“, pradėjo platinti tikrovės neatitinkančią subjektyvią informaciją. Radijo laidoje „Pozicija“ aš, Seimo vicepirmininkas, socialdemokratas Algirdas Sysas, kalbėjau apie kandidatą į švietimo ministrus, kitus klausimus.

Pranešime pateiktos kelios citatos, iš kurių paminėtina ši: „Aš tikrai mačiau geresnių kandidatų – ir pirmasis, mano kolega Vydas Gedvilas, tikrai vertas to posto. Jis buvo Seimo pirmininkas, vicepirmininkas. Staigiai ištraukiama neaiškios kilmės (kandidatė – red.)“.

Šia citata paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija, neva man naujoji švietimo ministrė yra neaiškios kilmės. Atsakingai pareiškiu, kad kalbėdamas apie ankstesnį kandidatą į švietimo ministrus Vydą Gedvilą, aš kalbėjau apie neaiškios kilmės, skirtingai vertinamas pažymas.

Siekdamas teisingos ir nešališkos informacijos skleidimo, prašau atsiprašyti suklaidintų skaitytojų ir paneigti neteisingą pokalbio interpretaciją. Savo ruožtu, noriu nuoširdžiai atsiprašyti švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės už nekorektišką žurnalistų poelgį.

 

Seimo Pirmininko pavaduotojas
Algirdas Sysas

 

 

Apie kandidatę ir žmogaus teises

Seimo vicepirmininkas, socialdemokratas Algirdas Sysas „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ pripažino, kad Darbo partija pasiūlė ne pačią geriausią švietimo ir mokslo ministro kandidatūrą. Jis apgailestavo, kad ministro paskyrimo procedūra trunka ilgai. Laidos vedėjo Aurimo Perednio paklaustas, ar šį kartą Prezidentė patvirtins siūlomą kandidatę, Algirdas Sysas atsakė:

„Bijau, kad gali skirti. Aš tikrai mačiau geresnių kandidatų – ir pirmasis, mano kolega Vydas Gedvilas, tikrai vertas to posto. Jis buvo Seimo Pirmininkas, vicepirmininkas. Man buvo keista, kodėl Vydo Gedvilo kandidatūra buvo atmesta dėl kažkokių skirtingai vertinamų pažymų.“

Pasak Algirdo Syso, kandidato skyrimo procedūra užtruko dėl žaidžiamų „neaiškių žaidimų“ ir dėl pačios Prezidentūros, sudarančios papildomų problemų, kritikuojančios dabartinę koaliciją ir teigiančios, kad Darbo partijos kandidatai yra blogi. Vietoj bendradarbiavimo, padedant spręsti kylančias problemas ir parenkant patį kompetentingiausią, geriausiai išmanantį kandidatą, buvo sudaromos kliūtys.

Pokalbiui pakrypus apie Prezidentūros reikalavimą gerai mokėti užsienio kalbą, Algirdas Sysas kalbėjo, kad kalbų ne visada prireikia. Iš tiesų vadybiniai gebėjimai, kuriais turėtų pasižymėti ministras, yra svarbesni, juolab, kad būtina tęsti nesibaigiančią švietimo sistemos pertvarką.

Į žurnalisto priekaištą, kad politinė sistema su tokiu paprastu klausimu susitvarko gana sunkiai, Seimo vicepirmininkas teigė:

„Skirtingos valdžių grandys turi savo matymą, ambicijas ir kiekviena siekia savo tikslų – ne valstybės, ne žmonių, ne tų pačių mokinių, akademinės bendruomenes gerovės. Yra toks pasistumdymas: jūs man, tai aš jums. Tai mano mintys. Jeigu mes mėnesį negalime išspręsti ministro klausimo, tai jau klausimas visoms grandims“.

