Filtras
  • 23,36%

    Tiek procentų Lietuvos rinkėjų išreiškė pasitikėjimą Lietuvos socialdemokratų partija. Surinkę daugiausiai balsų iš visų rinkimuose dalyvavusių politinių partijų ir komitetų, socialdemokratai išlaiko lyderio poziciją ir turi 356 mandatus. Tai net 109 mandatais daugiau nei antroje vietoje likusios TSLKD partijos mandatų skaičius bei 28 mandatais daugiau nei buvo laimėta 2011 metais.

    Kai kurie politologai tvirtina, kad tikrieji rinkimų laimėtojai yra liberalų sąjūdis ir socialdemokratams nesiūlo vertinti šių rinkimų kaip sėkmingų. Iš tiesų, kai kuriuose miestuose rinkėjai aktyviai palaikė liberalus, jų mandatų skaičius įspūdingas. Tačiau bet kokius bandymus viešumoje sumenkinti pelnytą socialdemokratų pergalę griauna skaičiais pateikti balsavimo rezultatai.

    Trečdalyje Lietuvos savivaldybių Lietuvos socialdemokratų partija gali turėti daugumą. Daugiausiai mandatų socialdemokratai turi Druskininkų (18 mandatų), Jonavos ir Kauno rajono (po 15), Marijampolės ir Vilkaviškio (po 14), Mažeikių rajono (11), Birštono ir Utenos (po 11), Neringos ir Tauragės (po 10), Akmenės, Varėnos ir Telšių (po 9), Joniškio ir Kelmės (po 8), Raseinių ir Trakų rajono (po 7), Kazlų Rūdos, Šilutės ir Ukmergės rajono (po 6) savivaldybėse.

    Neblogų rezultatų partijos bičiuliai pasiekė Kaišiadorių ir Rokiškio (po 7), Elektrėnų, Radviliškio ir Šakių (po 6), Kupiškio, Panevėžio rajono ir Pasvalio (po 5), Skuodo (4) ir Širvintų (3) savivaldybėse. 

    Jau pirmame ture buvo išrinkti aštuoni socialdemokratų kandidatai į merus. Už Birštono merę Nijolę Dirginčienę balsavo 75% rinkėjų, už Jonavos rajono merą Mindaugą Sinkevičių – 71,20%, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas gavo 71% gyventojų palaikymą, išrinktasis Neringos meras Darius Jasaitis gavo 61,81%, Utenos meras Alvydas Katinas – 58,58%, Marijampolės meras Vidmantas Brazys 54,87%, Vilkaviškio rajono meras Algirdas Neiberka 53,77% ir išrinktasis Kauno rajono meras Valerijus Makūnas 53,69% rinkėjų balsų.

    Bendras rinkėjų balsų bei laimėtų merų postų ir mandatų skaičius, ne vienoje savivaldybėje socialdemokratų išlaikyta dauguma rodo partijos pasiektą puikų rezultatą.

    Tačiau rinkimai dar nesibaigė. Laukia antras rinkimų turas, kuriame 21 socialdemokratų kandidatui į merus teks varžytis su centro dešinės partijų atstovais. Belieka visus nuoširdžiai pasveikinti, padėkoti už nuoširdų darbą ir palinkėti sėkmės.

  • Rinkimų kampanija, nenorminė leksika ir tarnautojo etika (2)

    Bet koks kūrinys ar veiksmas, net ir rinkimų kampanija, turėtų susidėti iš užuomazgos, veiksmo, kulminacijos ir laimingai arba racionaliai visą eigą užbaigiančios atomazgos. Dažnai autoriai siekdami pridėtinės vertės savo darbui, sujaukia kūrinio struktūrą. Atsiranda viską aukštyn kojom apverčiantys posūkiai. Netikėti posūkiai atsirado ir šioje mero ir savivaldos rinkimų kampanijoje.

    Veiksmo struktūrą sujaukė mūsų bičiulis Alytaus miesto meras Jurgis Krasnickas. Savo „matais“ jis šovė sau tiesiai į koją. Pergalė rinkimų finišo tiesiojoje jam nutolo.

    Partijos Etikos ir procedūrų komisija išklausė Jurgio Krasnicko argumentų, kuris neneigė vartojantis „dugno“ leksiką savo buitinėje kalboje. Deja, keiksmažodžiai nei buitinėje, nei viešoje aplinkoje nedera su tarnautojo statusu, todėl Etikos ir procedūrų komisija apsvarsčiusi Jurgio Krasnicko poelgį, skyrė jam papeikimą už vidinės cenzūros neturėjimą.

    „Nesvarbu iš kieno lūpų, bet keiksmažodžiai nėra patys maloniausi žodžiai žmogaus ausims. Jurgis Krasnickas turėtų suprasti, kad paviešinus tokį žodyną, jis negalėtų būti vėliavnešiu Alytaus mieste“, – 2015 m. vasario 24 d. "Znad Willii" radijuje kalbėjo Algirdas Sysas.

    Jis pateikė sektiną Vytenio Andriukaičio, kuriam buvo mesti daug stipresni kaltinimai, pavyzdį. Vytenis atsisakė Seimo nario mandato ir teisme įrodė jam mestų kaltinimų nepagrįstumą. Algirdas Sysas pastebėjo, kad retas kuris turi tokios politinės drąsos ir apgailestavo daugiau nesutikęs tokių politikų kaip Europos Komisijos narys, kurio pavyzdžiu niekas nepasinaudojo.

    Partijos bičiuliai yra linkę tikėti Jurgio Krasnicko tvirtinimu dėl sumontuotos medžiagos. Dabartinės technologijos leidžia tai lengvai padaryti. Iš kitos pusės, nesvarbu, kokie šio įrašo autoriaus motyvai, bet įrašyti pokalbio apie tai neįspėjus, o po to jį viešinti, yra įstatymo pažeidimas. Suprantama, Jurgis Krasnickas pasinaudojo savo teisėmis ir kreipėsi į prokuratūrą.

    Sulaukusi atsakymo iš Generalinės prokuratūros, Etikos ir procedūrų komisija grįš prie Alytaus mero klausimo. Jei bus įrodytas įrašo ir jo turinio tikrumas, bus priimtas atitinkamas sprendimas. 

    Algirdas Sysas: "Manau, kad skandalų nepasipiltų kaip iš gausybės rago, jei nevyktų rinkimų kampanija. Jurgio Krasnicko vietoje seniai būčiau padėjęs mandatą ir sustabdęs narystę partijoje. O svarbiausias tokio jo elgesio vertinimas vyks kovo 1 d. Visus politikus visų pirma vertins rinkėjai."

  • Dvidešimt penkeri!

     

     

     

    Šiandien mūsų kolektyvas

    švenčia ypatingą sukaktį. Prieš 25-erius metus

    dabartiniame Seimo Pirmininko pavaduotojo 

    Algirdo Syso Seimo I rūmų 309-ajame kabinete

    darbą pradėjo vienas garsiausių Lietuvos politikų,

    vienintelis šešioms iš eilės nuo 1990 m. 

    Seimo kadencijoms išrinktas ir du kartus

    Seimo Pirmininko pareigas ėjęs

    LSDP Garbės pirmininkas Česlovas Juršėnas. 

     
  • Rinkimų kampanija, nenorminė leksika ir tarnautojo etika

    Bet koks kūrinys ar veiksmas, net ir rinkimų kampanija, turėtų susidėti iš užuomazgos, veiksmo, kulminacijos ir laimingai arba racionaliai visą eigą užbaigiančios atomazgos. Dažnai autoriai siekdami pridėtinės vertės savo darbui, sujaukia kūrinio struktūrą. Atsiranda viską aukštyn kojom apverčiantys posūkiai. Netikėti posūkiai atsirado ir šioje mero ir savivaldos rinkimų kampanijoje.

    Veiksmo struktūrą sujaukė mūsų bičiulis Alytaus miesto meras Jurgis Krasnickas. Savo „matais“ jis šovė sau tiesiai į koją. Pergalė rinkimų finišo tiesiojoje jam nutolo.

    Partijos Etikos ir procedūrų komisija išklausė Jurgio Krasnicko argumentų, kuris neneigė vartojantis „dugno“ leksiką savo buitinėje kalboje. Deja, keiksmažodžiai nei buitinėje, nei viešoje aplinkoje nedera su tarnautojo statusu, todėl Etikos ir procedūrų komisija apsvarsčiusi Jurgio Krasnicko poelgį, skyrė jam papeikimą už vidinės cenzūros neturėjimą.

    „Nesvarbu iš kieno lūpų, bet keiksmažodžiai nėra patys maloniausi žodžiai žmogaus ausims. Jurgis Krasnickas turėtų suprasti, kad paviešinus tokį žodyną, jis negalėtų būti vėliavnešiu Alytaus mieste“, – 2015 m. vasario 24 d. "Znad Wilii" radijuje kalbėjo Algirdas Sysas.

