Filtras
  • Lietuviai ties išnykimo slenksčiu?

    2014 m. lapkričio 26 d., Seimo Spaudos konferencijų salėje vyko diskusija „Lietuvos demografinė situacija ir ateities scenarijai“. Ją organizavo LRS Pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas ir Seimo narė Giedrė Purvaneckienė kartu su Vytauto Didžiojo universitetu. Diskusijoje pranešimus skaitė Vytauto Didžiojo universiteto Demografinių tyrimų centro vadovė prof. Vlada Stankūnienė ir prof. dr. Aušra Maslauskaitė, bei Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė dr. Audra Sipavičienė.

    Pasak profesorės Stankūnienės, net pasitelkus visas gimstamumo ir emigracijos optimistines prielaidas, Europos Sąjungos statistikos tarnybos „Eurostat“ prognozės Lietuvai gana liūdnos: 2040 metais gyventojų skaičius sumažės iki 2 mln., o iki 2060 m. jis nukris iki 1, 8 mln.

    „Per nepriklausomos Lietuvos dvidešimt penkmetį išryškėjo demografiniai pokyčiai, leidžiantys įvertinti patirtus praradimus, rengti prognozes ir atitinkamai vykdyti valstybės politiką“, - kalbėjo Algirdas Sysas „Laisvosios bangos“ radijo laidoje „Prospektas“.

    Gimstamumo požiūriu Lietuva šiek tiek viršija ES vidurkį. Tačiau Lietuvoje gimstamumas nedidėja. Todėl prognozuojama, kad 1990 metais suintensyvėjęs gyventojų skaičiaus mažėjimas Lietuvoje išliks sparčiausias tarp visų Europos Sąjungos šalių.

    “Visose ES šalyse, išskyrus Prancūziją, gimstamumas yra mažesnis už mirtingumą. Tokie rezultatai negali džiuginti. Reikia pripažinti, kad tai yra palaipsniui besireiškianti grėsmė. Privalome turėti omenyje, kad kiekvienas politinis sprendimas turi pasekmes“, – sakė vicepirmininkas. Anot jo, nepakanka vien kurti šeimos koncepciją. Reikia rimtai apgalvoti, kokią įtaką padarys sprendimas žmogui, šeimoms, valstybei.

    „Kas buvo padaryta krizės metu?,“ - klausė Algirdas Sysas ir atsakė, kad pirmiausiai paramos neteko vaikus auginančios jaunos šeimos, kurių ne viena patyrė ir nedarbo grėsmę. Jauniems žmonėms sunkiausia rasti darbą, jų maži vaikai dažniausiai serga. Krizės metu buvo sumažintos bedarbių ir ligos pašalpos, kaip ir atlyginimai. Tokia politika paspartino emigraciją, sumažino gimstamumą, padidino pašalpų gavėjų gretas.  

    Algirdas Sysas pastebėjo, kad nė viena šalis neturi tokių ilgų su santykinai didelėmis išmokomis vaiko priežiūros atostogų, kokios yra Lietuvoje. Vicepirmininkas pabrėžė, kad išmokų ir pašalpų vaiko priežiūrai padidinimas neišsprendžia gyventojų mažėjimo problemos. Ji turi būti sprendžiama kompleksiškai.

    Algirdas Sysas įvardijo jaunų žmonių išvykimo ir šeimų kūrimo kitose ES šalyse priežastis. Tai darbo ir asmeninio gyvenimo bei šeimos derinimas. „Jei galėtume suderinti šiuos dalykus, nė viena šeima neišvažiuotų iš Lietuvos, – sakė jis.  Šiuo metu Lietuvoje santykiai darbo rinkoje yra labai nelankstūs. Į mūsų darbuotoją žiūrima kaip į darbo priemonę, o ne pridėtinę vertę kuriančią asmenybę.“ Nors įstatymai reglamentuoja lankstų darbo grafiką, šių nuostatų laikomasi retai. Su darbdaviu dažnai sunku susitarti dėl ankstesnių ar vėlesnių darbo valandų, kai tenka prižiūrėti mažametį.

    „Santykiai darbo rinkoje, galimybė palikti vaikus ikimokyklinėse įstaigose, užklasinė ar popamokinė veikla, nuosavo būsto klausimas - viso šito trūksta jaunoms šeimoms, kurios galėtų geriau jaustis ir neieškoti laimės kitose šalyse“, - kalbėjo Algirdas Sysas.

    Vakarietiškas šeimos modelis – tai dar viena gimstamumo mažėjimo priežastis. Vidurio Europos šalyse šeimas pradedama kurti vėliau. Vaikus gimdo materialinę gerovę susikūrusios vyresnio amžiaus moterys.

    Diskusijos metu buvo paliesta ir sparčiausio ES senėjimo problema. Per 20 metų vyresnio amžiaus gyventojų skaičius ženkliai didėjo, palyginus su kitomis ES šalimis Lietuva senėjo intensyviausiai. Maždaug 2050 m. kas dešimtas žmogus bus vyresnis nei 80 metų amžiaus. Jei šiuo metu darbingo amžiaus žmonių yra apie 2 mln., po keturiasdešimties metų jų gali likti tik 1 mln.

    Gyventojų skaičiaus mažėjimą Lietuvoje taip pat lemia labai aukštas mirtingumo lygis. Lietuviai nesirūpina savo sveikata, veda žalingą gyvenimo būdą. Labai daug žmonių miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Lietuva pirmauja ES pagal rizikingo elgesio nulemtas mirties priežastis, savižudybes ir smurtines mirtis. Lietuvoje suvartojama daugiausiai alkoholio lyginant su kitomis ES šalimis.

    Atsižvelgiant į visas išvardytas kliūtis ir problemas, telieka padaryti išvadą, kad vieno vaisto nuo visų ligų nėra. Reikalingas kompleksiškas sprendimas, nes vien didelėmis ir ilgalaikėmis išmokomis demografijos problemos neįmanoma išspręsti. 

  • Kas padėtų mažinti skurdą?

    Statistikos departamento duomenimis, žemiau skurdo ribos 2013 m. gyveno kas penktas Lietuvos gyventojas, o lyginant su 2012 m. skurstančiųjų padaugėjo 2 proc.

    LRS vicepirmininkas Algirdas Sysas pripažino, kad visuomenėje nelygybė didėja. Viena iš jos priežasčių yra anksčiau įšaldytas ir nedidėjantis darbo užmokestis. 