Kalbėdamas apie partijų susitarimą dėl žmogaus teisių klausimo, Algirdas Sysas prisipažino nežinantis, kiek gali likti šį dokumentą pasirašančių partijų ir koks bus galutinis susitarimo tekstas. Jis pastebėjo, kad arši reakcija tik patvirtina atskirų partijų požiūrį į žmogaus teises ir laisves. Yra parengtas tik susitarimo projektas, kurį aptaria ir ieško sutarimo visos partijos. „Bėgdami nuo sprendimų priėmimo, mes juos tik atitolinsime – kalbėjo A. Sysas. – Tačiau aktualija išliks – turime pripažinti, kad šalia gyvena kitokios orientacijos Lietuvos piliečiai, mūsų rinkėjai ir mokesčių mokėtojai. Neužtikrinę šalyje žmogaus teisių ir laisvių neteksime tų, kurie jaučiasi suvaržyti. Tokie piliečiai, greičiausiai, nusipirks bilietą į tą šalį, kurioje teisės ir laisvės yra garantuojamos.“

A. Sysas skeptiškai vertina siūlomą darbo santykių revoliuciją

Seimo vicepirmininkas, socialdemokratas Algirdas Sysas skeptiškai vertina mokslininkų parengtą socialinį modelį. Politikas trečiadienį teigė, kad šis modelis yra skirtas idealiai visuomenei.

„Jeigu keičiame vieną ar kitą įstatymą, turime matyti naudą, kas iš to išlošia. Išloš darbuotojas, pagaliau padidės Lietuvoje atlyginimai? Tam reikia įrodymų. Tai yra idealiai visuomenei parašytas dokumentas. Aš, perskaitęs tą dokumentą, esu neblogai įsigilinęs. Mes neturime idealios visuomenės ir turime tą modelį „dėti“ ant veikiančios visuomenės“, - interviu Žinių radijui tvirtino A. Sysas.

Jo teigimu, jei atleisdamas žmogų darbdavys taupė ir nenorėjo mokėti jam šešių mėnesių išeitinės išmokos, taupys ir dviejų mėnesių išeitinę.

„Užtikrinti, kad kiekviena įstatymo nuostata būtų vykdoma, yra svarbiausias dalykas. Atleisti greitai žmogų nėra modernumas. Aš manau, kad modernu tai, kai mes užtikriname šitam žmogui garantijas, darbo vietą, normalų atlyginimą ir jis nori gyventi čia. Jei to nepadarome, jis nusiperka bilietą į vieną pusę“, - teigė Seimo vicepirmininkas pabrėžęs, kad profesinės sąjungos kelia aktualius klausimus darbuotojo gynimo srityje.

A.Syso tvirtinimu, Seimas dabar laukia Trišalės tarybos, kurioje vyksta sudėtingos diskusijos dėl socialinio modelio nuostatų, dokumento, kuris pateks į Vyriausybę.

„Kai Vyriausybė nuspręs, kad galima ignoruoti vienos ar kitos pusės pastabas, apkarpytą, nepilną ar dalinį dokumentą teikti Seimui, tada Seimas svarstys. Ten dar yra, mano galva, svarbiausias socialinio draudimo paketas, kuris liečia kiekvieną pilietį. Arba mes matome tą visumą ir tada sprendžiame, kaip balansuojame, kaip kompensuojame vienus praradimus kitais. Nes iš konteksto išgirstu, kad 12 metų mažinsime socialinio draudimo mokestį darbdaviui. Kyla klausimas, kuo padengsime tą trūkumą. Kol kas nematau visų dalykų ir man kyla vienas ar kitas klausimėlis“, - sakė A. Sysas.

Premjeras Algirdas Butkevičius tikisi, kad socialinis modelis Vyriausybei bus pateiktas iki gegužės pabaigos. Tuo tarpu Trišalė taryba birželio 16 dieną planuoja tęsti diskusijas dėl naujo darbo santykių reglamentavimo, kuris kelia nesutarimus.

Socialinis modelis iš viso apima apie 40 teisės aktų.

Profesinės sąjungos kritikuoja planus mažinti darbo užmokestį, atleidimo supaprastinimą, išeitinių išmokų apkarpymą ir įspėjimo terminų sutrumpinimą, maksimalios darbo laiko savaitės ilginimą, terminuotų darbo sutarčių įteisinimą. Tuo tarpu darbdaviai mano, kad liberalizavus darbo rinką bus galima sukurti nemažai naujų darbo vietų ir įdarbinti dalį bedarbių, kurių interesų dabar negina niekas.

http://www.delfi.lt

Visos teisės saugomos © 2013 Algirdo Syso svetainė. sukūrė: Luxus Creations.