    Jis pateikė sektiną Vytenio Andriukaičio, kuriam buvo mesti daug stipresni kaltinimai, pavyzdį. Vytenis atsisakė Seimo nario mandato ir teisme įrodė jam mestų kaltinimų nepagrįstumą. Algirdas Sysas pastebėjo, kad retas kuris turi tokios politinės drąsos ir apgailestavo daugiau nesutikęs tokių politikų kaip Europos Komisijos narys, kurio pavyzdžiu niekas nepasinaudojo.

    Partijos bičiuliai yra linkę tikėti Jurgio Krasnicko tvirtinimu dėl sumontuotos medžiagos. Dabartinės technologijos leidžia tai lengvai padaryti. Iš kitos pusės, nesvarbu, kokie šio įrašo autoriaus motyvai, bet įrašyti pokalbio apie tai neįspėjus, o po to jį viešinti, yra įstatymo pažeidimas. Suprantama, Jurgis Krasnickas pasinaudojo savo teisėmis ir kreipėsi į prokuratūrą.

    Sulaukusi atsakymo iš Generalinės prokuratūros, Etikos ir procedūrų komisija grįš prie Alytaus mero klausimo. Jei bus įrodytas įrašo ir jo turinio tikrumas, bus priimtas atitinkamas sprendimas. 

    Algirdas Sysas: "Manau, kad skandalų nepasipiltų kaip iš gausybės rago, jei nevyktų rinkimų kampanija. Jurgio Krasnicko vietoje seniai būčiau padėjęs mandatą ir sustabdęs narystę partijoje. O svarbiausias tokio jo elgesio vertinimas vyks kovo 1 d. Visus politikus visų pirma vertins rinkėjai."

  • Garantijos nepilną darbo dieną dirbantiems asmenims

    Seimo Pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas siūlo priimti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo  papildymo 71 straipsniu įstatymo projektą (XIIP-2771). Siūlomomis nuostatomis būtų užtikrintos valstybinio socialinio draudimo (VSD) garantijos asmenims, pagal įstatymus dirbantiems ne visą darbo laiką, ir būtų papildytas Sodros biudžetas apytiksliai 111 mln. eurų.

    Algirdo Syso iniciatyva nėra laužta iš piršto. Darbo užmokesčio ir su juo susijusių mokesčių mokėjimo sistemą gaubė panaši šešėlio skraistė ir kaimyninėse šalyse. Estijoje buvo įvestos analogiškos pataisos. Šios pataisos – tai vienas iš būdų, leidžiantis Estijai užtikrinti socialines garantijas darbuotojams, gaunantiems minimalią mėnesinę algą ir siaurinti darbdavių (draudėjų), vengiančių sąžiningai mokėti  mokesčius ratą.

    Siūloma nustatyti, kad tokių asmenų VSD įmokos būtų skaičiuojamos nuo sumos, ne mažesnės negu minimali mėnesinė alga (MMA). Įmokos galėtų būti skaičiuojamos nuo mažesnės negu MMA sumos, t. y. nuo asmeniui faktiškai priskaičiuoto darbo užmokesčio, jeigu asmuo jau dirba pas kitą darbdavį (draudėją) ir nuo darbuotojui jau priskaičiuoto darbo užmokesčio yra skaičiuojamos VSD įmokos nuo sumos, ne mažesnės negu MMA. VSD įmokos taip pat galėtų būti skaičiuojamos nuo sumos, mažesnės negu MMA, jeigu darbuotojas dalį laiko nedirbo dėl nedraudiminio laikotarpio arba gavo ligos, motinystės, tėvystės arba motinystės (tėvystės) pašalpą.

    Šiuo metu pagal darbo sutartis dirbančių asmenų socialinio draudimo stažas nustatomas pagal priskaičiuotų VSD įmokų į Valstybinio socialinio draudimo  fondą (VSDF) laikotarpį ir ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės arba motinystės (tėvystės), ligos dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo pašalpų ir nedarbo socialinio draudimo išmokų iš VSDF gavimo laikotarpius. Jei įmokos priskaičiuotos nuo minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžio sumos, įgyjamas vieno mėnesio socialinio draudimo stažas. Kai įmokos priskaičiuotos nuo mažesnės nei minimalioji mėnesinė alga sumos, socialinio draudimo stažas laikomas proporcingai mažesniu.

    Priėmus siūlomą pataisą, teisiniu reguliavimu būtų užkirstas kelias piktnaudžiavimui, kai darbdavys (draudėjas) valstybiniam socialiniam draudimui deklaruoja ir moka VSD įmokas nuo nepilną darbo dieną deklaruojamo darbo laiko ir atitinkamos sumos, o savo darbuotojui apskaičiuoja minimalią mėnesinę algą nuo pilno darbo krūvio.

    Pagal VSDF valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktus Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenis, 2014 m. lapkričio mėn. Lietuvoje buvo 171,4 tūkst. darbo sutartis su darbdaviu (draudėju) pasirašiusių ir visą mėnesį dirbusių asmenų, kuriems buvo priskaičiuotos valstybinio socialinio draudimo įmokos nuo sumos, mažesnės negu MMA. Šių asmenų vidutinės draudžiamosios pajamos per mėnesį buvo tik 164,68 eurai, todėl šių asmenų per kalendorinius metus įgytas socialinio draudimo stažas būtų proporcingai mažesnis.

    Būtinybę keisti įstatymą galėtų pailiustruoti ir kiti iškalbingi skaičiai:

    Profesijos pagal didžiausią apdraustųjų skaičių, kai darbo užmokestis yra mažesnis nei MMA, 2014 m.

    Draudžiamosios pajamos, eurai

    Apdraustųjų skaičius

    Valytojai, kambarinės, pagalbininkai

    162,71

    12 152

    Įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai

    100,61

    9 589

    Pardavėjai

    177,86

    9 443

    Reklamos ir rinkodaros specialistai

    120,13

    5 190

    Kitur nepriskirti verslo paslaugų srities ir administracijos vadovai

    107,3

    4 144

    Buhalteriai

    125,09

    4 109

    Kitur nepriskirti nekvalifikuoti darbininkai

    173,92

    3 983

    Virėjai

    181,97

    2 590

    Padavėjai

    178,17

    2 480

    Lengvųjų automobilių, taksi, furgonų vairuotojai

    148,92

    2 373

     

    Priėmus Įstatymą, darbdavys vidutiniškai per mėnesį turėtų priskaičiuoti 54 eurais didesnes VSD, įskaitant ir privalomojo sveikatos draudimo, įmokas. Tikėtina, kad darbo valandomis, užmokesčiu ir įmokomis manipuliuojantiems darbdaviams netekus konkurencinio pranašumo, pagerėtų verslo sąlygos tiems darbdaviams, kurie skaičiuoja VSD įmokas nuo darbuotojo faktiškai išdirbto darbo laiko ir už šį laiką priskaičiuotos MMA sumos. 

  • MMA – būtinybė ar ciniškas politinis kazino

    Pasigirdus kaltinimams, kad minimali mėnesinė alga (MMA) Lietuvoje didinama nepagalvojant apie pasekmes ir, anot LLRI prezidento Žilvino Šilėno, tėra ciniškas politinis kazino, į diskusiją 2015 m. vasario 3 d. „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ susirinko Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas, Lietuvos Paslaugų Sferos Darbuotojų Profesinės Sąjungos pirmininkas Aleksandras Posochovas ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.

    Jau 20 metų, kai Lietuva ratifikavo Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją Nr. 131 Dėl minimalaus darbo užmokesčio nustatymo, kad būtų užtikrinamas tinkamas pragyvenimo lygis pagal darbuotojų ir jų šeimų poreikius.

    Visus šiuos metus vyksta aštrios diskusijos tarp MMA didinimo šalininkų ir priešininkų.  Skirtingos šalys mato skirtingas pasekmes: vieni teigiamas, kiti – dažniausiai tik neigiamas. Minimalaus darbo užmokesčio dydžio nustatymo klausimas visada paliečia daug sričių - bendrą darbo apmokėjimo lygį šalyje, pragyvenimo išlaidas, socialinės apsaugos išmokas, kitų socialinių grupių pragyvenimo lygį, ekonominius veiksnius, įskaitant ekonominę plėtrą, darbo našumą ir ketinimus siekti bei išlaikyti aukštą užimtumo lygį.

    „Reikia pasakyti, kad šį kartą politikai elgėsi labai apgalvotai, iš anksto planuodami ir leisdami darbdaviams pasirengti,“ – kalbėjo Algirdas Sysas. Anot jo, Lietuva, kurioje auga bendrasis vidaus produktas, didėja darbo našumo lygis ir įmonių pelningumas, negali būti sąrašo gale iš visų ES šalių pagal MMA dydį. Nuo 2015 m. sausio 1 d. minimalus mėnesinis atlyginimas Estijoje yra 390 eurų, Latvijoje 360 eurų, Lietuvoje 300 eurų,  o Lenkijoje - 425 eurai.