    „Vyriausybė deda visas pastangas, - kalbėjo Algirdas Sysas, - siekdama išjudinti iš mirties taško biudžetinio sektoriaus darbuotojų atlyginimų klausimą, kad žmonės realiai pajustų pajamų padidėjimą. Galbūt po metų galėsime sakyti, kad skurdas ir atskirtis šiek tiek sumažėjo.“  

    Nemaža dalis gyventojų baiminasi, kad euro įvedimas taip pat gali daryti įtaką jų pajamų dydžiui ir pabloginti padėtį. Anot vicepirmininko, pajamos ir jų dydis nuo valiuotos nepriklauso. Jei kitos euro zonos šalys sugebėjo sklandžiai pereiti nuo vienos valiutos prie kitos nepakenkdamos savo žmonėms, Lietuva taip pat sugebės tai padaryti. Galėdama mokytis iš kaimyninių šalių klaidų ir pavyzdžių, Lietuva gal net ir pasiektų geresnių rezultatų, užkirsdama kelią bet kokiai spekuliacijai ar piktnaudžiavimui.

    Algirdas Sysas pripažino, kad visose visuomenėse yra nesąžiningų žmonių, siekiančių gauti naudos iš kiekvienos nestandartinės situacijos. Surandami įvairūs būdai, kaip užsidirbti daugiau pinigų, pradedant nuo specialiai esamai padėčiai pritaikytų sutarčių arba pasiaiškinimų dėl vienokio ar kitokio veiksmo. To išvengti neįmanoma.

    Pagal BVP perskirstymą per biudžetą Lietuva yra tarp paskutines vietas Europos Sąjungoje užimančių šalių. Todėl biudžeto pinigų perskirstymas ir jų skyrimas sritims, kurioms labiausiai reikia, būtų ilgalaikė priemonė minimai problemai spręsti.

    „Tai yra politinės valios klausimas. Turime ne tik gesinti gaisrus, didindami algas mokytojams, slaugytojams ar gaisrininkams, bet ir turėti ilgalaikės perspektyvos planą, kaip bent iki 30 proc. BVP perskirstyti per biudžetą, o ne tempti antklodę į savo pusę“, - 2014 m. lapkričio 19 d. LRT aktualijų laidoje kalbėjo Algirdas Sysas.

  • Konferencija Baltijos ir Vidurio Europos valstybių saugumo klausimais

    2014 m. lapkričio 19 d. LRS Pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas dalyvauja Baltijos, Vidurio ir Šiaurės Europos valstybių, Vokietijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų institucijų tarnautojų, pareigūnų ir ekspertų diskusijoje apie Baltijos ir Vidurio Europos valstybių saugumo klausimus, apie padėties Ukrainoje ir įtemptų santykių su Rusija poveikį regiono ir Euroatlantiniam saugumui.

    Algirdas Sysas pradės renginį, kurį organizuoja Lietuvos Respublikos Seimas ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija kartu su Džordžo Maršalo Saugumo studijų Europos centru, sveikinimo kalba:

    Labas rytas, gerbiamosios ir gerbiamieji konferencijos dalyviai,

    Džiaugiuosi, galėdamas pasveikinti visus susirinkusius šioje istorinėje salėje, kurioje 1992 m.  lapkričio 6 d. buvo pasirašyta dabartinė Lietuvos Respublikos Konstitucija (jos kopiją, beje, galite čia pamatyti). Sveikinuosi ir su stebinčiais konferenciją kitapus ekranų.

    Konferencija Baltijos ir Vidurio Europos valstybių saugumo klausimais šiandieniniame kontekste yra ypač aktuali. Tai, kad turime svečių iš Baltijos regiono ir Vyšegrado valstybių, Skandinavijos, Vokietijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų, parodo, kad saugumo klausimas šiandien yra svarbus ne pavienėms šalims, o keliems regionams, ir kad šiuo klausimu turėtume diskutuoti platesniame kontekste. Tik globaliai vertindami susiklosčiusią padėtį galime priimti efektyvius sprendimus ir kartu siekti juos įgyvendinti.

    Džiugu, kad ši konferencija, kurią organizavo Lietuvos Respublikos Seimas, Užsienio reikalų ministerija ir Džordžo Maršalo saugumo studijų Europos centras Vokietijoje, leidžia sutvirtinti šio centro ir Lietuvos bendradarbiavimą, kuris tęsiasi jau du dešimtmečius. Faktas, kad mes Maršalo centre turime Lietuvos ekspertą, nuolat siunčiame į šį centrą tobulintis aukšto lygio pareigūnus ir valstybės tarnautojus, atspindi glaudžius Lietuvos ryšius su Maršalo centru. Šiame centre stažavosi nemažai buvusių bei esamų Seimo narių, ministrų, kariuomenės vadų ir diplomatų, šiuo metu atstovaujančių Lietuvai įvairiose pasaulio valstybėse, taip pat nemažai Seimo kanceliarijos darbuotojų. Reikia paminėti, kad mes labai vertiname šį bendradarbiavimą, prisidedantį prie Lietuvos ir JAV partnerystės stiprinimo. Džiugu, kad Lietuvoje veikia Maršalo centro alumni klubas, kuriam vadovauja krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

    Šiandieninės saugumo situacijos kontekste akivaizdu, kad Maršalo centras ir Lietuvos institucijos turi plėtoti šią partnerystę. Mūsų bendras tikslas turėtų būti padėti stiprius pamatus nuosekliai diskusijai saugumo klausimais dabar ir ateityje. Tikiu, kad šiandieniniai pranešimai bei diskusijos bus dar vienas tvirtas žingsnis link Baltijos ir Vidurio Europos saugumo klausimų sprendimo. Linkiu įdomių pranešimų ir produktyvių diskusijų!

    Ačiū už dėmesį.

  • Partiniai interesai valstybės tarnyboje

    Apie nerašytus Lietuviškos politikos dėsnius ir save saugančią bei augančią partinio patronažo sistemą, siekiančią valdyti kuo daugiau, atsakyti kuo mažiau ir žmones susidėlioti kuo patogiau „Laisvosios bangos“ radijo laidoje „Vektorius“ su jos vedėju Audriu Antanaičiu 2014 m. lapkričio 17 d. kalbėjo LRS vicepirmininkas Algirdas Sysas bei publicistai Liutauras Gudžinskas ir Vytautas Bruveris.

