A. Sysas atsikirto D. Grybauskaitei: reformos reikia

 

Prezidentei Daliai Grybauskaitei pareiškus, kad, norint įgyvendinti socialinio draudimo reformą, reikėtų didinti mokesčius, nes ji kainuotų per milijardą eurų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) išplatino pranešimą, kuriame teigia, jog parengtam Socialiniam modeliui įgyvendinti ir Lietuvos žmonių gerovei užtikrinti naujų mokesčių nereikės. Neigiamai apie prezidentės poziciją atsiliepė ir Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas.

„Mokslininkai siūlo protingiau perskirstyti šiuo metu surenkamas lėšas. Mokslininkų siūlymas – bazinės pensijos surinkimą ir mokėjimą per 10–12 metų iš „Sodros“ perkelti į valstybės biudžetą. Atitinkamai pamažu mažinant „Sodrai“ mokamą pensijų įmokos tarifą (12 proc. per 12 metų). Mokesčiai nedidės, siūloma tobulinti jų surinkimą. Toks žingsnis leistų „Sodrai“ sukurti kaupiamąjį fondą ir iš jo nuolat didinti pensijas“, – aiškinama pranešime.

Ministerija pabrėžia, kad Socialinį modelį kūrę mokslininkai siūlo į vieną visumą sujungti keturis ramsčius, ant kurių tvirtai ir stabiliai laikytųsi visa Lietuvos socialinė sistema: darbo santykius, užimtumo skatinimą, tvaresnį socialinį draudimą ir skurdo mažinimą. Mokslininkų siūlymai apima darbo jėgos apmokestinimo mažinimą, pagrindinės (bazinės) pensijos finansavimą ir mokėjimą iš valstybės biudžeto, rezervo fondo sukūrimą, socialinio draudimo gavėjų ir atitinkamai mokėtojų rato plėtrą.

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Socialinio darbo katedros profesorius ir vienas iš Socialinio modelio autorių Romas Lazutka sakė, kad naujų mokesčių tikrai nesiūloma: „Siūloma vienus mokesčius (įmokas „Sodrai“) mažinti, o kitus didinti, t.y. iš dalies pakeisti vienus mokesčius kitais“.

Ekonomistas aiškino, kad įmokos „Sodrai“ šiuo metu yra labai didelė našta darbo užmokesčiui, ypač mažesnius atlyginimus gaunantiems darbuotojams. „Tai yra viena iš priežasčių, kodėl algos kartais mokamos „vokeliuose“, – LRT.lt sakė jis.

R. Lazutkos teigimu, geras būdas šią problemą išspręsti yra finansuoti pagrindinę pensijos dalį iš valstybės biudžeto. Tada „Sodros“ įmoką būtų galima sumažinti, tai būtų ir teigiamas postūmis darbo rinkai.

Lėšas pensijų mokėjimui ekonomistas siūlo surinkti iš kitų mokesčių, kurie Lietuvoje yra nedideli: gyventojų pajamų didelėms pajamoms, pelno, turto ir kitų. „Pasiūlytai socialinio draudimo reformai neprieštarauja ir darbdaviai bei bankų analitikai, su kuriais turėjome susitikimų““, – pastebėjo R. Lazutka.

A. Sysas: „Prezidentės poziciją vertinu blogai“

Prezidentės siūlymą priimti tik darbo santykius liberalizuojančias įstatymų pataisas, bet ne tas, kurios apima socialinį draudimą, A. Sysas pavadino blogu, nes visą Socialinį modelį reikėtų suvokti kaip bendrą projektą.

„Socialinio draudimo dalis netgi svarbesnė, nes apima visus Lietuvos gyventojus“, – lrt.lt aiškino jis.

Seimo vicepirmininkas sakė, kad socialinio draudimo sistema yra valstybės pamatas, tačiau siūlomame Socialiniame modelyje jis pasigedo konkrečių tikslų: „Kai mes siūlome reformas, juos visada nurodome – norime, kad būtų mažinama socialinė atskirtis, mažėtų skurdas“.

A. Sysas pastebėjo, kad, jo manymu, mažiau svarbus Darbo kodeksas sulaukia daugiau aistrų visuomenėje, o taip yra, nes darbo santykiai yra labai jautri sritis.

„Kartais atrodo, kad darbdaviai neskaitė siūlomų pataisų, nes vienbalsiai joms pritaria, nors ten yra naujų reikalavimų ir jiems, pavyzdžiui, skirti 5 dienas darbuotojų apmokymams, – svarstė Seimo narys. – Jie turbūt galvoja, kad turės vykdyti tik tas nuostatas, kurios jiems patinka, „mandravoja“, blefuoja.“

Be to, jis skeptiškai įvertino patį ketinimą liberalizuoti darbo santykius: „Galima pagalvoti, kad tą padarius Lietuvoje įsigalės grožis ir gėris“. A. Sysas pabrėžė, kad būtina apsaugoti šiandien ir taip labai ribotas darbuotojų teises.

<...>

SADM pranešime teigiama, kad, įdiegus mokslininkų siūlymus, per artimiausius 3–5 metus Lietuvoje būtų sukurta iki 85 tūkst. naujų ir kokybiškų darbo vietų, tokių, kur būtų mokamas tinkamas atlyginimas ir užtikrinama darbuotojų gerovė. Tai leis sumažinti ne tik nedarbo, bet ir skurdo lygį šalyje.

Negana to, mokslininkų prognozėmis, gyventojai galėtų tikėtis iki 5 proc. didesnių atlyginimų kasmet, o gaunantys minimalų mėnesinį atlyginimą – net 5–10 proc. prieaugio. Darbuotojams taip pat būtų sudarytos galimybės derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus, pavyzdžiui, dirbti keturias dienas per savaitę po 10 val. ir turėti tris laisvas dienas praleisti su artimaisiais.

„Iš esmės keistųsi ir bedarbių padėtis – jiems pirmaisiais nedarbo mėnesiais būtų ne tik padidintos nedarbo socialinio draudimo išmokos, bet jos apskritai būtų mokamos ilgesnį laiką, ir jas gautų didesnė bedarbių dalis. Be to, būtų išplėstas ir motinystės išmokas gaunančių jaunųjų tėvų ratas.

Padėties gerinimas numatytas ir pensininkams, kurie galėtų tikėtis iki 5 proc. pensijų augimo kasmet. To būtų pasiekta per aiškų, su ekonominiais ir demografiniais rodikliais susijusį pensijų indeksavimą, be to, pensijos būtų griežčiau susietos su mokėtomis įmokomis, ir žmogus žinotų bei matytų, kaip jo mokamos įmokos jam kaupia pensiją“, – informuoja ministerija.

Šaltiniai: Delfi.lt, lrt.lt ir lrytas.lt

Visos teisės saugomos © 2013 Algirdo Syso svetainė. sukūrė: Luxus Creations.