    Seimo vicepirmininkas pastebėjo kitus aspektus, kurie, panašu, virsta sunkiai sprendžiama užduotimi. Visų pirma – MMA ir biudžetinių įstaigų bei organizacijų darbuotojų darbo užmokesčio skirtumas, kuris, didinant MMA, dažnai išnyksta. „Keletą kartų didintas MMA jau pasivijo tam tikros kategorijos biudžetinio sektoriaus darbuotojų algas. Susidaro nenormali padėtis, kai vienodus atlyginimus gauna ir tie, kuriems keliami reikalavimai turėti gerą išsilavinimą, kvalifikaciją, patirtį, ir tie, kuriems kvalifikacija nebūtina.“ – kalbėjo jis.

    Vyriausybė nesiekia specialiai apsunkinti verslininkų veiklą peržiūrėdama MMA dydžius ir juos didindama. Darbo užmokesčio dydžio nustatymas turi būti sprendžiamas kompleksiškai, atsižvelgiant į darbuotojų, verslininkų ir valstybės interesus. Ilgametė patirtis leidžia teigti, jei vyriausybė nereguliuoja MMA, privatus sektorius vangiai imasi atlyginimų peržiūrėjimo iniciatyvos, nekalbant apie jų kėlimą

  • Ar Prezidentė įsitraukė į konservatorių rinkiminę kampaniją?

    Įsibėgėjusi savivaldos rinkimų kampanija bei šiomis dienomis pasirodžiusios prognozės, kad daugiausia gyventojų linkę pasitikėti ir balsuoti už socialdemokratus, įsiutino valdžios išalkusius dešiniuosius. Ieškodami galimybių atsikirsti, konservatoriai puolė kalti prie kryžiaus Lietuvos deleguotą Europos Sąjungos (ES) komisarą Vytenį Andriukaitį. Neva, jam pavaldus departamentas leido Rusijai pačiai spręsti, iš kokių ES šalių leisti vežti maisto produktus.    

    Labai greitai paaiškėjo, kad visas triukšmas – išpūstas "burbulas". Tenka eilinį kartą "nustebti", kad į šią kampaniją buvo įtraukta ir šalies vadovė, išvadinusi Lietuvos deleguoto ES komisaro V. Andriukaičio veiklą "apgailėtina" ir pareikalavusi komisaro prisiimti asmeninę atsakomybę.

    Nejaugi buvusi ES komisarė Dalia Grybauskaitė pamiršo vieną iš svarbiausių taisyklių – pagal ES teisę, šalis, delegavusi savo atstovą į komisarus negali niekaip kištis, daryti įtaką, juolab politinį spaudimą Europos Komisijos pareigūnui. Komisaro veiklą gali ir turi vertinti tik J. C. Junckeris. Matyt ir įvertins. Tik kaip atrodys šiame kontekste Lietuva, bandanti kaišioti pagalius į ratus savam eurokomisarui?

    Nežinau, kiek balsų rinkimuose sugebės tokiu būdu atsigriebti dešinioji politinių svarstyklių pusė, bet tokios rinkiminės kampanijos pasekmės – apšmeižtas ir bandomas sukompromituoti Lietuvos deleguotas ES pareigūnas. Šitie pareiškimai akivaizdžiai naudingi ir Rusijai. Prezidentės ir konservatorių vieši pasisakymai tiesiogiai atitiko dabar krizėje atsidūrusios Rusijos vykdomą politiką "skaldyk ir valdyk". Ši šalis akivaizdžiai siekia dvišalių santykių su atskiromis ES valstybių įmonėmis. Jų, beje, nesislapstydamos siekia ir pačios šalys narės, jų įmonės. Taigi, ir Prezidentės minėtoji Prancūzijos įmonė eilinį kartą tariasi su Rusija. ES komisaras negali nurodinėti, leisti arba neleisti atskiroms valstybėms tartis su ne ES šalimis. Tačiau vis dėlto galutinį susitarimų variantą ES šalis narė derina su Europos Komisija. Taip darydavo ir Lietuva. Tą turės padaryti ir Prancūzija, jeigu jos įmonės preliminariai kažką susitarė.

    Lietuva principingai laikosi bendro ES šalių susitarimo ir nesiekia dvišalių santykių su Rusija, nors mūsų praradimai dėl paskelbto embargo Rytų rinkose kone didžiausi.

    Aukščiausiu politiniu lygiu buvo mesti vien tik tuščiais žodžiais paremti "reikalavimai" Lietuvos verslininkams persiorientuoti į kitas rinkas.

    Tuo tarpu Premjeras Algirdas Butkevičius, suprasdamas, kad norint padėti žemdirbiams ir gamintojams pereiti į naujas rinkas reikalinga rimta politinė pagalba, konkrečiomis pastangomis prisideda prie rinkų paieškos. Buvo atverti eksporto vartai produktams per Honkongą, JAV (Lietuva ir Airija yra vienintelės ES šalys, atvėrusios rinkas maisto produktų prekybai JAV), gauti leidimai į Saudo Arabiją, Libaną, Serbiją. Seime priimtos ritualinį skerdimą reglamentuojančios nuostatos, svarbios arabų šalims. Kitą savaitę Premjeras vyksta oficialaus vizito į Omano Sultonatą, kur stiprins bendradarbiavimą ir prekybą informacinių technologijų, transporto, maisto pramonės, medicinos įrangos srityse.

    Esant dabartinei geopolitinei padėčiai, ES šalims kaip niekad svarbu laikytis išvien. Tą pabrėžia ir mūsų deleguotas eurokomisaras V. Andriukaitis. Rašte, dėl kurio keliamas triukšmas, kalbama apie "grįžimą prie prekybos padėties prieš apribojimus". Vadinasi, prie prekybos galimybių su visomis 28 ES šalimis. Dokumente taip pat rašoma, kad Rusija turi teisę vykdyti fitosanitarinius patikrinimus visose ES narėse, kaip tai būdavo ir anksčiau. Galbūt čia ir buvo palikta erdvė abejojimui, ar Rusija vėl nepasinaudos fitosanitarijos priemonėmis kaip politinėmis, kad vienų šalių produktus "išbrokuotų", o kitų „palaimintų“ kaip tinkamus.  Tačiau tokia sąlyga – vykdyti fitosanitarijos patikrinimus yra abipusė ir  jos negalima atsisakyti.

    Įdomu tai, kad Lietuva yra vienintelė iš ES šalių, kaltinanti komisarą. Kitų šalių politikai, pvz. Lenkijos žemės ūkio ministras Marek Sawicki, sako, kad pačios valstybės, tokios kaip Prancūzija yra atsakingos už susitarimus su Rusija, ir griauna bendrus ES politinius sprendimus. Ar Lietuvos politikai bei jų patarėjai skaito kitus dokumentus?

    Lietuvos žiniasklaida šį Prezidentūros akibrokštą, palaikomą konservatorių, jau pavadino lietuviškos politinės "kultūros" pavyzdžiu. Verslininkų atstovai irgi stebisi, kaip vidinės politikų priešpriešos gali paveikti tarptautinius susitarimus, esant dabartinei geopolitinei padėčiai, kai bendromis pastangomis ieškoma naujų rinkų, alternatyvų eksportui.

    Kažin ar rinkėjai, nepaisant aktyvių konservatorių pastangų, patikės, kad Vytenis Andriukaitis, gimęs tremtyje, sovietmečiu buvęs disidentu, visuomet atkakliai laikęsis savo politinių ir moralinių principų, staiga pradėtų kenkti Lietuvai - ypač užimdamas tokį atsakingą postą, kur elgtis teisėtai ir etiškai, pasverti kiekvieną detalę yra garbės reikalas?

    Matyt tai nesuprantama konservatoriams, įpratusiems pasitikėti partinių "mokyklų" auklėtiniais, kurių turi ir savo gretose...

    Skaičiuoti "neklystančios" šalies vadovės klaidas – politologų darbas, tačiau, kai oficialių pareiškimų pasekmės kerta visos valstybės patikimumui ir jos atstovų autoritetui, tenka priminti ne tik politinio korektiškumo, bet ir atsakomybės principus.

    Algirdas Sysas,
    Socialdemokratas, Seimo Pirmininko pavaduotojas

  • Ar aukštesnės kvalifikacijos darbuotojams taip pat mokėsime MMA?

    Beveik trejus metus kalbama ir niekaip nesutariama dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio. Nors Vyriausybė šių metų biudžete numatė sumą MMA didinimui, 2015 m. sausio 27 d. vykusioje Trišalėje taryboje sprendimas dėl būsimo MMA buvo atidėtas iki pavasario.

    Praeitais metais buvo nuspręsta padidinti MMA 35 litais, kad spalį alga sudarytų 300 eurų. Lyg ir viskas būtų gerai, jei ne vienas „bet“. Niekas nekalba apie aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų atlyginimus, kurie didėja vangiai. Kai kuriuose sektoriuose aukštesnės kvalifikacijos ir nekvalifikuotų darbuotojų atlyginimai net susivienodino.

    Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Algirdas Sysas MMA artėjimą prie kvalifikuotesnės darbo jėgos atlyginimų laiko netinkamu.