    Politinis nepotizmas, protekcionizmas, partinis patronažas – taip laidos vedėjas įvardijo Lietuvos politinėje aplinkoje egzistuojančius santykius. Vicepirmininkas Algirdas Sysas, savo ruožtu, priminė, kad daugiau nei prieš dešimt metų į valdžią atėję socialdemokratai nusprendė depolitizuoti egzistuojančią sistemą ir palikti savo postuose prieš tai valdančiojoje daugumoje buvusios partijos paskirtus viceministrus. Į valdžią grįžę konservatoriai atleido beveik septynerius metus kartu su socialdemokratais dirbusius jų pačių paskirtus viceministrus.

    Tokia praktika, kai svarbūs postai suteikiami partinio pasitikėjimo asmenims, yra ydinga. Šį kartą socialdemokratai negrįžo prie ankstesnės sistemos, kai į atsakingus postus skiriami specialistai.  Iš dalies tai apsprendė koalicinė vyriausybė dėl didelio noro turėti daugiau politinės valios.

    Ne visada vieno ar kito asmens pasirinkimas eiti tam tikras pareigas yra geriausias. Priežastis yra ta, kad kol kas nėra būdo, leidžiančio partijos viduje atrinkti kompetentingus darbuotojus. Sėkmės atveju partinio pasitikėjimo pareigūnai puikiai atlieka savo pareigas. Kartais tenka apgailestauti. Algirdas Sysas pabrėžė, kad svarbias pareigas užimantys pareigūnai privalo ne tik išmanyti savo sritį, bet ir laikytis elgesio, kalbos kultūros.

    „Turime kalbėti apie skaidrumą ir korupcijos mažinimą. Partijos privalo veikti taip, kad panašių diskusijų ir kalbų nekiltų. Pasiekti idealiai funkcionuojančią politinę sistemą vargu bau ar pavyks. "Savų" žmonių paskyrimo į svarbius postus atvejų ir dėl to gana nemalonių pasekmių pasitaiko net senosios demokratijos šalyse. Bet siekiamybė ir atsakomybė privalo būti,“ – kalbėjo Algirdas Sysas. 

  • Dviguba pilietybė – įteisinti ar ne?

    Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ pasisakė už referendumo dėl dvigubos pilietybės įteisinimo surengimą. Jis kvietė visus būti pilietiškais, nespekuliuoti, o išsakyti savo nuomonę.

    Įsisenėjusį klausimą vėl atgaivino kilęs sąmyšis dėl JAV gyvenančio krepšininko Ž. Ilgausko pilietybės. Lietuvos Konstitucija numato, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Ši nuostata gali būti keičiama tik referendumu.

    Seimo vicepirmininkas įsitikinęs, kad šaliai yra svarbus kiekvienas jos pilietis:

    „Gyvename šalyje, kurioje kiekvienas turi savo nuomonę ir gali ją laisvai reikšti. Šiandien žmonės turi teisę laisvai judėti. Labai daug Lietuvos piliečių išvyko gyventi į kitas Europos Sąjungos ir pasaulio šalis. Lietuvoje gyvenančiųjų skaičius ženkliai sumažėjo, todėl kiekvienas jų yra brangus.“

    Algirdas Sysas nesutinka su nuomone, kad priėmęs kitos šalies pilietybę, žmogus išsižada savo tėvynės, gimtojo krašto, išduoda Lietuvą.

    „Suprantu savo kartos ar vyresnius žmones, tačiau šiandieninėje kosmopolitinėje aplinkoje, kai labai daug jaunimo studijuoja, mokosi, dirba užsienyje, vargu ar taikydami prievartines nuostatas, priversime labiau  mylėti Lietuvą", – kalbėjo Algirdas Sysas.

  • LRS Pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas dalyvavo Konstitucijos dienos minėjime

    2014 m. spalio 24 d. LRS Pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas dalyvavo Konstitucijos dienos minėjime, kur pasakė sveikinimo kalbą:

    Sveikinimo žodis Konstitucijos dienos proga

    Prezidento rūmai

    Gerbiami Konstitucinio Teismo teisėjai, garbūs svečiai,

    Džiaugiuosi galėdamas šią dieną būti čia ir kartu su jumis paminėti Konstitucijos dieną. Kaip įstatymų leidžiamosios valdžios atstovas, norėčiau, kad Konstitucija būtų prisimenama ne tik jos priėmimo dieną ar vis labiau populiarėjančiame Konstitucijos egzamine. Viliuosi, kad tokia proga surengtas minėjimas sulauks atgarsių ir Konstitucija neliks tik šios saulėtos popietės užkulisiuose.

    Atstovauju Lietuvos Respublikos Seimui, kurio vienas iš tikslų – tobulinti mūsų šalies įstatymus, iš kurių svarbiausias – Lietuvos Respublikos Konstitucija. Net ir mūsų, tautos atstovų, darbe ji yra privilegijuota ir išlaiko tam tikrą neliečiamybę kitų teisės aktų atžvilgiu. Turiu omenyje, kad Konstitucijos keitimas yra stipriai suvaržytas ne tik teisiškai bei techniškai, bet ir moraliniu požiūriu. Juk kiekvieną kartą, kai mums, Seimo nariams, atrodo, kad būtina keisti vieną ar kitą įstatymą, visada yra vertinama, ar būsimi pakeitimai atitinka Konstituciją, ar nekeičia joje įtvirtintų pamatinių vertybių ir nuostatų esmės bei prasmės. O tai parodo, kad Konstitucijos dvasia yra (ar bent jau turėtų būti) mūsų visos visuomenės pagrindas, ramstis ir atskaitos taškas.

    Deja, taip nėra. Daugelis rinkėjų, su kuriais tenka pastoviai bendrauti, nesusieja Konstitucijos su jiems kylančiais klausimais, kaip, pavyzdžiui kodėl Seimo sesija kartais prasideda sekmadienį; ar ne per daug Seimo narių – veltėdžių; Seimo narių atšaukimas; dviguba pilietybė; valstybinės kalbos vartojimas; tie patys Konstitucinio Teismo sprendimai socialiniais-ekonominiais klausimais, brangiai kainuojantys mokesčių mokėtojams. Sunku paaiškinti, ar 9 Konstitucinio Teismo teisėjai gali pakeisti Tautos Atstovybės institucijos valią, ir kodėl kai kurios teisės aktų nuostatos taikomos tik teisėjų korpusui. Tie klausimai bus keliami ir toliau, todėl kyla retorinis klausimas – ką darysime?

