Ar Prezidentė įsitraukė į konservatorių rinkiminę kampaniją?

Įsibėgėjusi savivaldos rinkimų kampanija bei šiomis dienomis pasirodžiusios prognozės, kad daugiausia gyventojų linkę pasitikėti ir balsuoti už socialdemokratus, įsiutino valdžios išalkusius dešiniuosius. Ieškodami galimybių atsikirsti, konservatoriai puolė kalti prie kryžiaus Lietuvos deleguotą Europos Sąjungos (ES) komisarą Vytenį Andriukaitį. Neva, jam pavaldus departamentas leido Rusijai pačiai spręsti, iš kokių ES šalių leisti vežti maisto produktus.    

Labai greitai paaiškėjo, kad visas triukšmas – išpūstas "burbulas". Tenka eilinį kartą "nustebti", kad į šią kampaniją buvo įtraukta ir šalies vadovė, išvadinusi Lietuvos deleguoto ES komisaro V. Andriukaičio veiklą "apgailėtina" ir pareikalavusi komisaro prisiimti asmeninę atsakomybę.

Nejaugi buvusi ES komisarė Dalia Grybauskaitė pamiršo vieną iš svarbiausių taisyklių – pagal ES teisę, šalis, delegavusi savo atstovą į komisarus negali niekaip kištis, daryti įtaką, juolab politinį spaudimą Europos Komisijos pareigūnui. Komisaro veiklą gali ir turi vertinti tik J. C. Junckeris. Matyt ir įvertins. Tik kaip atrodys šiame kontekste Lietuva, bandanti kaišioti pagalius į ratus savam eurokomisarui?

Nežinau, kiek balsų rinkimuose sugebės tokiu būdu atsigriebti dešinioji politinių svarstyklių pusė, bet tokios rinkiminės kampanijos pasekmės – apšmeižtas ir bandomas sukompromituoti Lietuvos deleguotas ES pareigūnas. Šitie pareiškimai akivaizdžiai naudingi ir Rusijai. Prezidentės ir konservatorių vieši pasisakymai tiesiogiai atitiko dabar krizėje atsidūrusios Rusijos vykdomą politiką "skaldyk ir valdyk". Ši šalis akivaizdžiai siekia dvišalių santykių su atskiromis ES valstybių įmonėmis. Jų, beje, nesislapstydamos siekia ir pačios šalys narės, jų įmonės. Taigi, ir Prezidentės minėtoji Prancūzijos įmonė eilinį kartą tariasi su Rusija. ES komisaras negali nurodinėti, leisti arba neleisti atskiroms valstybėms tartis su ne ES šalimis. Tačiau vis dėlto galutinį susitarimų variantą ES šalis narė derina su Europos Komisija. Taip darydavo ir Lietuva. Tą turės padaryti ir Prancūzija, jeigu jos įmonės preliminariai kažką susitarė.

Lietuva principingai laikosi bendro ES šalių susitarimo ir nesiekia dvišalių santykių su Rusija, nors mūsų praradimai dėl paskelbto embargo Rytų rinkose kone didžiausi.

Aukščiausiu politiniu lygiu buvo mesti vien tik tuščiais žodžiais paremti "reikalavimai" Lietuvos verslininkams persiorientuoti į kitas rinkas.

Tuo tarpu Premjeras Algirdas Butkevičius, suprasdamas, kad norint padėti žemdirbiams ir gamintojams pereiti į naujas rinkas reikalinga rimta politinė pagalba, konkrečiomis pastangomis prisideda prie rinkų paieškos. Buvo atverti eksporto vartai produktams per Honkongą, JAV (Lietuva ir Airija yra vienintelės ES šalys, atvėrusios rinkas maisto produktų prekybai JAV), gauti leidimai į Saudo Arabiją, Libaną, Serbiją. Seime priimtos ritualinį skerdimą reglamentuojančios nuostatos, svarbios arabų šalims. Kitą savaitę Premjeras vyksta oficialaus vizito į Omano Sultonatą, kur stiprins bendradarbiavimą ir prekybą informacinių technologijų, transporto, maisto pramonės, medicinos įrangos srityse.

Esant dabartinei geopolitinei padėčiai, ES šalims kaip niekad svarbu laikytis išvien. Tą pabrėžia ir mūsų deleguotas eurokomisaras V. Andriukaitis. Rašte, dėl kurio keliamas triukšmas, kalbama apie "grįžimą prie prekybos padėties prieš apribojimus". Vadinasi, prie prekybos galimybių su visomis 28 ES šalimis. Dokumente taip pat rašoma, kad Rusija turi teisę vykdyti fitosanitarinius patikrinimus visose ES narėse, kaip tai būdavo ir anksčiau. Galbūt čia ir buvo palikta erdvė abejojimui, ar Rusija vėl nepasinaudos fitosanitarijos priemonėmis kaip politinėmis, kad vienų šalių produktus "išbrokuotų", o kitų „palaimintų“ kaip tinkamus.  Tačiau tokia sąlyga – vykdyti fitosanitarijos patikrinimus yra abipusė ir  jos negalima atsisakyti.

Įdomu tai, kad Lietuva yra vienintelė iš ES šalių, kaltinanti komisarą. Kitų šalių politikai, pvz. Lenkijos žemės ūkio ministras Marek Sawicki, sako, kad pačios valstybės, tokios kaip Prancūzija yra atsakingos už susitarimus su Rusija, ir griauna bendrus ES politinius sprendimus. Ar Lietuvos politikai bei jų patarėjai skaito kitus dokumentus?

Lietuvos žiniasklaida šį Prezidentūros akibrokštą, palaikomą konservatorių, jau pavadino lietuviškos politinės "kultūros" pavyzdžiu. Verslininkų atstovai irgi stebisi, kaip vidinės politikų priešpriešos gali paveikti tarptautinius susitarimus, esant dabartinei geopolitinei padėčiai, kai bendromis pastangomis ieškoma naujų rinkų, alternatyvų eksportui.

Kažin ar rinkėjai, nepaisant aktyvių konservatorių pastangų, patikės, kad Vytenis Andriukaitis, gimęs tremtyje, sovietmečiu buvęs disidentu, visuomet atkakliai laikęsis savo politinių ir moralinių principų, staiga pradėtų kenkti Lietuvai - ypač užimdamas tokį atsakingą postą, kur elgtis teisėtai ir etiškai, pasverti kiekvieną detalę yra garbės reikalas?

Matyt tai nesuprantama konservatoriams, įpratusiems pasitikėti partinių "mokyklų" auklėtiniais, kurių turi ir savo gretose...

Skaičiuoti "neklystančios" šalies vadovės klaidas – politologų darbas, tačiau, kai oficialių pareiškimų pasekmės kerta visos valstybės patikimumui ir jos atstovų autoritetui, tenka priminti ne tik politinio korektiškumo, bet ir atsakomybės principus.

Algirdas Sysas,
Socialdemokratas, Seimo Pirmininko pavaduotojas

Visos teisės saugomos © 2013 Algirdo Syso svetainė. sukūrė: Luxus Creations.