    „Esu šalininkas to, kad pirmiausiai reikia didinti darbo užmokestį kvalifikuotiems darbuotojams, o kai jų atlyginimas pasiekia tam tikrą lygį, galima kalbėti apie MMA didinimą, - LRT radijui kalbėjo Algirdas Sysas. Anot jo, jei nebus pakeistas galiojantis sprendimas kovo mėnesį 5 proc. padidinti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų koeficientus, o liepos mėnesį, neperžiūrėjus bazinio jų dydžio, padidinti MMA, 52 tūkst. iš 300 tūkst. darbuotojų pateks į minimalaus darbo apmokėjimo dydžio ribas.

    „Nenormalu, kad iš žmonių reikalaujame kvalifikacijos, kompetencijos, o po to nevertiname jų darbo normaliu atlyginimu. Darbo užmokestį reikia didinti proporcingai, negalima didinti tik MMA“, – sakė Algirdas Sysas.

  • Laiminga Algirdo Syso ranka

    2015 m. sausio 26 d., 13 val. savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvaujančių partijų ir rinkimų komitetų atstovai pasiskirstė rinkimų numerius burtų keliu. Burtai buvo traukiami Seimo Spaudos konferencijų salėje. Socialdemokratams sėkmę lėmė laiminga LSDP centrinio rinkimų štabo pirmininko Algirdo Syso ranka. Jis ištraukė 2 numerį. Tai reiškia, kad visoje Lietuvoje Socialdemokratų partija iš visų politinių partijų rinkimų biuleteniuose bus įrašyta pirma.

    Antruoju rinkimų numeriu Socialdemokratų partijos kandidatų sąrašas bus įrašytas ir Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) kandidatų sąrašų plakatuose ir informaciniuose leidiniuose.

    Jei kandidatų sąrašai surinktų tą patį rinkėjų balsų skaičių, rinkimų numeris lemtų, kam atiteks tarybos nario mandatas. To iki šiol Lietuvos rinkimų istorijoje nėra buvę. Tikėtina, kad socialdemokratus šiuose savivaldos rinkimuose lydės sėkmė.

    Kandidatų į merus įrašymo biuleteniuose eiliškumo burtai netraukiami – kandidatai juose rikiuojami pagal abėcėlę. Partijų rinkimų numeriai visose savivaldybėse bus tie patys.

    2015 m. sausio 21 d. duomenimis, dalyvauti 2015 m. kovo 1 d. savivaldybių tarybų rinkimuose savivaldybių rinkimų komisijoms pateikti 508 kandidatų sąrašai bei daugiau kaip 16 tūkst. kandidatų pareiškinių dokumentų. Merų postų sieks 449 kandidatai, iš kurių 13 išsikėlė patys.

    60-tyje šalies savivaldybių bus išrinkti 1 524 tarybų nariai. Pirmąkart Lietuvos istorijoje savivaldybių merai bus renkami tiesiogiai.

  • A. Syso vizitas Šiauliuose – kupinas klausimų, diskusijų ir pasiūlymų

    Sausio 20 d. Seimo Pirmininko pavaduotojas socialdemokratas Algirdas Sysas lankėsi Šiauliuose. Vizito darbotvarkė buvo įtempta ir kupina susitikimų bei diskusijų įvairiose įstaigose – Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centre, Šiaulių profesinio rengimo centre, Šiaulių specialiojo ugdymo centre bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodros“) Šiaulių teritoriniame skyriuje.

    Opiausia – pensijų ir išmokų problema

    Pirmasis susitikimas įvyko Socialinių paslaugų centre, kurio vadovė Vida Šalnienė pristatė Centro veiklą bei teikiamas paslaugas, įvardijo grupes asmenų, kuriems Centras teikia pagalbą. Centre savo veiklą vykdo ir nemažai nevyriausybinių organizacijų, kurių nariai yra įvairūs asmenys – jaunimas, senjorai, neįgalieji ir kt.

    Pirmojo susitikimo vinimi tapo ir pačiame susitikime dalyvavo žmonių su negalia klubas „Židinys“, šiuo metu jungiantis 102 šeimas. Klubo nariai, tarp kurių – ir Seimo narys Edvardas Žakaris, A. Sysą sutikę savo ansamblio dainomis, vėliau jį apipylė įvairiais klausimais. Opiausia analizuota problema tapo maži išmokų neįgaliesiems dydžiai. Klubo nariai senjorai taip pat kėlė senatvės pensijų dydžio klausimą. A. Sysas pabrėžė, kad kol kas didžiausias šioje srityje atliktas darbas – tai „Sodros“ išmokų atstatymas į buvusį lygį. Tuo tarpu, kaip teigė A. Sysas, didelių žingsnių į priekį šioje Seimo kadencijoje nebuvo padaryta todėl, kad iki šiol valdančioji koalicija taiso buvusios valdžios – konservatorių – padarytas klaidas.

    „Socialinių reikalų srityje dirbu jau beveik dvidešimtmetį. Per tiek metų bendravau su įvairių socialinių sluoksnių atstovais, stengdavausi įsiklausyti ir išgirsti visų į mane besikreipiančių žmonių problemas ir bandydavau jas spręsti. Daugeliu atveju man pavyko ir mano siūlymai sulaukė palaikymo, todėl džiaugiuosi šitaip galėdamas prisidėti prie socialinio teisingumo įgyvendinimo mūsų šalyje“, – teigė A. Sysas. Tačiau jis pabrėžė, kad dėl politinio bangavimo kartais žlunga ir patys kilniausi tikslai. „Pastaruoju metu didelė dalis Seimo darbo susijusi su sumažintų pensijų, išmokų atstatymu. Atstatyti mes atstatėme, tačiau žmonės reikalauja grąžinti tai, kas buvo iš jų atimta. Visi puikiai žino, kas atėmė, tačiau grąžinti reikalauja čia ir dabar, todėl baksnojimas pirštais į konservatorius ir jų priimtų sprendimų kritikavimas nėra tai, ko reikia žmonėms. Turime keletą Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išvadų ir sprendimų, kurie vienareikšmiškai teigia, kad grąžinti reikia, tačiau kada ir iš kur – nepasako. Šiuo metu jau įgyvendinamas Seimo priimtas įstatymas dėl senatvės pensijų kompensavimo. Suprantu, kad ir kiti dalį pinigų praradę asmenys neturėtų būti diskriminuojami, tačiau „vienos nakties“ reformos kol kas būdingos tik dešiniesiems, ir jų poveikis, akivaizdu, nėra geras. Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) savo programoje yra numačiusi priimti daug žmogui reikalingų ir naudingų sprendimų, tačiau jie turi būti priimami sistemiškai, turi būti įvertintas ilgalaikis jų poveikis“, – apie susiklosčiusią padėtį ir bandymus atstatyti socialinį teisingumą kalbėjo A. Sysas.

    Susitikime dalyvavo ir Šiaulių miesto meras Justinas Sartauskas, kuris kovo 1 d. tikisi sulaukti ir tolimesnio šiauliečių palaikymo tiesioginiuose merų rinkimuose. Meras pasidžiaugė, kad nuo 2014 m. savivaldybėms perleidus socialinių išmokų mokėjimo, o nuo 2015 m. – ir būsto bei šildymo kompensacijų skyrimo funkciją miestas sutaupė apie 50 procentų šiam tikslui skirtų lėšų. A. Sysas pagyrė tokius rezultatus, tačiau pabrėžė, kad šiuo atveju negalima perlenkti lazdos, t. y. savivaldybėms perleidus minėtas funkcijas, didesnis darbo krūvis tenka socialiniams darbuotojams, kurie turėtų būti arčiausiai žmogaus ir betarpiškai su juo bendrauti, kad galėtų teisingai ir realiai įvertinti išmokų ar kompensacijų skyrimo būtinybę. „Būdamas čia taip pat noriu pasidžiaugti, kad, nors ir labai nežymiai, bet nuo kovo 1 d. didės socialinių darbuotojų darbo užmokestis, nuo liepos 1 d. bus pakelta minimalioji mėnesinė alga (MMA), kad didinamos senatvės pensijos“, – teigė A. Sysas. Į susitikimo dalyvių nepasitenkinimą dėl mažų sumų, kuriais didinami minėti dydžiai, A. Sysas su apmaudu atsakė, jog didinti norėtųsi labiau, tačiau, po 2012 m. Seimo rinkimų perėmus valdžią, paaiškėjo, kad valstybės skolos ir „Sodros“ biudžeto deficitas yra didesni, nei manyta, todėl bet kokie veiksmai turi būti daromi siekiant šias skolas mažinti ir kada nors subalansuoti biudžetą. „Net ir minimalus išmokos, pensijos ar darbo užmokesčio padidinimas vienam žmogui visos Lietuvos mastu sudaro dideles sumas, todėl mūsų priimami sprendimai, nors kartais pavieniam žmogui ir atrodo nereikšmingi, valstybės mąstu turi didelės įtakos“, – finansinių sprendimų priėmimą pagrindė A. Sysas.