    Pats esu daug kartų atstovavęs Seimui Konstituciniame Teisme, taip pat esu ir savo iniciatyva bei kartu su kolegomis kreipęsis į šią įstaigą. Ypač Konstitucinio Teismo ir Konstitucijos vaidmuo, mano manymu, sustiprėjo krizės laikotarpiu, kai Konstitucinio Teismo darbotvarkė buvo papildyta prašymais, susijusiais su Lietuvos žmonių gerovę sumenkinusiais teisės aktų pakeitimais. Net ir dabar, kai jau, atrodo, galime stebėti ekonominį augimą Lietuvoje, laikas nuo laiko paskelbiami nauji Konstitucinio Teismo nutarimai mums primena, kad mūsų šaliai sunkiu laikotarpiu ne visada sugebėjome tinkamai susidoroti su kilusiais sunkumais. Todėl daugumos politine valia priimami sprendimai ne visada yra teisingi žmonių ir ne visada teisėti Konstitucijos atžvilgiu.

    Galiu tik apgailestauti, kad Konstitucinis Teismas, kurio itin didelis darbo krūvis mums visiems yra žinomas, Lietuvos žmonėms svarbius sprendimus priima kur kas vėliau, nei mums visiems norėtųsi. Tačiau tai tik patvirtina, kad tai, ką daro Konstitucinis Teismas, t.y. vertina teisės aktų atitiktį Konstitucijai, reikalauja kruopštaus ir intensyvaus darbo. O tai vėlgi leidžia vienareikšmiškai suprasti, koks svarbus ir nedalomas tai yra teisės aktas – Konstitucija, ir kad į šį teisės aktą žiūrėti pro pirštus ne tik kad negalima, bet ir gali būti itin skausminga net finansiniu požiūriu...

    Baigdamas Lietuvos žmonėms ir Konstitucinio Teismo teisėjams, kurių priedermė yra „saugoti“ pagrindinį mūsų šalies įstatymą, norėčiau palinkėti išlikti „dvasingiems“ Konstitucijos atžvilgiu, nes, kaip Konstitucinis Teismas pasakė viename iš savo nutarimų, „Konstitucijos raidės negalima aiškinti ar taikyti taip, kad būtų paneigiama Konstitucijos dvasia“.

    Ačiū. Sėkmės jums!

  • Lietuvoje pradedama kvartalinė daugiabučių renovacija

    Dabartinės Vyriausybės iš mirties taško išjudinta daugiabučių renovacija  – tai tik pirmasis svarbus žingsnis  šalies energinio efektyvumo didinimo link. Nors padaryta iš tiesų daug – per mažiau nei metus sugrąžintas gyventojų pasitikėjimas renovacijos idėja, padėtas pagrindas kompleksiniam šalies savivaldybių energinio efektyvumo didinimui. Vis dėlto, galvojant apie tolimesnę kryptingą šalies energetikos ūkio vystymą, dar reikia nuveikti nemažai.

    Todėl svarstoma galimybė pratęsti  valstybės 40 procentų remiamą daugiabučių namų renovaciją  dar metams. Dabartinės renovacijos  su parama  terminas baigiasi 2014 gruodžio 31 d.

    „Renovacija taip įsibėgėjo, kad dabar problema tampa tai, jog norinčių renovuoti būstą yra daug, tačiau trūksta projektų rangovų, t.y. statybininkų. Dabar kai kuriuos projektus vykdo netgi rangovai iš Lenkijos“, - apie renovacijos  tempus sako Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas.

    Kitas artimiausias Vyriausybės strateginis žingsnis šioje srityje – kvartalinės renovacijos šalyje vystymas ir plėtojimas. Apie tai diskutuojama ir kalbama jau seniai, tačiau konkrečių veiksmų imtasi nebuvo. Tuo tarpu dabartinei socialdemokratų vadovaujamai Vyriausybei pavyko rasti priemonių ir būdų, kaip kompleksinę kvartalų renovaciją realiai pradėti įgyvendinti.

    Algirdas Sysas pranešė, kad Lietuvoje bendradarbiaujant su Vokietijos Vyriausybe pradedami pirmieji bandomieji kvartalinės renovacijos projektai Utenoje, Šiauliuose ir Birštone. Juos 80 procentų finansuos Vokietijos Aplinkos ministerija.

    „Esam pasitvirtinę koncepciją  „Birštonas  ekomiestas“. Vieni pirmųjų pradėjom kalbėti ir apie pavienių namų renovaciją, po to pradėjom planuoti ir kvartalinę. Atrodė per ankstyvi projektai. Bet dabar matom, kad pačiu laiku pradėjom tam rengtis. Birštone bus renovuoti  24 namai, kuriuose gyvena apie 2000 gyventojų.“ – pasakojo Birštono merė Nijolė Dirginčienė.

    Birštone, Utenoje, Šiauliuose kvartalinės renovacijos metu bus ne tik atnaujinti, apšiltinti daugiabučiai, bet ir šilumos mazgai, pakeisti vamzdynai, pagal atskirą architektūrinį planą sutvarkyta to kvartalo aplinka, įrengtas apšvietimas, vaikų žaidimų aikštelės, sutvarkytos viešosios erdvės.

    Bandomieji kvartalinės renovacijos projektai turėti paskatinti ir suteikti pagrindą tolimesnei šalies kvartalinė renovacijai.

    Lietuvos piliečiai šildymo išlaidoms per metus išleidžia 3 milijardus litų. Tai ženkli suma, kurią sumažinus būsto renovacijos būdu, žmonės į naują lygmenį pakeltų savo gerbūvį. Kvartalinė renovacija leistų tai daryti valstybės mastu.

    www.lsdp.lt

  • Atviras pokalbis apie profesines sąjungas

    Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas parengė ir užregistravo profesinių sąjungų įstatymo pakeitimo projektą, siūlantį įvesti „reprezentatyvumo kriterijus". Apie tai jis kalbėjo 2014 m. spalio 15 d. „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“, kurioje taip pat dalyvavo profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknius, profesinės sąjungos „Sandrauga“ teisininkė Živilė Čeplauskė ir Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas.

    Algirdas Sysas griežtai atmetė pašnekovų priekaištus, kad įstatymo pataisose numatyti kriterijai riboja profesinių sąjungų laisvę ir sudaro kliūtis, kurių neturėtų apskritai būti. Anot jo, pataisomis siekiama suteikti profesinėms sąjungoms galimybę susitarti ir pasiekti bendrą, visiems priimtiną rezultatą, bei stiprinti savo gretas.

    Dirbęs ir gerai žinantis profesinių sąjungų vidaus problemas, Algirdas Sysas teigė, kad rengdamas pataisas jis neteikė pirmenybės nė vienai profesinei sąjungai ir buvo atviras visoms, pateikusioms siūlymus. Tad baimintis, kad įstatymo pakeitimo projektas parengtas tik atsižvelgiant į vienos profesinės sąjungos interesus, nėra reikalo.