    Jaunimą domina ateities perspektyvos Lietuvoje

    Antrojo susitikimo metu Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Sysas lankėsi Šiaulių profesinio rengimo centre. Jame buvo sudaryta galimybė susipažinti su Centro veikla, pabendrauti su Prekybos ir verslo skyriaus darbuotojais bei mokiniais. A. Sysas šio skyriaus vedėjos Renatos Veršinskienės buvo maloniai nustebintas, kai sužinojo, kad net 70 procentų šiame Centre profesiją įgijusių asmenų iškart įsidarbina pagal profesiją, o didelė dalis likusiųjų mokslo aukštumų toliau siekia aukštosiose mokyklose.

    Karštoje diskusijoje su salę užpildžiusiais Centro mokiniais A. Sysas aiškino, kokia yra ir kaip veikia Lietuvos socialinio draudimo sistema, mat sulaukė klausimų, kodėl Lietuvoje tokie maži atlyginimai ir tokie dideli mokesčiai. Čia A. Sysas priminė savo jau daug metų siūlomą progresinio gyventojų pajamų mokesčio (GPM) sistemą. „Jau daug metų siekiu, kad GPM būtų progresinis, t.y. kad šio mokesčio dydis tiesiogiai priklausytų nuo gyventojo gaunamų pajamų. Tokiu atveju dideles pajamas gaunantys asmenys net nepajustų, kad moka šiek tiek daugiau mokesčių, nes jų pajamos vis tiek liktų gerokai didesnės nei vidutinės, o įplaukos į biudžetą būtų ženklios. Ir atvirkščiai, ateityje gal net būtų galima kalbėti apie GPM mažinimą mažiausias pajamas gaunantiems asmenims. Visada sakiau ir sakysiu, kad mokesčių mokėjimo sistema turi būti solidari visų žmonių atžvilgiu – jeigu kažkas daugiau uždirba, vadinasi, turi ir šiek tiek daugiau atiduoti. Tačiau Lietuvoje žmonių solidarumas kol kas – neatrasta žemė“, – savo idėją apie progresinio GPM įvedimą jaunimui dėstė A. Sysas.

    Nors politinės temos Centro mokiniams nebuvo labai aktualios, tačiau A. Sysas džiaugėsi, kad galėjo politiniais klausimais su jaunimu diskutuoti per jiems suprantamą – profesijos, darbo užmokesčio, socialinių garantijų prizmę.

    Baimė dėl darbo santykių liberalizavimo

    Dar vienas numatytas susitikimas įvyko su Šiaulių specialiojo ugdymo centro, kuriam vadovauja Eglė Jankauskienė, darbuotojais. Šiame Centre vykdomas vidurinis ugdymas specialiųjų poreikių vaikams. Įdomu tai, kad šio susitikimo dalyviai iš karto kėlė naujo Darbo kodekso klausimą, mat juos išgąsdino visuomenės informavimo priemonėse paskleista informacija apie siūlomą darbo santykių liberalizavimą, kuris, kaip suprato darbuotojai, bus nukreiptas į darbuotojų socialinių garantijų siaurinimą. Socialdemokratas A. Sysas, siekdamas prislopinti kilusias aistras, paaiškino, kad darbo santykių liberalizavimas neturėtų būti vertinamas vien per Darbo kodekso nuostatų interpretavimą. „Noriu paaiškinti, kad naujas Darbo kodeksas rengiamas ne todėl, kad reikia keisti kai kurias nebeaktualias teisės normas – rengiamas apskritai naujas Lietuvos socialinis modelis, apimantis tiek Darbo kodeksą, tiek užimtumą, socialinio draudimo sistemą ir socialinės atskirties bei skurdo sritis. Negalima keisti vien Darbo kodekso ir negalima vertinti jo nuostatų pavieniui – viskas turi būti daroma sistemiškai“, – dėstė A. Sysas.

    Darbo santykių liberalizavimas, A. Syso teigimu, reikalingas, nes, kai teisės aktų nuostatos yra labai siauros ir griežtos, atsiranda daug siekių ir būdų jas pažeidinėti: „Naujasis darbo santykių reglamentavimas suteiktų didesnę reikšmę profesinėms sąjungoms, o tai reiškia, kad daug klausimų būtų palikta darbuotojų ir darbdavio deryboms, kas Vakaruose jau seniai priimta ir sėkmingai įgyvendinama“. Šiame Centre veikia profesinė sąjunga, kuriai priklauso dalis darbuotojų, todėl A. Sysas juos paskatino aktyviau vykdyti savo veiklą ir siekti tikslų.

    Centro darbuotojai A. Syso taip pat pasiteiravo apie antrąją pensijų pakopą ir išgirdo griežtą jo nuomonę šiuo klausimu, mat A. Sysas ne kartą buvo akcentavęs šios sistemos trūkumus. „Be to, kad žmonės negali būti tikri, ar jie sukaups sumą, reikalaingą pastovioms išmokoms gauti, tai dar yra ir valstybės skurdinimas, nes į pensijų fondus pervedama dalis ta pačia dalimi mažina „Sodros“ biudžetą. O nuo šių metų, kai už antroje pensijų pakopoje dalyvaujančius asmenis nustatytą procentą perveda ir valstybė, tai yra dar didesnė netektis biudžetui. „Sodros“ pensiją asmenims garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, o pensijų fondai masina žmones dalyvauti antroje pensijų pakopoje neva savo gerovei senatvėje užsitikrinti, tačiau nereikia pamiršti, kad šie fondai yra privatūs, o bet kuris privatus juridinis asmuo, visų pirma, yra suinteresuotas pelnu“, – pensijų fondų atžvilgiu A. Sysas dėstė griežtą savo nuomonę.

    Be diskusijų darbuotojams aktualiais klausimais, A. Sysas pasidžiaugė, kad Specialiojo ugdymo centre sėkmingai vykdomas mokinių ugdymas, padedantis jiems integruotis visuomenėje ir taip mažinantis socialinės atskirties riziką.

    „Sodroje“ – siūlymas tobulinti teisės aktus

    Paskutinis darbinis susitikimas vyko su „Sodros“ Šiaulių skyriaus darbuotojais. Vadovas Leonas Strazdauskas aktyviai sukvietė didžiąją dalį darbuotojų. Reikia pastebėti, kad šio susitikimo metu iš darbuotojų buvo išgirstas pasipiktinimas Lietuvos teisėkūros sistema. Įdomu tai, kad „Sodros“ darbuotojai, priešingai nuo ankstesnių tos dienos susitikimų dalyvių, kėlė ne jiems patiems asmeniškai svarbius klausimus, o aktualius visiems Lietuvos žmonėms.

    Susitikime dalyvavę „Sodros“ atstovai teigė, kad Lietuva – teisinė valstybė, tad kodėl įstatymai mūsų šalyje „nuleidžiami iš viršaus“, kitaip tariant, kodėl teisės aktų priėmimas yra atribotas nuo paprastų žmonių, kurie, pasak diskusijos dalyvių, geriausiai žino, ko jiems trūksta ir ko reikia. A. Sysas šiuo atveju tvirtai teigė, kad teisės aktų priėmimo procese visos institucijos ir piliečiai yra laisvi teikti pasiūlymus. „Galiu užtikrinti, kad iš kai kurių „Sodros“ skyrių Lietuvoje esu sulaukęs nemažai pasiūlymų, kuriuos vėliau realizavau savo kaip Seimo nario darbe, registruodamas juos Seime. Labai tikiuosi, kad ir jūs, čia susirinkusieji, pristatysite savo pastabas ir pasiūlymus ir tokiu būdu bendromis jėgomis galėsime tobulinti teisės aktus“, – savo lūkesčius dėstė A. Sysas.

    Darbo dienai pasibaigus, Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Sysas LSDP Šiaulių skyriaus bičiulių buvo pakviestas kartu paminėti Naujuosius Metus Valstybiniame Šiaulių dramos teatre, kur buvo parodyta Tenesio Viljamso drama „Geismų tramvajus“ (rež. Algirdas Latėnas).

  • Kodėl Lietuvoje trūksta darbo jėgos?

    Apie darbo jėgos stygiaus Lietuvoje problemą 2015 m. sausio 20 d. „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ kalbėjo LRS vicepirmininkas Algirdas Sysas,  Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas ir statybų bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis.

    A. Černiauskas, teigė, kad Ministras Pirmininkas A. Butkevičius, turbūt, įkvėptas grėsmingų prognozių, jog 2040 m. Lietuvoje neliks nė dviejų milijonų gyventojų, prakalbo, kad reikia liberalizuoti trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą.

    Lietuvoje yra 135 tūkst. bedarbių, kurių daugelis neranda pagal specialybę ar kito tinkamo darbo. Pagrindinė priežastis yra ta, kad daugiau nei pusė darbą siūlančių skelbimų nurodo mažesnį nei 290 eurų, atskaičius visus mokesčius, darbo užmokestį. Ši suma yra truputį didesnė nei skurdo riba šalyje - 235 eurų.

    Algirdas Sysas atkreipė dėmesį, kad darbo jėgos reglamentavimas yra pakankamas, tačiau susiduriama su paradoksalia darbo rinkos padėtimi. Anot jo, darbo jėgos Lietuvoje ir yra, ir tuo pačiu nėra. Tai lyg užburtas ratas. Be to, vicepirmininkas pabrėžė, kad pamirštama svarbi nedarbo priežastis – noras dirbti. Kai jo nėra, jokios valstybinės programos ar liberalesnis užsieniečių įdarbinimas nepadės išspręsti problemos.  

    Algirdas Sysas: „Negalime nekreipti dėmesio į ilgalaikių bedarbių problemą. Šioje vietoje skaudesnis yra ne kvalifikacijos netekimas dėl ilgų nedarbo metų, o žmonių ambicijų neturėjimas,  pasitenkinimas gyvenimu iš pašalpų, periodiškai nelegaliai uždarbiaujant.“

    Tačiau pagrindinė darbo jėgos trūkumo problema yra ta, kad nustatytas darbo užmokesčio dydis nėra lygiavertis atliktam darbui ir sukurto produkto vertei. „Seniai reikėjo tinkamai reglamentuoti darbo jėgos apmokėjimą, atkreipiant dėmesį į darbo apmokėjimo ir sukurto produkto santykį,“ - kalbėjo A. Sysas. Jis pateikė tolimųjų reisų vairuotojų atlyginimų apmokėjimo pavyzdį. Jo nuomone, reikėjo nustatyti bent jau vidutinį Lietuvoje dirbančių vairuotojų algos dydį, kad į užsienio šalis vykstančių tolimųjų reisų vairuotojų darbo užmokestis nebūtų sudaromas iš dviejų dalių – pagrindinės 377 eurų ir kintamosios. Toks darbdavių manipuliavimas negarantuoja stabilumo ir socialinių garantijų, todėl atbaido potencialius darbuotojus. Yra ir daugiau sričių, kuriose dėl darbdavio godumo ir apgailėtinai mažo darbo užmokesčio dirba trečiųjų šalių piliečiai, lietuvius išstumdami į gatvę.

  • Socialdemokratai pasveikino dienos centro „Atgaiva“ senjorus

    Smagu, kad šventės tęsiasi ir po Trijų Karalių, džiaugėsi Vilniaus skyriaus socialdemokratai sveikindami Vilniaus Šeškinės rajone įsikūrusio senjorų dienos centro „Atgaiva“ lankytojus. Įteikdamas padėkos raštus ir dovanėles aktyviausiems bei darbščiausiems senjorams, Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas palinkėjo visiems sveikatos ir laimingai sulaukti 2016 metų. Jis padėkojo šauniai Senjorų dienos centro „Atgaiva" vedėjai Indrei Vaitkūnienei už draugystę ir gražų bendradarbiavimą.

    LSDP Vilniaus skyriaus kandidatas į merus Gintautas Paluckas, prisistatydamas centro lankytojams, juokavo, kad vedžioti jo už rankos tikrai nereikia. Būdamas tik 35 metų, jis jau sukaupė gyvenimiškos ir darbinės patirties, turi aiškią viziją, kaip vadovauti sostinei. Šeškinės seniūnaičių pirmininkas Antanas Narkevičius pasidžiaugė jaunu ir energingu kandidatu ir kvietė susirinkusius audringai diskusijai. 

    Šventėje skambėjo centre susibūrusio ansamblio „Atgaiva“ melodingi romansai, poezijos eilės. Surengtos viktorinos nugalėtojai traukė dovanėles, dalijosi šypsenomis ir gera nuotaika.

    LSDP Vilniaus skyriaus informacija

  • Daugiau politinės valios „Sodrai“

    Nenutylant diskusijoms dėl opios „Sodros“ problemos ir mokslininkų sukurto bei neseniai pristatyto „socialinio modelio“, 2015 m. sausio 7 d. „Žinių radijo“ laidos „Atviras pokalbis“ vedėjas Raigardas Musnickas kalbėjo su  LLRI eksperte Kaetana Leontjeva, socialinių mokslų daktaru Teodoru Medaiskiu, Seimo vicepirmininku Algirdu Sysu kaip spręsti šį klausimą.

    Socialinio draudimo sistema turi trumpalaikių problemų dėl nevisiškai teisingų politikų sprendimų „Sodroje“ susikaupusios skolos. Pagrindinis „Sodros“ pajamų šaltinis yra gyventojų darbo užmokestis, kuris krizės metais ženkliai krito ir sunkiai grįžta į ankstesnį lygį arba yra didinamas. Be to, sumažintos pensijos buvo pradėtos grąžinti anksčiau, nei buvo padidintas darbo užmokestis.

    Socialinių mokslų daktaras Teodoras Medaiskis kalbėdamas apie šiuo metu beveik 3,48 mlrd. eurų siekiančią „Sodros“ skolą ir galimybę mažinti „Sodros“ išlaidas perkeliant bazinę pensiją į valstybės biudžetą, pabrėžė, kad pripažinus esamą skolą, reikėtų pasiryžti daugiau nekartoti klaidų. Vertėtų aiškiai ir griežtai įstatymu nustatyti pensijų indeksavimo dydžius. Šis klausimas neturėtų priklausyti nuo politikų valios.

    Kita vertus, jei „Sodros“ skola yra trumpalaikė, tai gyventojų senėjimas yra ilgalaikė ir gana rimta valstybės problema. „Sodros“ sistemos priemonėmis yra nedaug šios problemos galimų sprendimų.  Vienas iš jų – pensinio amžiaus ilginimas. Šį būdą taiko daug Europos Sąjungos šalių, atsižvelgiančių į ilgesnę žmonių gyvenimo trukmę, geresnę sveikatą ir galimybę ilgiau dirbti. Visas kitas priemones gali taikyti kitos institucijos.

    Ateities pensijų dydžiai priklauso nuo dirbančiosios visuomenės dalies pajėgumo užsidirbti sau ir pensinio amžiaus gyventojui padorų pragyvenimą. Reikia siekti, kad dirbančiųjų dalis būtų didesnė. Ją galima didinti pensinio amžiaus ilginimu, gimstamumo skatinimu, pažangių technologijų diegimu,  darbo rinkos liberalizavimu, darbo našumo ir užimtumo didinimu, panaudojant vyresnio amžiaus žmonių potencialą.

    „Nieko geresnio už Sodrą pasaulis nesugalvojo. Todėl reikia daryti viską, kad ji egzistuotų, - kalbėjo Algirdas Sysas. Niekas negali pasiūlyti alternatyvos ar veiksmingesnės sistemos. Kadangi „Sodros“ 3,48 mlrd. eurų skola yra politinių sprendimų pasekmė, tik jais, tik politine valia galima tas klaidas ištaisyti ir subalansuoti „Sodros“ biudžetą.“

    LRS vicepirmininkais anksčiau įspėjo kolegas Seimo narius dėl žalingų sprendimų, kurių, deja, pasekmės dabar jaučiamos. Todėl mokslininkų siūlomas būdas yra priimtinas ir gali padėti „Sodrai“ jei ne išbristi, tai bent sumažinti susikaupusią skolą, palengvinti pensininkų dalią.

    Anot Algirdo Syso, „Sodra“ – tai draudiminė sistema, kuriai neturi būti taikomos palūkanos. Jis atmeta skolinimosi būsimoms pensijoms variantą, nes jis neišsprendžia skolos grąžinimo ir nėra tinkamiausias pensijų didinimo būdas. O politinė valia, jo nuomone, galėtų pasireikšti tuo, kad įstatymų projektai neprieštarautų kompetentingiems mokslininkų siūlymams.

    Seimo vicepirmininkas prieštarauja nuomonei, esą politikai galvoja tik nuo rinkimų iki rinkimų ir baigę kadenciją bei sulaukę pensinio amžiaus nesitiki pensijų. „Kuo skiriasi laisvosios rinkos ekspertų, mokslininkų ir politikų uždaviniai? Pirmieji kalba apie ateitį, užmiršdami šiandieninius pensininkus, kurie turi susimokėti už komunalines ir kitas teikiamas paslaugas, pirkti maistą, apskritai padengti pragyvenimo išlaidas. Teoriškai samprotauti yra viena, o priimti sprendimą, kad deramai jaustųsi nepriklausomą Lietuvą kūrę žmonės – visai kas kita. Turime atsisakyti utopinių idėjų ir dabartinę sistemą tobulinti taip, kad ji būtų tvari ir leistų didinti socialines išmokas bei pensijas“ – pokalbį užbaigė Algirdas Sysas. 

  • Įveskime teisingą darbo vertinimą

    Ar ugdome išlaikytinių visuomenę? Tokiu klausimu 2015 m. sausio 6 d. „Laisvosios bangos“ radijo laidą „Vektorius“ pradėjo jos vedėjas Audrys Antanaitis. Pokalbyje dalyvavo Vilniaus ir apskrities verslininkų darbdavių konfederacijos prezidentas prof. Rimvydas Jasinavičius bei Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas.