    Algirdas Sysas atkreipė dėmesį, kad negalima pamiršti kitos pusės – darbdavio, kuris dažnai pasinaudoja vidiniais profesinių sąjungų nesutarimais. Nėra normalu, kai profesinėse sąjungose narių skaičius mažėja, o pačių profesinių sąjungų skaičius didėja.

    „Kelias turi vesti į tikslą, – kalbėjo Seimo vicepirmininkas. Jei kelią tik platiname, kaip siūlo profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknius, toks kelias niekam nereikalingas. Pagrindinis profesinių sąjungų tikslas atstovauti darbuotojams ir siekti geresnės darbo ir gyvenimo kokybės.“ Algirdas Sysas atkreipė pašnekovų ir radijo klausytojų dėmesį, kad Lietuvoje profesinėms sąjungoms nepavyksta iškovoti darbuotojams didesnio darbo užmokesčio, derybos dėl atlyginimų apskritai nevyksta. To priežastis slypi pačiose profesinėse sąjungose, kurios galėtų vykdyti derybas šakiniu principu ir būti ta organizacija, kuri aktyviau gintų dirbančiuosius ir ragintų vyriausybę skirti daugiau dėmesio dirbančiųjų darbo užmokesčiui bei socialinių garantijų užtikrinimui. 

  • Apie Lietuvos profesines sąjungas

    Apie profesines sąjungas šiandieninėje Lietuvoje „Laisvosios bangos“ radijo laidoje „Vektorius“ 2014 m. spalio 9 d. kalbėjo profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė, Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas bei Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius.

    „Priklausiau Metalistų profesinei sąjungai, kurį vienijo radijo elektronikos, metalo apdirbimo, laivų ir lėktuvų statybos, medicinos įrangos ir muzikos instrumentų gamybos pramonės sektoriaus darbuotojus,“ – diskusiją pradėjo Algirdas Sysas. „Seime esu lobistas, atstovaujantis dirbančiųjų interesams. Bandau padėti profesinėms sąjungoms kaip tik galiu, atstovaudamas jų interesams.“ Jis pripažino, kad yra nuomonių skirtumų tarp pačių profesinių sąjungų, jų vadovų, neretai skiriasi jo paties ir profesinių sąjungų nuomonės. „Gerai, kad sovietinis šleifas profesinėse sąjungose sklaidosi – tęsė Seimo vicepirmininkas, tačiau yra informacijos sklaidos apie profesines sąjungas problema. Nei vidurinėse, nei profesinėse, aukštesnėse ar aukštosiose mokyklose nėra kalbama apie tai, kad atėjęs į darbo rinką, darbuotojas turi kolektyvinį gynimo įrankį – profesines sąjungas.“

    Skandinavijos ir kitose Vakarų Europos šalyse profesinių sąjungų yra apie 90 proc.  Tokią profesinių sąjungų gausą sąlygoja ne vien tai, kad apie profesines sąjungas kalbama ir aiškinama nuo mokyklos suolo. Labai populiarus yra ir papildomas profesinis draudimas, kai darbdavys su darbuotojais susitaria dėl įmokų, kurių fondus valdo profesinės sąjungos (Lietuvoje tai prilygtų II pensijų pakopai). Atsiradus būtinybei, profesinės sąjungos gali skirti išankstines pensijas. Valstybės joms priskiria tam tikras papildomas funkcijas. Visa tai lemia, kad profesinės sąjungos tampa dar vienu įrankiu užtikrinant socialines garantijas dirbantiesiems.

    Didžiausia spraga Lietuvos profesinėse sąjungose – jauni žmonės. Tokia išvada daroma dėl to, kad iš susitikimų ir diskusijų su būsimaisiais darbo rinkos dalyviais, ypač su politologais ar teisininkais, apie profesinių sąjungų funkcijas ir naudą, matyti, kad dauguma jaunimo apie profesines sąjungas ar kad tokios egzistuoja apskritai nieko nežino.

    Kita spraga – tai profesinės sąjungos virto manipuliacijos įrankiu arba veikia kaip sutelkta interesų gynimo grupė. Įkurti profesinę sąjungą gali ir trys žmonės. Kaip atsirinkti, kuri profesinė sąjunga iš tiesų atstovauja daugumos interesams?

    Kartu su profesinių sąjungų konfederacija, konsultuojantis su profesine sąjunga „Solidarumas“ Algirdas Sysas Seime užregistravo Profesinių sąjungų įstatymo pakeitimo ir papildymo projektą dėl reprezentatyvumo. Gana dažnai pasitaiko nesutarimo tarp pačių profesinių sąjungų atvejų, nėra aišku kokia profesinė sąjunga ir kam atstovauja derybose su darbdaviu. Šie dalykai turi būti labai aiškūs, nes profesinės sąjungos derasi dėl įvairiausių klausimų, tarp jų ir darbo užmokesčio klausimą, kuris turėtų būti artimesnis bent Europos Sąjungos vidurkiui, o ne vienas mažiausių ES. Tikimasi, kad pataisos paskatins viešąjį diskursą apie atstovavimą. Svarbiausias siekis yra netrukdyti profesinėms sąjungoms priimti sprendimų ir užtikrinti jų skaidrumą.

    Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2013 m. profesinių sąjungų narių Lietuvoje sumažėjo 3 200. Šiuo metu jos vienija 98 800 narių arba 8 proc. dirbančiųjų.      

     

  • ESBO Parlamentinės Asamblėjos rudens sesija Ženevoje

    Seimo delegacijos Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Parlamentinės Asamblėjos (ESBO PA) pirmininkas Algirdas Sysas ir jo pavaduotoja Vilija Aleknaitė-Abramikienė LR Seime surengtoje spaudos konferencijoje „Iš ESBO Parlamentinės Asamblėjos posėdžio sugrįžus“ pristatė 2014 m. spalio 3 – 5 d. Ženevoje vykusią 13-ąją rudens ESBO Parlamentinės Asamblėjos posėdžių darbotvarkę.