    Moksliniais tyrimais remiantis, daroma išvada, kad šalyje gyvena žmonės, norintys daugiau gauti nei duoti. Šiuo metu Lietuvoje apie 60 proc. gyventojų yra pilnai arba dalinai išlaikytiniai, suvartodami produkto daugiau nei savo darbu ar veikla jį sukurdami. Suprantama, kad šiai grupei priklauso vaikai, pensinio amžiaus, ligoniai ir neįgalūs  gyventojai. Tačiau Lietuvoje šią gyventojų grupę, lyginant su kitomis Europos šalimis, yra keturis kartus sunkiau išlaikyti, nes produktą, iš kurio gyvena šalis, sukuria mažesnioji gyventojų dalis.

    „Egzistuoja terminas „dirbantys skurdžiai“, – kalbėjo Algirdas Sysas – dauguma pilną darbo dieną, dažnai viršvalandžius dirbantys žmonės neuždirba pakankamai, kad galėtų gyventi be valstybės pagalbos. Kyla klausimai, ar teisingai Lietuvoje yra apmokestinama darbo jėga ir ar teisingai sumokama už atliktą darbą? Ar tinkamai jis įvertinamas?“

    Žmonių atsakingumą ir pareigingumą galima įvardyti kaip vieną aktualiausių problemų. Yra pavyzdžių, kai iš kartos į kartą pereina „tradicija“ gyventi iš pašalpų – kaip vertėsi tėvai, taip gyvena vaikai ir net vaikaičiai. Kita problema yra ta, kad kai kurie darbdaviai yra godūs, nenori pasidalyti gautu pelnu ir vengia įvertinti darbą tinkamai. Darbdavys negali sukurti galutinio produkto vienas. Jį kuria daug žmonių, todėl gautais rezultatais, pelnu vertėtų deramai pasidalyti.

    Algirdas Sysas: „Esame jauna, klaidų neišvengianti valstybė, tačiau turėtume mokytis iš jų ir kurti tokią įstatyminę bazę, kuri leistų kurti pridėtinę vertę, skatintų socialinę atsakomybę ir garantijas. Visada pasisakiau už progresinių mokesčių įvedimą. Geru pavyzdžiu gali pasitarnauti išsivysčiusios demokratinės valstybės, kuriose didesnes pajamas gaunantys gyventojai sumoka didesnę procentinę mokesčių dalį. Privalome sutvarkyti darbo apmokėjimo sistemą.“

    Anot LRS vicepirmininko, reikėtų susitarti dėl kelių dalykų: ko siekiame, ką norime šalyje padaryti, kokią Lietuvą norime matyti. Aiškiai suformulavus siekius ir tikslus, galima rasti būdus ir priemones, kaip juos pasiekti.

    „Darbas, o tiksliau jo rezultatas yra tas socialinis aspektas, kuris užtikrina gerovę, savijautą ir savivertę“ – pokalbį baigė Algirdas Sysas. 

  • Geri 2014-ieji

    Apie 2014 metus, kokie jie buvo Lietuvos žmonėms ir ekonomikai gruodžio 30 d. „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ jos vedėjas Raigardas Musnickas kalbėjo su  „Swedbank“ ekonomistu Nerijumi Mačiuliu, LLRI prezidentu Žilvinu Šilėnu ir LRS vicepirmininku  Algirdu Sysu.

    Nors per 2014-sius Vyriausybei nepavyko įgyvendinti visų planų tiek dėl subjektyvių ir objektyvių priežasčių, tiek dėl geopolitinės įtampos vertėtų pasidžiaugti pasiektais rezultatais. Statistiniai duomenys rodo, kad šalyje vyrauja optimistiškesnės nuotaikos, intensyvėja vartojimas. „Niekas negalėtų paneigti, kad 2014 metai buvo prastesnis už ankstesnius. Metai buvo geri, sakykime tai tiesiai. Tačiau kodėl viešoje erdvėje lietuviai niekados nesidžiaugia?“ – klausė LRS vicepirmininkas Algirdas Sysas.

    Makroekonominiai rodikliai buvo geri, nepaisant Rusijos taikomų sankcijų Lietuvos verslininkams ir menko Europos Sąjungos ekonomikos augimo. O Lietuva tokioje geopolitinėje aplinkoje sugebėjo skatinti BVP augimą, didėjo eksportas, padidėjo vidutinis darbo užmokestis 4,5 proc. Pastatytas Suskystintų gamtinių dujų terminalas – įgyta energetinė šalies nepriklausomybė, tinkamai pasiruošta euro įvedimui.

    „Mūsų vyriausybės programoje parašyta, kad staigūs mokesčių pakeitimai nebus vykdomi, nors aš esu didesnių reformų šalininkas“ - pripažino LRS vicepirmininkas, socialdemokratas Algirdas Sysas. Jis tvirtino matąs galimybes keisti kapitalo apmokestinimą, kuris šiuo metu yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje. Jo nuomone, jei nebus didesnio perskirstymo per biudžetą, liks daug neišspręstų problemų.

    Algirdas Sysas: „Lietuvos žmonės užsitarnavo geresnį gyvenimą. Norėdami pritraukti daugiau investicijų, turime skatinti darbo jėgos augimą, kuris priklauso nuo darbo užmokesčio dydžio. Norėdami gyventi gerai, privalome turėti omenyje, kad už darbą reikia mokėti padoriai.“   

  • Kalėdinis sveikinimas

     

    Tegul Kalėdos ir Naujieji metai atneša drąsių idėjų, šilumą, jaukumą bei ramybę į Jūsų namus.

    Ir Naujuosiuose metuose būkite kartu, susitelkę tauriems ir prasmingiems darbams.

                                 


    Linksmų šventų Kalėdų,

    laimingų Naujųjų Metų!!!

    Algirdas Sysas

  • Mažųjų bendrijų šarados

    Gruodžio 11 d. Seimas priėmė Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisas, kurios įtvirtino naujas lengvatas smulkiesiems verslininkams. Labiausiai šių pataisų laukė mažųjų bendrijų nariai, kurie buvo suinteresuoti išlygos, leidusios nemokėti valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų, pratęsimu.

    Iš karto noriu atkreipti dėmesį, kad Mažųjų bendrijų įstatymas dar jo priėmimo – 2012 – metais numatė, kad įmokos mokamos nuo išsiimamų ir deklaruojamų lėšų. Tuomet buvo nustatytas pereinamasis laikotarpis iki 2014 m. sausio 1 d., kai leista nemokėti įmokų nuo minimalios mėnesinės algos (MMA). Pernai ši nuostata pratęsta dar metams. Artėjant nustatytai datai, vėl sulaukta didelės nuostabos ir nepasitenkinimo, kad VSD ir PSD įmokas netrukus teks pradėti mokėti.

    Dabar, jau priėmus pakeitimus, pereinamasis laikotarpis pratęstas nebuvo, tačiau buvo įtvirtinta keletas naujų lengvatų, kurioms aš, kaip ir minėtai išlygai, nepritariu. Tiesą sakant, pakeitimų priėmimo procedūra man atrodo kurioziška. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pirminis siūlymas buvo nepratęsti lengvatų. Svarstymo Seime metu Ministerijos atstovai pritarė kai kurių Seimo narių pasiūlymams. To rezultatas – lengvatos ne panaikintos, o jų sąrašas dar labiau prailgintas. Kyla retorinis klausimas – kodėl per tokį trumpą laiką kardinaliai pasikeitė Ministerijos pozicija? Ir ar šiuo atveju Ministerija apskritai turi poziciją? Ministerijos užsakyto projekto „Lietuvos socialinio modelio, apimančio užimtumo didinimą, darbo santykių reglamentavimo tobulinimą ir socialinio draudimo tvarumą, sukūrimas“ vykdytojai – mokslininkų ir ekspertų grupė – siūlo mažinti tokių išimčių ir lengvatų skaičių. Naujuose pakeitimuose tai, deja, neatsispindi. Leista šių įmokų nemokėti asmenims, kol jiems sukaks 29 metai; taip pat leista įmokų nemokėti pirmaisiais veiklos metais pirmąkart įregistravus veiklą; dar viena asmenų grupė, kuriai bus taikoma įmokų nemokėjimo lengvata – pensininkai.

    Naujos juridinio asmens formos – mažosios bendrijos – įtvirtinimu tuomet buvo siekiama sudaryti galimybes spartesnei verslo pradžiai ir sudaryti prielaidas mažiausiais kaštais įsitvirtinti rinkoje. Taip pat šiuo įstatymu siekta įtvirtinti mažosios bendrijos statusą taip, kad ši juridinio asmens forma palaipsniui praktikoje išstumtų kitas juridinio asmens formas, kurios jau yra atgyvenusios ir nebeatitinka savo prasmės – įstatymu buvo siekiama reaguoti į besikeičiančius pradedančių ir jau veikiančių verslo subjektų poreikius, modernizuoti juridinių asmenų teisines formas arba sukurti naujas.