    Sesijoje dalyvavo 200 parlamentarų iš daugiau nei 50 šalių. Posėdžiavo trys – Politinių reikalų ir saugumo, Ekonomikos reikalų, technologijų ir aplinkos apsaugos, Demokratijos, žmogaus teisių ir humanitarinių klausimų  komitetai. ESBO darbą pradėjo parlamentinė konferencija „Nauji saugumo iššūkiai: parlamentų vaidmuo”. ESBO PA pirmininkas Ilkka Kanerva (Suomijos Parlamento narys) pabrėžė, kad „Parlamentinė Asamblėja, būdama jungiamąja ESBO vyriausybių ir ESBO zonos piliečių grandimi, užima ypatingą vietą, stiprindama viešą diskursą bei pačią organizaciją rengiantis Helsinkio Akto 40-mečiui.“

    Pagrindiniu klausimu, kaip ir liepos mėn. vykusioje ESBO PA metinėje sesijoje, liko Ukrainos krizė, Ukrainos – Rusijos santykiai. Įvykiai pietryčių Ukrainoje ir netikslus jų apibūdinimas paskatino ESBO pirmininką ir Šveicarijos užsienio reikalų ministrą Didier Burkhalter, ne kartą besilankiusį Kijeve ir Maskvoje, kviesti pradėti diskusiją apie ESBO stiprinimą, įskaitant finansavimą ir galias, bei Europos ateitį apskritai. „Pastaraisiais mėnesiais, – kalbėjo jis, karinė logika virto politine, tačiau iki galutinio politinio sprendimo dar toli gražu.“ Pirmininkas teigė, kad karo veiksmai ir konfrontacija Rytų Ukrainoje, daugiau nei 3 500 aukų ir skurdi humanitarinė pagalba privertė pereiti į politinį įvykių analizavimo lygmenį. Tai rodo, kad Ukrainos klausimas yra ypač aktualus, reikalauja rimto visų ESBO narių aptarimo, dėmesio ir paramos. Šiuo metu Ukrainoje dirba apie 500 ESBO stebėtojų.

    „Nors pasiekta šiokia tokia pažanga, konflikto šalys privalo dėti pastangas, kad karo veiksmai būtų nedelsiant nutraukti ir įgyvendinti visi įsipareigojimai, numatyti Minsko susitarime. Dialogo, bet ne jėgos būdu, būtina spręsti nesutarimus. Šio konflikto negalima įšaldyti.” – tęsė Didier Burkhalter ir pabrėžė, kad Šveicarija yra pasirengusi būti derybų tarp Ukrainos ir Rusijos tarpininke.

    ESBO pirmininkas prisiminė, kaip buvo rastas sprendimas išeiti iš šaltojo karo krizės. Todėl kvietė ESBO sutelkti dėmesį į Ukrainos krizės pamokas, o tai, ką iš jų išmoko, panaudoti rengiant „Helsinkio+40“ programą. Anot jo, stiprinant Europos saugumą, būtina išplėsti ESBO veiksmų galias, o ESBO vaidmuo Ukrainos krizėje įrodo, kad organizacijos platforma yra tinkamiausia dialogui.

    Debatuose dėl krizės Ukrainoje dalyvavo ir Rusijos Dūmos pirmininkas, ESBO PA Rusijos delegacijos vadovas Sergejus Naryškinas, ESBP PA Ukrainos delegacijos vadovas Olegas Zarubinskij. Vakarų valstybių, net ne NATO narių, atstovai diplomatiškai pastebėjo, jog Rusijos politikai nemato reikalo rūpintis tuo, kad jų žodžiai sutaptų su faktais. Asamblėjoje dauguma dalyvių pastebėjo, kad Rusija kalba ne tiesą ir kvietė bet kokią informaciją tikrinti. Lietuvos ir Lenkijos seniai skleidžiama žinia apie Rusijos informacinį karą perėjo į viešą diskursą kitose Europos šalyse, JAV ir Kanadoje.

    Politiniame lygmenyje Ukrainos krizės problema suprantama, tačiau imtis konkrečių veiksmų krizei užbaigti yra labai sunku. Rusija – labai didelė ir stipri šalis. Todėl nė viena šalis nenori, kad Ukrainos krizė peraugtų į dar stipresnį ir platesnį konfliktą. Todėl ESBO PA Ukrainos delegacijos vadovas Olegas Zarubinskij ir atkreipė dėmesį, kad nė vienas iš bene svarbiausios šių metų vasaros sesijoje priimtos rezoliucijos dėl Rusijos veiksmų Ukrainoje punktų nėra įgyvendintas. 

    ESBO yra ypatinga organizacija, veikianti konsensuso principu. Išimčių, kada organizacija gali veikti neatsižvelgdama į šalies agresorės nuomonę, nėra daug. O ir tomis išimtimis yra naudojamasi gana santūriai. Aišku yra tai, kad ir ESBO yra įtraukta į informacinį karą, kurio scenarijų rašo Rusija. Neabejojama, kad ESBO PA Rusijos delegacijos vadovas Sergejus Naryškinas vaidina tokį patį vaidmenį, kokį vaidino Rusijos diplomatai prieš II Pasaulinį karą. 

    Šioje vietoje telieka būti santūriais optimistais, nes bet koks karas ar konfliktas atneša labai daug nuostolių ir nereikalingų aukų. Tikimasi, kad iki Helsinkio 40-mečio aiškumo bus daugiau, o po rinkimų Ukrainoje, pasikeis padėtis ir Aukščiausioje Radoje.

    Susirinkusieji parlamentarai taip pat dalyvavo Viduržemio forume „Dabarties iššūkiai Viduržemio regiono saugumui: ESBO modelis“, kuriame diskutavo Islamo respublikos grėsmės regione, krizės Irake, Libijoje, Sirijoje, Izraelio-Palestinos konflikto bei migracijos klausimais.

    Asamblėja didelį dėmesį skyrė klimato kaitos bei sąsajos tarp aplinkos apsaugos ir technologijų plėtros klausimams. Dalyviai akcentavo, kad būtina užtikrinti ryšį tarp žmogaus teisių ir saugumo apskritai.

    Tarptautinio Raudonojo kryžiaus komiteto pirmininkas Peter Maurer paragino parlamentarus labiau susieti tarptautinius humanitarinės pagalbos klausimus ir kylančius iššūkius su nacionaliniais įstatymais. „Kai politika bejėgė užkirsti kelią ar sustabdyti konfliktą, mažiausiai ko reikėtų – tai skirti humanitarinės pagalbos darbuotojams vietą, kur jie galėtų suteikti pagalbą tiems, kuriems jos reikia” – kalbėjo P. Maurer.

  • Pakalbėkime apie biudžetą

    Planuojant kitų metų biudžetą, pagrindine užduotimi lieka įgyvendinti duotus įsipareigojimus – stiprinti šalies gynybą ir kompensuoti per krizę sumažintus atlyginimus bei pensijas, drauge didinant biudžeto pajamas ir mažinant išlaidas. Taisyklė paprasta, tačiau vertėtų rimčiau ir atidžiau apmąstyti galimus stabilių ir nuolatinių pajamų šaltinius.

    Tarptautinis valiutos fondas ne kartą atkreipė dėmesį į gana keistą mūsų šalies mokesčių sistemą. Ar iš tiesų emigracija iš Lietuvos virstų evakuacija, žlugtų verslas, įvedus nekilnojamojo turto, automobilių ar progresinius mokesčius? Daugelyje pasaulio šalių tokie mokesčiai yra ir nė vienos jų neištiko katastrofa. Akivaizdu, kad tokie mokesčiai – tai vienas iš įrankių ir geriausių šaltinių, leidžiančių subalansuoti lėšų poreikį ir skirti reikiamą finansavimą šalies gynybai ir jos apsaugai, socialinei, sveikatos apsaugos ir kitoms sritims. 

    Neabejotinai lauks karštos diskusijos svarstant kitų metų biudžetą politinėje taryboje ir Seime. Kad ir kokia bus svarstymų baigtis ir priimti sprendimai, būtina turėti omenyje, kad reikia didinti atlyginimus. Septynerius metus, per kuriuos augo kainos, biudžetinio sektoriaus darbuotojų atlyginimas nebuvo didintas.

    Pastaruoju metu Lietuvoje didėja darbo našumas. Tad neišvengiamai vertėtų didinti ir darbo užmokestį. Kol kas to nėra. Statistiniai duomenys rodo, kad Europos Sąjungoje vienas mažiausių minimalių ir vidutinių darbo užmokesčių yra Lietuvoje. Paradoksalu tai, kad minimalaus darbo užmokesčio dydis greitai sudarys pusę vidutinio darbo užmokesčio sumos. Kitose Europos Sąjungos šalyse šis santykis yra apie 30 proc. Nepadidinus darbo užmokesčio, negalima tikėtis didesnių įmokų į „Sodros“ biudžetą, negalima kalbėti ir apie pensijų didinimą. Senjorų perkamoji galia sumažėjo penktadaliu, nes kainos padidėjo 20 proc. Galima daryti išvadą – viešųjų išlaidų valdymas šalyje iškreiptas ir neefektyvus.

    Juk mintys nepopuliaros? Bet ir rinkėjai jau suprato žaidimo „būsiu dosnus prieš rinkimus“ taisykles. Lietuva – 24-erius metus yra nepriklausoma valstybė, neseniai minėtas narystės Europos Sąjungoje dešimtmetis. Rinkėjai jau subrendo ir puikiai supranta, kokioje padėtyje yra šalis. Tad laikas būti tikrais europiečiais, tvarkytis šalyje atsakingai, galvoti ne vien apie save, bet ir apie kitus, o svarbiausia – ateinančias kartas.

  • Apie 2015 metų biudžetą

    2014 m. rugsėjo 26 d. valdančiųjų politinė taryba aptaria pirmą kartą eurais skaičiuojamą 2015 metų biudžeto projektą.

    Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas tvirtina, kad aptariant vieną svarbiausių dokumentų, taryba stengiasi suderinti du dalykus – socialinius įsipareigojimus Lietuvos žmonėms ir biudžeto subalansavimą, ypatingą dėmesį skiriant krašto apsaugos didesniam finansavimui bei iškilusių problemų dėl makroekonominių rodiklių smukimo sprendimui.

    Nemažo visuomenės dėmesio sulaukia politinėje taryboje aptariamas lengvatinio 9 proc. PVM tarifo šildymui klausimas. Pagal dabartinius susitarimus nuo kitų metų turėtų būti grąžintas 21 proc. PVM tarifas. Algirdas Sysas yra lengvatos panaikinimo šalininkas.

    „Apie tai kalbame seniai. Dėl dujų kainų mažėjimo šiuo metu susidarė palankios sąlygos tokią lengvatą panaikinti. Vartotojai kainos skirtumo beveik nepajustų, o teisingumo atsirastų daugiau. Neužmirškime, kad išlieka šalto ir karšto vandens, šildymo kompensacijos galimybė. Gautus, panaikinus lengvatą, piginus galėsime panaudoti tikslingai, paremdami ir palengvindami mažiausias pajamas gaunančių žmonių gyvenimą“ – komentavo Seimo vicepirmininkas.

    Savo nuomonę jis aiškino tuo, kad dabar egzistuojanti lengvata šildymui, kai ji yra taikoma visiems gyventojams, nėra pats geriausias sprendimo būdas padėti sunkiai besiverčiantiems žmonėms. Ja naudojasi tiek dideles, tiek ir mažas pajamas gaunantys žmonės. Tuo tarpu kitokiu kuru savo būstus šildantys žmonės tokios lengvatos neturi.  

    Algirdas Sysas: „Stengsimės laikytis fiskalinės drausmės, subalansuoti biudžetą, išpildyti įsipareigojimus dėl pensijų kompensavimo, darbo užmokesčio didinimo. Turime dirbti taip, kad jaustųsi ne tik kylantys BVP rodikliai, bet ir gyvenimo kokybės gerėjimas, kurį pajustų Lietuvos žmonės, galėsiantys įvertinti mūsų darbą.“

  • Daugiau aiškumo Profesinių sąjungų įstatyme

    2014 m. rugsėjo 23 d. Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas įregistravo Profesinių sąjungų įstatymo pakeitimo ir papildymo projektą.

    Be Lietuvoje veikiančių pripažintų nacionalinių profesinių sąjungų centrų – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos, Lietuvos profesinės sąjungos ”Solidarumas” ir Lietuvos darbo federacijos, kurie, remdamiesi sutartimi, bendradarbiauja ir veikia socialinės partnerystės principais, veikia labai daug regioninių profesinių sąjungų ir organizacijų.

    „Pavienės, nedidelės profesinės sąjungos ne visada yra pajėgios tinkamai atstovauti įmonių ir įstaigų darbuotojams, tartis su darbdaviais ir derėtis dėl kolektyvinių sutarčių sudarymo. Pastarųjų Lietuvoje yra sudaroma labai mažai, o socialinis dialogas yra daugiau paradinis, nei faktinis. Pasitaiko, kad susikūrusios profesinės sąjungos atstovauja tam tikrai suinteresuotai grupei, todėl susidaro įspūdis, kad vietoje darnaus, vieningo darbo su darbdaviais, atstovaujant ir ginant dirbančiųjų interesus, jos sunaudoja daugiau energijos kovodamos viena su kita. Tokios sąjungos nėra suinteresuotos ieškoti kompromiso, bet gina savo interesą.“ – kalbėjo Algirdas Sysas.  