    Mažųjų bendrijų teisinio reguliavimo koncepcijoje, kurią Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino dar 2011 m., numatyta galimybė į mažąją bendriją pertvarkyti kitas juridinio asmens formas – uždarąją akcinę bendrovę, tikrąją ūkinę bendriją, komanditinę ūkinę bendriją, individualią įmonę, kooperatinę bendrovę, žemės ūkio bendrovę. Tai reiškia, kad sukūrus naują mažosios bendrijos juridinio asmens formą buvo tikimasi, jog juridinio asmens formų ratas siaurės, nes jis šiuo metu Lietuvoje yra labai platus. Priėmus Įstatymą ir jau trejus metus stebint praktiką, akivaizdu, kad šis tikslas nebuvo pasiektas, t.y. mažoji bendrija ne pakeičia senas juridinio asmens formas, o naudojama tik naujo verslo kūrimui. Tai sveikintina, tačiau nereikia pamiršti, kad mažoji bendrija – tai ne gelbėjimosi ratas visiems esamiems ir būsimiems verslininkams.

    Lietuvoje didžioji dalis verslininkų galvoja tik kaip šiandien mažiausiais kaštais gauti didžiausią pelną, tačiau negalvoja apie tai, kad senatvės pensiją reikia kaupti nuo „mažų dienų“. Valstybė – tai didelė mažoji bendrija, kurios nariai yra Lietuvos žmonės, tarp jų ir visi verslininkai. Mane stebina požiūris, kad mažosioms bendrijoms ir kitiems juridiniams asmenims pinigų reikia, o valstybė kažkokiu būdu turi išsilaikyti pati. Juk valstybė pati produkto nekuria – ji sudaro sąlygas žmonėms užsiimti ūkine veikla, suteikia jiems tam tikras garantijas, todėl negalima šios galimybės vertinti kaip neatlygintinos ir mokesčius bei įmokas reikia traktuoti kaip socialinio saugumo šiandien ir ateityje užtikrinimą. Pažymėtina, kad Lietuvoje egzistuoja valstybinio socialinio draudimo sistema, pagal kurią įmokas moka sveikas, jaunas, dirbantis žmogus, kad būtų užtikrintas ligoto, seno, nedirbančio žmogaus (kokie mes visi ateityje būsime ar jau dabar esame) gerbūvis. Mūsų socialinio draudimo sistema veikia „šiandien moku, kad rytoj gaučiau“ principu, o ir dabartiniams išmokų ir pensijų gavėjams mokama iš šiandieninių įmokų. Valstybinio socialinio draudimo fondas nėra kaupiamasis, t.y. asmenų mokamos įmokos turi apyvartinių lėšų pobūdį, o tai reiškia, kad mokėdami įmokas į fondą šiandien mes mokame pensijas savo seneliams, ligos pašalpą savo tėvams ir t.t. Tokia sistema paremta solidarumo principu. Daryti išimtis valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sąskaita negalima

    Aš vadovaujuosi lygybės principu – mokesčius ir įmokas turi mokėti visi, nes kitu atveju jie neturės jokios teisės reikšti pretenzijų valstybei už mažą ar išvis nepriklausančią senatvės pensiją, ligos pašalpą ar kitas išmokas, kitaip tariant, mokesčių nemokėjimas nesukuria valstybei prievolės užtikrinti asmens socialines garantijas.

  • LRS vicepirmininko Algirdo Syso pranešimas: „Šokiruoja laki eksministro vaizduotė“

    Kad tarp Seimo narių yra gausu demagogų ir manipuliatorių – ne paslaptis. Gruodžio 10 d.  buvęs Žemės ūkio ir dabartinės Šešėlinės Vyriausybės ministras Kazys Starkevičius išplatino savo pranešimą su tikrovės neatitinkančia informacija.

    Savo pranešime jis greičiausiai išsakė savo asmeninę nuomonę apie kaimą, tik kažkodėl ją įdėjo į mano lūpas, neva man „kaimas yra išlaikytinis, siurbiantis pinigus ir neduodantis jokios grąžos, ... apvalgantis visus kitus – nuo kareivių iki bibliotekininkų ar prekybos centrų kasininkų“. 

    2014 m. gruodžio 4 d., biudžeto pataisų svarstymo metu dėl papildomų lėšų skyrimo žemės ūkiui, nepritariau siūlymui papildomai skirti 61 mln. litų ir sakiau:

    „Vienoje iš konferencijų buvo parodyta, koks finansavimas tenka žemės ūkiui ir kokią BVP dalį jis sukuria. ... Aš tai mačiau šioje salėje ir ... jūs plojote, kai matėte tas skaidres. Mes į žemės ūkį dedame fantastines lėšas, o sukuriama BVP dalis yra labai maža“.

    Kad visiems būtų aiškiau, apie ką kalbama, pateikiu paskutiniųjų penkerių metų konkrečius skaičius:

     

    2009 m.

    2010 m.

    2011 m.

    2012 m.

    2013 m.

    Žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės dalis šalies bendrosios pridėtinės vertės apimtyje, proc.

    2,8

    3,3

    3,8

    4,4

    3,8

    ES ir bendrojo finansavimo lėšų poreikis  nuo bendros paramos sumos, proc.

    22,7

    22,2

    23,2

    23,3

    22,9

    Patvirtinta biudžete, proc.

    16,6

    21,7

    18,0

    18,5

    14,6

    Akivaizdu, kad žemės ūkis sukuria apie 4 proc. BVP, o gauna 15 proc. paramos lėšų. Todėl linkėčiau buvusiam žemės ūkio ministrui mažiau fantazuoti.

    Suprantu, kad žemės ūkis Lietuvai yra labai svarbus, bet ne mažiau svarbios yra ir kitos sritys, duoti įsipareigojimai Lietuvos žmonėms. Jei kuriai nors sričiai reikia skirti papildomų lėšų , visų pirma būtina rasti finansavimo šaltinius. Ir tik po to kalbėti apie papildomų lėšų skyrimą.

    Algirdas Sysas

  • LRS Pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas susitiko su Šiaurės Korėjos ambasadoriumi Lietuvai Kang Yong Doku

    LRS vicepirmininkas Algirdas Sysas 2014 m. gruodžio 5 d. susitiko su naujuoju Šiaurės Korėjos ambasadoriumi Lietuvai Kang Yong Doku.

    Su diplomatu Algirdas Sysas aptarė aktyvesnio bendradarbiavimo tarptautinėse organizacijose ir galimo kultūrinio bendradarbiavimo galimybes. Susitikimo metu buvo išreikšta Lietuvos pozicija dėl Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties ir išreikštas susirūpinimas dėl žmogaus teisių padėties. Šiaurės Korėja buvo paraginta dalyvauti saugumo dialoge su tarptautine bendruomene.

    Ambasadorius Kang Yong Dokas išreiškė susirūpinimą dėl neįvykusio Europos Sąjungos ir Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos politinio dialogo.

    Lietuvoje ambasadorius Kang Yong Dokas lankėsi skiriamųjų raštų teikimo proga. Tai septintasis Šiaurės Korėjos ambasadorius akredituotas Lietuvai. Ambasadorius reziduoja Švedijoje, Stokholme. Lietuvos ir Šiaurės Korėjos diplomatiniai santykiai buvo užmegzti 1991 m. rugsėjo 25 d.

  • Seime lankėsi Latvijos Saeimos Pirmininkė Inara Mūrniece

    LRS vicepirmininkas Algirdas Sysas 2014 m. lapkričio 28 d. dalyvavo Seimo Pirmininkės Loretos Graužinienės susitikime su Latvijos Saeimos Pirmininke Inara Mūrniece (Ināra Mūrniece). Tai – pirmasis I. Mūrniecės oficialus vizitas į užsienį, lapkričio pradžioje ją išrinkus naująja Latvijos parlamento vadove.

    Lietuvą ir Latviją sieja nemažai bendrų klausimų. Visų pirma – tai geopolitinė padėtis ir energetinė nepriklausomybė. Nemažai sąsajų yra transporto ir eksporto srityje. Kaimynės aktyviai palaiko kultūrinius ryšius.

    Lietuva teikia visapusišką paramą Latvijai, besirengiančiai perimti pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai vairą iš Italijos nuo 2015 m. sausio 1 d. Latvijos Saeimos Pirmininkė I. Mūrniecė sakė, kad Latvijai labai reikšminga Lietuvos politikų ir ekspertų pirmininkavimo patirtis. Pristatydama būsimo vadovavimo ES Tarybai prioritetus, ji akcentavo ES konkurencingumo ir augimo skatinimą, ES skaitmeninio potencialo panaudojimą ES vystymuisi ir ES  vaidmens pasaulyje stiprinimą.

    Susitikime taip pat dalyvavo Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Vydas Gedvilas, Seimo Pirmininko pavaduotojai Irena Degutienė, Gediminas Kirkilas, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Benediktas Juodka, Tarpparlamentinių ryšių su Latvijos Respublika grupės nariai Vitalijus Gailius ir Aleksandras Zeltinis, Latvijos Saeimos nariai Inesė Laizanė (Inese Laizāne), Ivanas Klementjevas (Ivans Klementjevs) ir Romualdas Ražukas (Romualds Ražuks).

Visos teisės saugomos © 2013 Algirdo Syso svetainė. sukūrė: Luxus Creations.