    Šio įstatymo projektu siūloma nustatyti konkrečius kriterijus – narių, padalinių skaičius, veiklos trukmė – ne mažiau kaip penkeri metai, atstovaujama teritorija arba darbuotojų skaičius joje ir kitus, kuriuos turėtų atitikti profesinės sąjungos. Tokiu būdu yra išsakoma būtinybė konsoliduoti profesines sąjungas, paskatinti jas jungtis į nacionalinius junginius.

    Lietuvos Respublikos Konstitucijos 50 straipsnis nustato, kad „Profesinės sąjungos kuriasi laisvai ir veikia savarankiškai. Jos gina darbuotojų profesines, ekonomines bei socialines teises bei interesus. Visos profesinės sąjungos turi lygias teises“. Konstitucines teises detalizuoja įstatymai, todėl profesinių sąjungų veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymas, kuriame kol kas nėra nustatyti kriterijai, apibrėžiantys profesines sąjungas.

  • Po vasaros pertraukos – į darbus

    2014 m. rugsėjo 11 d. Seimo Pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas apie Seimo rudens sesijos darbus, kitus klausimus kalbėjo su radijo „Znad Wilii“ žurnaliste. Svarbiausiais darbotvarkės klausimais vicepirmininkas įvardijo valstybės ir Sodros biudžeto tvirtinimą, krašto apsaugą, socialines išmokas.

    Registruoti skaityti daugiau...

  • V. Andriukaičiui – Sveikatos ir maisto saugos eurokomisaro portfelis

              Buvęs Liuksemburgo Ministras Pirmininkas Žanas Klodas Junkeris, turėsiantis perimti Europos Komisijos (EK) vairą iš Žozė Manuelio Barozo, paskelbė Komisijos sudėtį.

    Registruoti skaityti daugiau...

  • Seime – daugiau drausmės

               2014 m. rugsėjo 10 d. prasideda penktoji (rudens) Seimo sesija. Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas svarbiausius sesijos darbus skirsto į tris grupes: krašto apsaugos stiprinimas, 2015 m. valstybės ir savivaldybių bei „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų tvirtinimas, euro įvedimui reikalingų įstatymų priėmimas ir įsipareigojimų rinkėjams įgyvendinimas, kurie leistų pagerinti žmonių gyvenimo kokybę.

              Iš parlamentarų, kurie šioje sesijoje turės svarstyti daug svarbių klausimų, visų pirma įgyvendinant Konstitucinio Teismo sprendimus, tikimasi uolaus darbo. Seimo vicepirmininkas tvirtino, kad darbas komitetuose, nuo kurių priklauso viso Seimo veikla, yra ypač svarbus. Komitetuose priimami sprendimai, svarstomos įstatymų pataisos, vyksta balsavimas. Plenarinėse sesijose įstatymų projektus galima svarstyti tik po to, kai juos apsvarsto atitinkami komitetai.

              Algirdas Sysas įsitikinęs, kad visi parlamentarai, net ir rinkti vienmandatėse apygardose, turi ne tik susitikinėti su rinkėjais, bet ir aktyviai dalyvauti komitetų bei komisijų veikloje, Seimo posėdžiuose. Nedrausmingi parlamentarai trikdo Seimo darbą, kenkia sąžiningai dirbančių kolegų reputacijai, kelia visuomenės pasipiktinimą.

              Todėl planuojama grįžti prie Statuto pakeitimo svarstymo ir nutarti dėl galimų drausminių priemonių taikymo parlamentarams, piktybiškai nelankantiems plenarinių ir komitetų posėdžių.

           Algirdas Sysas siūlo sekti Europos Parlamento pavyzdžiu ir Seimo posėdžių nelankantiems parlamentarams mažinti algą už kiekvieną praleistą posėdį. Anot jo įkalbinėjimai ar kitokie kontrolės būdai neduoda laukiamo rezultato, o algų mažinimas būtų efektyviausia drausminė priemonė.

              Dėl konkrečių nuobaudų nedrausmingiems parlamentarams turėtų nuspręsti Seimas, kurio darbų programa sudaryta atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Prezidentės, Vyriausybės, Seimo komitetų ir frakcijų bei parlamentarų pasiūlymus.  

  • Raikykime pyragą teisingiau

              Socialinės apsaugos ir darbo ministerija inicijavo socialinio modelio kūrimo projektą. Jį vykdantys ekspertai pateikė savo išvadas, kaip skatinti didesnį gyventojų užimtumą, kovoti su nelegalaus darbo problema, mažinti skurdą ir socialinę atskirtį.

    Registruoti skaityti daugiau...

  • Galvokim apie pasekmes

    Lietuvos lenkų rinkimo akcija (LLRA) savo pareiškime dėstė, jog krizė Vyriausybėje - tai verslo konflikto energetikos sektoriuje pasekmė.

    „Iš tiesų, energetikos sektoriuje susipina interesai, tačiau ši mikro politinė krizė kilo tik dėl LLRA sprendimų,“ – LRT radijo laidai „Lietuvos diena“ sakė Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas.

    Registruoti skaityti daugiau...

  • Algirdas Sysas: Netampykime liūto už ūsų

       Kai į energetikos viceministrės pareigas prieš Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus valią buvo grąžinta Lietuvos lenkų rinkimo akcijos atstovė Renata Cytacka, Premjeras pateikė siūlymą atleisti Jaroslavą Neverovičių iš energetikos ministro pareigų. Prezidentei pasirašius dekretą, jis buvo atleistas nuo rugpjūčio 25 d.

    Registruoti skaityti daugiau...

  • Seimo tarpparlamentinės ryšių su Irano Islamo respublika grupės vizitas

       2014 m. rugpjūčio 13 d. Seimo Pirmininko pavaduotojas, Seimo Tarpparlamentinės ryšių su Irano Islamo Respublika grupės delegacijos vadovas Algirdas Sysas, grupės pirmininkas Mečislovas Zasčiurinskas ir narys Kęstutis Glaveckas Seimo Spaudos konferencijų salėje pristatė pirmąjį delegacijos darbo vizitą Irane, į kurį taip pat vyko grupės nariai Sergejus Ursulas ir Aleksandras Zeltinis.

    Registruoti skaityti daugiau...

Visos teisės saugomos © 2013 Algirdo Syso svetainė. sukūrė: Luxus Creations.